Lietuvos oro uostų duomenimis, dėl naktį iš spalio 4-osios į 5-ąją laikinai uždarytos oro erdvės, sutrikdyta 30 skrydžių, tai paveikė beveik 6 tūkst. keleivių keliones.
Pranešta, kad apie 22.16 val. gauta informacija apie galimą oro balionų seriją iš Baltarusijos. Kaip vėliau paaiškėjo – iš šios šalies paleisti 25 kontrabandininkų meteorologiniai balionai, dalis Lietuvos teritorijoje atsidūrusių balionų teisėsaugos jau rasti.
Oro erdvė buvo atidaryta paryčiais, 4.50 val.
Ar keleiviams priklauso kompensacijos?
Savaitgalį „Delfi“ sulaukė ne vieno keleivio laiško, kuriuose lietuviai dalijosi, kaip ištisas valandas turėjo laukti lėktuvuose be maisto ir vandens ir kaip susidūrė su problemomis, kai skrydžiai buvo nukreipti į kitų miestų oro uostus.
Ką tokiais atvejais keleiviams patariama daryti, kur kreiptis ir ar gali priklausyti kompensacijos? Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) teigimu, šįkart atsakymas į pastarąjį klausimą yra neigiamas – keleiviams, kurių skrydžiai vėlavo, kompensacijos nepriklauso.
LTSA Civilinės aviacijos skyriaus patarėjas Gediminas Kisielis portalui „Delfi“ plačiau paaiškino, ką vertėtų žinoti keliavusiems savaitgalį.
„Kadangi sutrikdymai buvo vykdyti iš išorės ir sutrikdymus padarė trečiosios šalys, kurių niekaip negalima kontroliuoti – keleiviai šiuo atveju negali gauti kompensacijų pagal Reglamento 261/2004 preambulės 14 dalį.
Jeigu sutrikimai įvyksta dėl saugos ar saugumo priežasčių, tai patenka į ypatingų aplinkybių sąvoką ir būtent dėl to keleiviai kompensacijų tikėtis negalės“, – konstatavo ekspertas.
Remiamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu, kuris nustato bendrąsias kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju.
Tačiau jei skrydžiai buvo nukreipti į kitą oro uostą, galioja kiek kitokia tvarka. „Jei skrydžiai buvo nukreipti į kitus miestus, oro vežėjas turėjo pasirūpinti, kad juos sugrąžintų į Vilnių. Jei to oro vežėjas nepadarė, keleivis turi teisę kreiptis į vežėją ir reikalauti dėl papildomų išlaidų kompensavimo“, – komentavo G. Kisielis.
„Oro skundo“ keleivių teisių gynimo ekspertas Balys Rimkus portalą „Delfi“ informavo, kad jau sulaukė skundų iš keleivių dėl to, kad keliautojais oro bendrovės tinkamai nepasirūpino.
„Taip, sulaukėme didesnio kiekio (skundų – „Delfi“). Oro linijos neužtikrino elementarių teisių, numatytų Reglamente. Blogesnė dalis yra tai, kad turbūt dažniau apsimoka nieko nedaryti, palikti keleivius likimo valioje, nes už tai tiesioginės baudos nėra“, – teigė B. Rimkus.
Jis atkreipė dėmesį, kad nors po dvidešimtmečio laukiama naujos Reglamento redakcijos, dėl kurios bus balsuota Europos Parlamente, šiuo klausimu pažangos nebus.
„Tai – ne pirmas pavyzdys. Per pandemiją oro linijos irgi nepasirūpino keleiviais – jie paliekami likimo valioje, o realių pasekmių nelabai yra. Ta pati Lietuvos transporto saugos administracija galėtų pradėti tyrimą, bet, mūsų žiniomis, to dariusi nėra“, – kalbėjo keleivių teisių gynėjas. Tuo metu kitos šalys skiria baudas už tokius pažeidimus.
Tačiau keleiviai dar turi galimybę bent atgauti pinigus už savo lėšomis apmokėtą kelionę iš kito miesto oro uosto. Ekspertas pataria rinkti ir saugoti kvitus, kad turėtų įrodymus, o nepavykus susitarti, ragina kreiptis į keleivių teisių gynėjus.
Maistas ir gėrimai turėjo būti po dviejų valandų
Savaitgalį sulaukus ne vieno kreipimosi, kad keleiviai lėktuvuose liko be maisto ir vandens, ekspertai pažymi, kad tuo turėjo būti pasirūpinta jau po dviejų valandų.
„Vilniaus oro uosto administracija nepateikia keleiviams jokios informacijos apie atidėtus kelis skrydžius. Visas oro uostas pilnas keleivių su mažais vaikais, žmonės guli ant grindų. Absoliutus Vilniaus oro uosto darbuotojų abejingumas ir nežmoniškas elgesys su savo keleiviais“, – naktį „Delfi“ pranešė skaitytojas.
Paryčiais kita keleivė teigė, kad susiduriama su vandens ir maisto trūkumu.
„Lėktuvas buvo nukreiptas į Gdansko oro uostą po to, kai buvo uždaryta Vilniaus oro erdvė, o keleiviai jau daugiau kaip 6 valandas laikomi lėktuve be maisto ir vandens. Įgula sakė keleiviams, kad neturi vandens, o žmonės sėdi išsekę – kai kurie net bandė gerti vandenį iš kriauklės tualete“, – 5 val. 15 min. laiške rašė moteris. Jai nepavyko susisiekti ir su skrydį organizavusia bendrove.
„Tikėtina, kad orlaivio vadas dar nežinojo, ar skrydis vėluos, ar bus atšauktas. Tačiau atsižvelgiant į laukimo laiką, oro vežėjas turi pasiūlyti maistą ir gaiviuosius gėrimus po 2 valandų laukimo.
Jei vėlavimas trunka 5 ir daugiau valandų, keleivis gali atsisakyti vykti numatytu maršrutu ir atgauti sumokėtus pinigus už kelionę. Taip pat, jei reikalingas laukimas per naktį, oro vežėjas turi parūpinti kelionę iš ir į viešbutį“, – teigė LTSA ekspertas. Jis pridūrė, kad vežėjas turi suteikti galimybę ir paskambinti, jei toks poreikis yra.
Vis tik B. Rimkus, reaguodamas į savaitgalio situaciją ir keleivių skundus, kad ištisas valandas sėdėję orlaiviuose buvo palikti be gėrimų ir maisto, antrino, kad jau po kelių valandų tuo turėtų būti pasirūpinti. Panašu, kad ir šįkart to padaryta tinkamai nebuvo.
„Po dviejų valandų vėlavimo, priklausomai nuo skrydžio atstumo, trumpesniems skrydžiams – po 2 val., ilgesniems – po 4 val. turėtų būti pradedamas siūlyti maistas ir gėrimai.
Sistemingai tai nėra pasiūloma ir keleiviai trūksta, o patalpos lėktuvuose, reikėtų pažymėti, nėra vėdinamos – išauga ir virusų užsikrėtimų tikimybė“, – akcentavo jis.
Nors turėtų būti sudaryta galimybė ir patiems keliautojams nusipirkti maisto ir gėrimų, tačiau galbūt ne visi keleiviai turi tokias galimybes. Todėl dar vienas patarimas yra saugoti pirkimų kvitus, kad vėliau išlaidos būtų kompensuotos.
Tuo atveju, jei keleiviams nepavyksta susitarti su oro vežėju ir jei kyla ginčas dėl kompensacijų, keliaujantysis turėtų kreiptis į tos šalies kompetentingą instituciją, iš kurios skrido, atkreipia dėmesį G. Kisielis.
Taigi, jei asmenys norėtų kreiptis dėl kompensacijų išmokėjimo tuo atveju, kai turėjo kilti iš Vilniaus oro uosto ir buvo susidurta su nesklandumais – skundus priima Lietuvos transporto saugos administracija, taip pat juos padeda spręsti ir keleivių teisių gynėjai.
Iš keleivės – ir nuoširdi padėka lėktuvo pilotui
Tačiau „Delfi“ sulaukė ir skaitytojos Julijos laiško, kuri buvo viena iš keleivių, kuri dėl uždarytos oro erdvės skrydis buvo nukreiptas į Rygą ir turėjo laukti pačiame orlaivyje. Visgi moteris reagavo supratingai, perdavė padėką ir lėktuvo pilotui.
„Jau ne pirmą kartą skaitau pasipiktinusių lietuvių keleivių skundus dėl nukreipiamų lėktuvų ir atšaukimų, keliamų uždarytos oro erdvės ir kaskart stebina kaip skiriasi toje pačioje situacijoje atsidūrusių žmonių patirtys. Norisi paklausti – o jums kai parduotuvės kasą prieš nosį uždaro, jūs irgi maitinimo ir taksi namo reikalaujate?
Mano skrydis buvo taip pat nukreiptas į Rygą, taip pat sėdėjau kartu su 150 kitų keleivių ir įgulos narių lėktuve laukiant informacijos. Kas norėjo – pirkosi kavos, keleiviai draugiškai organizavosi planus B nusigavimui į Lietuvą. Niekas netrukdė po lėktuvą pasivaikščiot, pasimankštint ar tiesiog toliau pamiegoti“, – pasakojo ji.
Kaip teigė Julija, skrydžio kapitonas kantriai ir išsamiai pranešė apie situaciją, paaiškino, ko laukti toliau. Suprasta, kad informacijos trūko visiems.
„Visi turėjome vienodai neapibrėžtą informaciją ir pakankamai laiko sugalvoti ką daryti toliau. Kapitonas informavo, kad negali kelti lėktuvo į orą, kol erdvė virš Vilniaus nebus pilnai atidaryta – piktiems keliautojams derėtų prisiminti, kokiomis aštrios geopolitinės situacijos sąlygomis gyvename ir kokios grėsmės gali kilti lėktuvams ore. Mano atveju, kelionė baigėsi automobilio nuoma ir parvairavimu į Vilnių su jauna pora, su kuria susipažinome Rygos oro uoste. Sumokėjome apie 120 Eur, kuriuos atgausime iš skrydžių bendrovės“, – dalijosi ji.
Kaip pabrėžė – kiekviena kelionė susijusi su nenumatytomis rizikomis ir finansiniais nuostoliais, todėl keliautoja priminė apie tai, kad reikia būti pasiruošus viskam.
„Oro uostų darbuotojai, orlaivių įgulos, skrydžių bendrovės, kariuomenė – visi lygiai taip pat vakar nemiegojo, negėrė ir nevalgė, o ieškojo sprendimų. Norisi dar kartą priminti visiems keliautojams, į bet kur ar iš bet kur – aviacija visada susijusi su rizika, ir tai mūsų – keleivių – pareiga turėti atsarginių išteklių nenumatytoms aplinkybėms“, – komentavo ji, kartu padėkodama orlaivio kapitonui.