Delfi susipažino su visu dokumentu (jį pateikiame žemiau, – red. past.), kuriame – viso 8 punktai, kuriais išdėstomi įvairūs nuogąstavimai. Nuo neskaidrumo ir abejotino reformos efektyvumo iki galimo interesų konflikto, už kurio įžvelgiamos Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) ausys.

Po dokumentu – 35 parašai, tarp kurių Lauros Asadauskaitės-Zadneprovskienės, Algirdo Syso ir kitų.

Vos prieš trejus metus įkurtą įstaigą ketinama jungti su Nacionaline sporto taryba – patariamąjį balsą turinčia institucija, formuojama daugiausia iš visuomenininkų.

Pagal praėjusį mėnesį parengtas įstatymų pataisas, Nacionalinė sporto taryba taptų biudžetine įstaiga ir skirstytų bei administruotų valstybės finansavimą.

Tarybą sudarytų 9 nariai, o renkant juos didžiausią svorį turėtų LTOK bei jo nariai: Lietuvos sporto federacijų sąjunga, asociacija „Sportas visiems“. Tik Tarybos pirmininkas būtų valstybės pareigūnas, skiriamas Vyriausybės, bet likę nariai balsų dauguma galėtų siūlyti jį atleisti iš pareigų.

Pateikiame visą kreipimąsį į STT:

Kreipiamės į Jus dėl Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) inicijuojamos sporto politikos pertvarkos, kuria planuojama iš esmės pakeisti šiuo metu veikiančią sporto valdymo sistemą – panaikinti Nacionalinę sporto agentūrą (NSA), integruojant jos funkcijas į naujai formuojamą Nacionalinę sporto tarybą ir Lietuvos sporto centrą. Atsižvelgdami į tai, kad ši reforma kelia rimtų abejonių dėl skaidrumo, pagrįstumo ir efektyvumo, prašome atlikti antikorupcinį šio projekto vertinimą, atsižvelgiant į šiuos aspektus:

1. Trūksta reformos pagrindimo, priežasčių ir poveikio vertinimo

Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nenurodytos reformos priežastys, tikslai, nauda ar efektyvumas. Nėra pateikta analizė, kodėl dabartinis modelis neveikia ir kuo siūlomas būtų geresnis.

Nepateikta poveikio vertinimo, nors pagal Teisėkūros pagrindų įstatymą tai yra privaloma rengiant reikšmingus valdymo pokyčius.

Nepateikti jokie duomenys apie reformos kaštus, nors akivaizdu, kad naujų struktūrų steigimas, funkcijų dubliavimas ir etatų pertvarkymas pareikalaus papildomų valstybės biudžeto lėšų.

2. Neįvertintos rizikos ir neigiamos pasekmės

Aiškinamajame rašte nėra nurodytos jokios reformos rizikos ar planų, kaip jos būtų valdomos.

kad bus atleidžiami darbuotojai,

kad funkcijų perdavimas gali sutrikti veiklos tęstinumą,

kad naujos institucijos nebus pajėgios pradėti veiklos laiku.

Turint omenyje ankstesnę patirtį (pvz. Kūno kultūros ir sporto departamento likvidavimą), panašios reformos jau yra sukėlusios vėlavimus ir chaosą, įskaitant sporto finansavimo stabdymą ir tvarkų netekimą galios.

3. Reformos efektyvumas – abejotinas

Šiuo metu sporto politikos funkcijos koncentruotos NSA, o siūloma jas išskaidyti tarp dviejų įstaigų – Nacionalinės sporto tarybos ir Lietuvos sporto centro.

Toks modelis kelia klausimų dėl administracinio efektyvumo, atsakomybės aiškumo ir sprendimų koordinavimo.

Papildomai kelia abejonių sprendimas panaikinti Kompetencijų centrą, kuris šiuo metu atlieka svarbias ekspertines ir metodines funkcijas.

Ekspertai neatmeta rizikos, kad vietoje valstybės kompetencijų būtų pradėta pirkti paslaugas iš išorinių subjektų, tarp jų – Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK), kas kelia interesų konflikto pavojų.

4. Atsisakoma ekspertinio vertinimo

Šiuo metu NSA taikomas ekspertinis projektų vertinimas (ypač fizinio aktyvumo projektuose), panašiai kaip Lietuvos kultūros tarybos sistemoje.

Naujajame įstatymo projekte šis principas atsisakomas, o sprendimus priimtų taryba, sudaryta iš organizacijų atstovų, turinčių tiesioginį interesą gauti finansavimą.

Tai reikštų žingsnį atgal nuo skaidrumo link subjektyvaus, politizuoto finansavimo modelio.

5. Neskaidrus ir neproporcingas Sporto tarybos narių rinkimų modelis

Įstatymo projekte (8 str.) nustatytas neproporcingas rinkėjų delegavimo modelis, pagal kurį:

LTOK ir Lietuvos sporto federacijų sąjunga deleguoja po 2 narius,

kitos didelę sporto bendruomenės dalį atstovaujančios organizacijos (pvz. Nacionalinė sportininkų asociacija) – tik po 1.

Tai pažeidžia proporcingumo ir lygiateisiškumo principus, taip pat kelia abejonių dėl interesų dominavimo vienos grupės naudai.

Be to, į susirinkimo narius neįtraukiamas ŠMSM atstovas, nors analogiškuose modeliuose (pvz. Kultūros tarybos įstatyme) ministerijos atstovas yra.

6. Teisinės spragos ir žmogaus teisių rizikos

Projekte numatytas naujas Sporto įstatymo 23 str. 1 d. 9 p. keitimas, pagal kurį finansavimas galėtų būti skiriamas net ir organizacijoms, kurių atsakingi asmenys buvo bausti už pažeidimus, jei jie tuo metu dirbo kitame juridiniame asmenyje.

Tai reikštų, kad net grubius žmogaus teisių ar finansinius pažeidimus padarę asmenys galėtų toliau valdyti valstybės lėšas sporto projektuose.

Toks reguliavimas silpnintų finansinės atsakomybės ir reputacijos principus bei mažintų pasitikėjimą sistema.

7. Neaiškus tęstinumas ir finansavimo garantijos

Viceministro teiginiai, kad federacijų ir sportininkų finansavimas nesikeis, nėra pagrįsti jokiais skaičiavimais ar poįstatyminiais aktais.

Kadangi aiškinamajame rašte nėra informacijos, kaip bus reguliuojamas federacijų finansavimas, stipendijos ar socialinės garantijos, tokie teiginiai kelia abejonių.

Nėra garantijų, kad naujos struktūros pradės veikti laiku ir kad federacijų finansavimas 2026 m. nebus vėluojantis ar nutrūkęs, nes tokie precedento atvejai jau buvo.

8. Galimas interesų konfliktas rengiant įstatymo projektą

Viešai prieinama informacija rodo, kad prie įstatymo projekto rengimo prisidėjo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) teisininkas. Atsižvelgiant į tai, kad LTOK yra viena iš organizacijų, kuri pagal siūlomą reformą turėtų tiesioginę įtaką naujosios Nacionalinės sporto tarybos sudėčiai bei sprendimams dėl finansavimo, toks dalyvavimas kelia akivaizdžią interesų konflikto riziką.

Tokiu būdu kyla pagrįstų abejonių, ar projektas rengtas laikantis viešojo intereso, skaidrumo ir nešališkumo principų, ypač atsižvelgiant į tai, kad LTOK yra potencialus šios reformos naudos gavėjas.

Todėl prašome STT papildomai įvertinti, ar nebuvo pažeisti interesų konflikto ir nepriklausomumo reikalavimai, rengiant įstatymo projektą ir formuojant jo koncepciją.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, prašome Specialiųjų tyrimų tarnybos:

atlikti antikorupcinį vertinimą ŠMSM inicijuojamam sporto politikos pertvarkos įstatymo projektui;

įvertinti, ar reforma nepažeidžia skaidrumo, atskaitomybės, proporcingumo ir viešojo intereso principų;

pareikalauti iš ŠMSM pagrįstų finansinių, teisinės ir poveikio analizės dokumentų, susijusių su šiuo projektu.

Esame įsitikinę, kad tik nepriklausomas STT vertinimas gali užtikrinti, kad sporto politikos pertvarka nebūtų naudojama siauriems interesams, o tarnautų sporto bendruomenės ir visuomenės labui.