Paraišką dalyvauti antro 700 megavatų (MW) vėjo parko Baltijos jūroje konkurse pateikė tik valstybinė „Ignitis grupė“.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme numatyta, kad konkursas bus laikomas neįvykusiu, jei dalyvauti konkurse užsiregistruoja mažiau negu du dalyviai.
„Iš konkurso komiteto, kuris teikia rekomendaciją Tarybai dėl jūrinio vėjo parko aukciono, pateiktą informaciją yra siūloma Tarybai paskelbti konkursą neįvykusiu, nes buvo sulaukta vienos paraiškos iš potencialaus vystytojo“, – žurnalistams trečiadienį sakė VERT vadovas Renatas Pocius.
Sprendimą stabdyti konkursą VERT dar turės patvirtinti artimiausiame posėdyje, kuris vyks šį penktadienį.
Energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno teigimu, kvietimai dalyvauti konkurse išsiųsti 25 potencialiems vystytojams, aktyviai dalyvavimu domėjosi 6 bendrovės.
„Procedūriškai ir organizaciškai tikrai padarėme viską, kad konkursas būtų sėkmingas. Konkursas neįvyko dėl objektyvių priežasčių, situacija rinkoje nėra pati lengviausia, tos rizikos, kurios buvo toleruojamos anksčiau, dabar nėra prisiimamos“, – žurnalistams sakė ministras.
Pasak jo, rinkos dalyviai susiduria su tiekimo grandinių iššūkiais, didėjančiais darbų kaštais, sudėtinga geopolitine situacija ir kitais iššūkiais.Ž. Vaičiūno teigimu, nors šiuo metu jūrinės energetikos rinkoje situacija yra blogėjanti, tikimasi, kad artimiausiu metu stabilizuosis.
„Jeigu situacija rinkoje stabilizuotųsi, tai tikrai būtų gera žinia tokio lygio projektams“, – pažymėjo jis.
Į šį konkursą dalyvių paraiškos buvo priimamos nuo šių metų birželio 9 d. iki rugsėjo 8 d. Konkurso procedūros Vyriausybės sprendimu laikinai buvo sustabdytos ir vėl atnaujintos spalio 6 d., paraiškos buvo priimamos iki spalio 7 d. imtinai.
Konkursą anksčiau planuota užbaigti iki metų pabaigos, kol galioja su Europos Komisija (EK) suderinta valstybės parama – laimėtoją tikimasi paskelbti gruodžio antroje pusėje.
Dar 2023-ųjų spalį Komisija patvirtino 193 mln. eurų vertės schemą jūros vėjo elektrinių parkams remti, tuomet patvirtinta, kad ši pagalba bus teikiama 15 metų kaip kintamoji priemoka, skaičiuojama lyginant rangovo pasiūlyme nustatytą referencinę kainą ir elektros kainą rinkoje.
Jūrinio vėjo projektų nėra atsisakoma, keis konkurso sąlygas
Ž. Vaičiūno teigimu, jūrinio vėjo energetikos projektų neatsisakoma, ministerija ieškos būdų tęsti antrojo parko vystymą – iš naujo tartis su EK arba ieškoti galimybės su Vyriausybe suderinti individualią valstybės pagalbą projektui.
„Šitas projektas tikrai svarbus, jis strategiškai ir praktiškai reikalingas – tai būtina investicija Lietuvai siekiant ilgalaikių energetikos politikos tikslų tiek dėl atsinaujinančių energijos išteklių gamybos, tiek dėl pigesnių elektros energijos kainų, tiek dėl dujų atsisakymo“, – tikino ministras.
„Dėl to lieka tolimesni planai vystyti šį projektą – kokias būdais ir kokiais parametrais jis bus vystomas atsakysime po papildomų konsultacijų su EK, jas pradėsime artimiausiu metu, konsultuosimės tiek Vyriausybėje, tiek Seime“, – aiškino Ž. Vaičiūnas.
Standartinis naujos valstybės pagalbos derinimo laikotarpis, pasak ministro, gali trukti apie nuo pusmečio iki vienerių metų.
Šis vėjo parko konkursas paskelbtas birželio 9 d., jo sąlygos Seime atnaujintos pavasarį.
Pagal ankstesnes sąlygas, vėjo parko kaštai vartotojams būtų įskaičiuojami per viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) kainos dedamąją, naujomis sąlygomis, kaip planuota, projektas būtų iš dalies kompensuojamas rangovo pelno mokesčiu už elektros pardavimą.
Anksčiau skelbta, kad per metus jis galėtų sudaryti apie 30 mln. eurų.
Nuo 23 iki 8 metų taip pat sutrumpintas dėl infliacijos vykdomos kainos indeksacijos laikotarpis – tokiu būdu paramos projektui kaina, skaičiuojama, sumažinta 500 mln. eurų.
Ž. Vaičiūno teigimu, būtent sąlygose nustatytas 15 metų skatinimo laikotarpis buvo nepatraukli sąlyga investuotojams, todėl sąlygas planuojama keisti tokia apimtimi, kad bendrovėms dalyvauti rizikos būtų mažiau, tačiau kainos elektros vartotojams nebūtų didinamos.
Jis pateikė pavyzdį, jog 2021 m. Lenkijoje įvykusiame ir šiuo metu vystomame jūrinio parko projekte parametrai buvo konkurencingesni – žemiausia ir aukščiausia sandorio, arba parke pagamintos elektros pardavimo, kaina buvo didesnė, skatinimo laikotarpis nustatytas 25 metams.
„Tai galbūt yra viena iš tų erdvių, kaip galėtų būti tobulinamos (Lietuvos – ELTA) konkurso sąlygos, bet tai yra tolimesnių diskusijų procesas“, – sakė ministras.
Anksčiau planuota, kad antrasis vėjo parkas Baltijos jūroje, geriausiu scenarijumi, pradės veikti 2033 m. – dabar, ministro teigimu, projektas galėtų šiek tiek nusikelti.
„Mūsų tikslas yra nedaryti skubių sprendimų ir nepadaryti klaidų“, – teigė Ž. Vaičiūnas.
Anksčiau Lietuva planavo turėti du jūros vėjo parkus.
Pirmojo jūros vėjo parko rangovu 2023 m. tapo valstybės energetikos grupės „Ignitis“ įmonė „Ignitis Renewables“ su tarptautine partnere „Ocean Winds“.
VERT atsakinga už konkurso organizavimą ir laimėtojo atrinkimą (sąlygų parengimą, komiteto darbo organizavimą, sprendimo dėl laimėtojo priėmimą). Konkurso komitetą sudaro du VERT atstovai ir po vieną atstovą, deleguotą Energetikos ministerijos, Konkurencijos tarybos, Lietuvos energetikos agentūros bei Vilniaus universiteto ir Kauno technologijos universiteto.