„Kiekvieno žmogaus apsisprendimo laisvė. Mūsų partija jokiam Vaičiūnui tikrai nesiruošia daryti jokio spaudimo. Manau, kad žmogus yra pats sąmoningas, pats priims sprendimą. Norės – stos, nenorės – nestos. Mūsų partija nuo to nenukentės (…) Pas mus partijoje yra nuomonių, kad jis mums nereikalingas kaip partijos narys“, – Eltai teigė R. Budbergytė.

Savo ruožtu premjerė Inga Ruginienė anksčiau tvirtino, kad Ž. Vaičiūnui norint likti Vyriausybėje buvo iškeltas reikalavimas tapti partijos nariu. Pasak jos, Ž. Vaičiūnas neprieštaravo prisijungimui prie partijos.

Rasa Budbergytė

Prieš kelias savaites ministrui davus priesaiką, R. Budbergytė tikino, kad socialdemokratams nėra svarbu, kada Ž. Vaičiūnas prisijungtų prie partijos.

„Aš asmeniškai džiaugčiausi, jeigu žmonės, turintys tam tikras stiprias ekspertizes jungiasi prie mūsų partijos, vertinu labai teigiamai. (…) Kada jis prisijungs: šiandien, rytoj ar poryt – nėra tiek svarbu. Manau, kad mes visi laukiame kol jis pasiryš tai padaryti“, – akcentavo R. Budbergytė.

Tuo metu socialdemokratų frakcijos Seime seniūnė Orinta Leiputė tikina, kad stojimas į partiją būtų laisvas Ž. Vaičiūno apsisprendimas.

„Manau, kad tai tikrai nebuvo reikalavimas, tai žmogaus sprendimas, ar jis taip padarys, ar ne. Visi žmonės laisva valia priima sprendimus“, – Eltai teigė O. Leiputė.

Orinta Leiputė

Kaip skelbta anksčiau, pats ministras nurodė, kad yra davęs pažadą tapti partijos nariu, tačiau kol kas tai nėra prioritetinis klausimas jo darbotvarkėje.

„Yra toks posakis: pagyvensime – pamatysime. Tai aš sakyčiau: padirbėsime – pamatysime. Tikrai toks pažadas buvo duotas, tai, manau, susidėliosime. Tai tikrai nėra šios dienos klausimas“, – praėjusią savaitę „Žinių radijui“ teigė Ž. Vaičiūnas.

ELTA primena, kad Ž. Vaičiūnas į energetikos ministro postą ankstesnėje Vyriausybėje buvo deleguotas Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“, tačiau partijai nepriklausė.

Atsistatydinus Gintauto Palucko Ministrų kabinetui, viešai diskutuota, jog Ž. Vaičiūnas galėtų tęsti darbus ir I. Ruginienės Vyriausybėje – jo kandidatūrą rėmė Prezidentūra.

Vis tik, pagal pirminę koalicinę sutartį energetikos ministro portfelis buvo deleguotas „Nemuno aušrai“. Pastarajai nerandant tinkamų kandidatų į šias pareigas, LSDP ir „aušriečiai“ apsikeitė Kultūros ir Energetikos ministerijomis – vadovauti pastarajai socialdemokratai pasiūlė Ž. Vaičiūną.