Jonė pasakoja, kad tai buvo tik antras įrašas jos paskyroje, o tokia sėkminga pradžia stumtelėjo ją pradėti kurti daugiau turinio. „Kažkam juk reikia socialiniuose tinkluose pasakyti, kad kriminalistika – ne CSI serialas, o tikras, kartais rutiniškas, bet labai įdomus darbas“, – teigia J. Ostrauskaitė.
Kelias į svajonių studijas
Mergina prisimena, kad dvyliktoje klasėje didžioji dalis jos draugų stojo į universitetus Olandijoje, todėl ji taip pat nusprendė sekti jų pavyzdžiu. „Aišku, norėjau ir laisvės bei savarankiškumo – išvažiuoti kur nors toli nuo namų“, – sako J. Ostrauskaitė.
Ieškodama kriminalistikos studijų užsienyje, ji nerado pakankamai geros programos anglų kalba, todėl nusprendė rinktis teisę. „Mokykloje labai gerai mokiausi, tad žinojau, kad galiu daug kur įstoti, ir pasirinkau vieną geriausių teisės universitetų Europoje – Mastrichto universitetą“, – pasakoja ji.
Tačiau greitai Jonei paaiškėjo, kad įstoti buvo lengviausia dalis. „Aš tokį pirmūno sindromą turiu, tai norėjau visur būti geriausia, o ten visi geriausi ir susirenka, todėl konkurencija labai didelė“, – tęsia J. Ostrauskaitė.
Teko labai daug mokytis, o laiko buičiai visai nebeliko. „Atsimenu, kai mėnesį prieš egzaminą tik šaldytomis picomis gyva buvau, o į metų pabaigą sveikata visiškai sustreikavo – nuo skydliaukės problemų iki aknės“, – prisimena J. Ostrauskaitė.
Vis dėlto metų pabaigoje Jonė sužinojo, kad neišlaikė egzamino, todėl nusprendė nebeaukoti savo sveikatos ir mesti mokslus. Mergina neslepia – tėvai nebuvo patenkinti šiuo sprendimu, bet vėliau suprato, kad tai tik jos pasirinkimas. Pati Jonė sako, kad savo sprendimo nesigaili, tačiau kartais pasiilgsta draugų ir gražių Mastrichto gatvelių.
„Grįžusi prisiminiau savo aistrą kriminalistikai ir dabar, kai jau nebeliko noro pabėgti, pasirinkau mokslus pagal studijų dalyką, o ne lokaciją“, – teigia J. Ostrauskaitė. Lietuvoje ji įstojo į teisės ir kriminalistikos studijas Mykolo Romerio universitete ir džiaugiasi savo sprendimu. „Studijų kryptis itin plati, turime ir teorinių teisės, ir labai praktinių kriminalistikos technikos paskaitų, o ir galimybės po studijų itin plačios“, – pasakoja J. Ostrauskaitė. Anot jos, šias studijas pabaigę studentai galės dirbti visose teisėsaugos institucijose, o įgiję magistro laipsnį – ir prokuratūroje ar teismuose.
Vis dėlto Jonė galvoja rinktis netradicinį profesijos kelią ir tapti dėstytoja. „Man ir mokslinis darbas nesvetimas, o ir bėgioti nelabai mėgstu. Tam universitetas sudaro puikias sąlygas – jau nuo antro kurso mane įdarbino kaip dėstytojo padėjėją, kad galėčiau jau dabar pradėti mokytis“, – pasakoja J. Ostrauskaitė.
Vaikystę lydėjo garsioji Daktaro byla
Paklausta, kas ją įkvėpė rinktis šią sritį, Jonė neslepia – jai patinka detektyviniai filmai ir serialai, nors jau seniai suprato, kad su realybe jie turi mažai ką bendro. Iš tiesų jos pasirinkimą nulėmė jos aplinka. „Jau nuo vaikystės augau tarp kriminalinių bylų – mano tėtis buvo tyrėjas, tyręs ir Daktarų bylą“, – dalijasi J. Ostrauskaitė.
Pasak jos, ši byla truko beveik visą jos vaikystę, todėl ji Jonei paliko gilų įspūdį. „Susiformavo tokia pasaulėžiūra, kad dalykai, kurie kitiems atrodo kaip šokiruojančiai žiaurūs, man tapo įprasta pokalbių tema“, – tęsia J. Ostrauskaitė.
Jonė pasakoja, kad kriminalistikos studijos yra glaudžiai susijusios su teisės studijomis – šios sritys neišskiriamos, nes kriminalistika tarnauja teisės poreikiams. Vis dėlto, lyginant su grynąja teise, ši kryptis, jos manymu, gerokai praktiškesnė. „Turime kriminalistikos techniką, kur fotografuojame nusikaltimo vietų inscenizacijas, imame pirštų atspaudus ir darome batų išliejas“, – pasakoja J. Ostrauskaitė. Studijose yra ir fizinis pasirengimas, kur studentai mokosi kovos veiksmų.
Mitai ir realybė
Apie savo studijas pasakoti socialiniuose tinkluose Jonė nusprendė galvodama, kad tai viena įdomiausių temų, o turinio apie tai, ypač lietuvių kalba, beveik nėra. „Kadangi vien tik kriminalistikos užkulisių nepakanka, nes ne kasdien kažką naujo praktikuojamės, pradėjau kurti turinį ir apie įdomesnes bylas bei patarimus, kaip pagerinti savo mokslo rezultatus“, – dalijasi J. Ostrauskaitė.
Pasak studentės, kriminalistika apipinta daugybe mitų, kuriuos formuoja populiarūs serialai ir filmai. „Labiausiai mane erzina mitas, kad tie patys kriminalistai ir laboratorijose mėgintuvėlius dėlioja, ir vėliau su ginklais gaudo nusikaltėlius“, – sako J. Ostrauskaitė.
Ji tikina, kad realybėje taip nėra – arba einama į teisėsaugos tarnybas, arba į teismo ekspertizės įstaigas.