Startas – Atėnuose
Keliautojo ir motociklininko ekspedicija per 13 šalių iki šiauriausio Europos taško Nordkapp Norvegijoje neasfaltuotais keliais ir bekele prasidėjo Graikijoje. Kaip pristatyme anksčiau pasakojo K. Mieliauskas – ši ekspedicija nuo kitų skiriasi tuo, kad kiekviename iš aštuonių etapų kartu su juo važiuos ir po dar vieną motociklų entuziastą, kurie nori tiek išbandyti bekelę, tiek ja važinėja, tačiau nori pasisemti daugiau patirties ir leistis į nuotykį. Pirmojo etapo startas – sostinėje Atėnuose, o pabaiga numatyta Janinoje, šiaurės vakarų Graikijos mieste prie Pamvotidos ežero. Iki jo motociklininkams reikės įveikti net 900 kilometrų.
Graikijos etapo maršrutas vedė centrine šalies dalimi, Pindo kalnais. Pindas yra didžiausias Graikijos kalnų masyvas, besidriekiantis per visą šalies šiaurės vakarų dalį ir dažnai vadinamas Graikijos stuburu dėl savo dydžio bei svarbos kraštovaizdžiui. Šiuose kalnuose stūkso antroji pagal aukštį šalies viršūnė Smoliakas, o giliai miškuose ir stačiuose šlaituose prieglobstį randa net ir rudieji lokiai.
Tačiau prieš patekdami į kalnus, motociklininkai dar turėjo pervažiuoti žymųjį beveik 3 km ilgio Rio–Antirrio tiltą per Korinto įlanką. Tai yra vienas ilgiausių pasaulyje kabančių tiltų, jungiantis Peloponeso pusiasalį su žemynine Graikija. Šis inžinerinis stebuklas pasižymi unikalia konstrukcija, leidžiančia atlaikyti stiprius vėjus ir žemės drebėjimus.
Pavasaris nelepino
„Graikija man asocijuojasi su visada plieskiančia saule, paplūdimiais, ramybe. Tačiau visai netrukus po starto realybė pasirodė kitokia – vos pasukome kalnų link, apsiniaukė, tapo vėjuota ir purškė lietus. Lietuvoje šiuo metu pavasaris greičiausiai yra kur kas malonesnis“, – pirmuosius įspūdžius prisimena K. Mieliauskas.
Išsukus iš asfalto prasidėjo kilimas į kalnus žvyrkeliais ir vingiuotais kalnų keliukais, laukė nemažos vandens balos ir… ožkų būriai. Kalnų kaimeliai, nors ir turistiniai, populiarūs tarp žygeivių, buvo visiškai tušti, beveik visi restoranai ir nakvynės vietos uždaryti iki turistinio sezono pradžios. Motociklininkams pavyko rasti vieną užeigą, kurioje galėjo pavalgyti ir pernakvoti.
K. Mieliauskas sako, kad netrukus prasidėjo tai, ko iš šio etapo tikėjosi mažiausiai: „Pakilus į beveik pusantro tūkstančio metrų aukštį aplinkui beveik viską dengė sniegas, ryte vyravo minusinė temperatūra ir buvo apsiniaukę. Kadangi mūsų maršrutas ir toliau turėjo vingiuoti per kalnus panašiame aukštyje, paklausėme vietinių rekomendacijų ir nutarėme jį keisti. Gerai, kad Graikija yra didelė ir dosni alternatyvų, todėl priėmėme sprendimą sukti vakarų kryptimi ir tęsti kelionę kiek žemesniais kalnais, esančiais arčiau jūros.“
Dar vienas iššūkis
Tačiau ir arčiau jūros staigmenų netrūko. K. Mieliauskas sako, kad žemiau esantys kalnų keliukai buvo molingi po intensyvaus žiemos lietaus, ant jų prikritę akmenų: „Nors keliukai šlapi, bet važiuoti įmanoma. Toks važiavimas yra daugiau techninis – bet toks mums ir patinka. Tiesa, šiek tiek daugiau įtampos buvo pasiekus nuošliaužas, kurios užtveria pravažiavimą kalno šlaitu. Įveikėme jas, bet tokios situacijos reikalauja budrumo, kad motociklas ar abu kartu nenuslystume žemyn nuo skardžio.“
Priartėjus prie jūros oras ir vaizdai pasikeitė, tačiau susitelkimo ir atidumo reikėjo ir toliau. Kaip sako motociklininkas, jei važiuojant asfaltu nėra ką daug kalbėti apie dangą, tai važiuojant bekele visas susitelkimas ir dėmesys tenka būtent paviršiui, kuriuo važiuojama – tai važiavimas nuolatiniame budrume.
Prie jūros pasirodė saulė, tačiau primigusi gamta pažadėjo, kad dar bus visko – įveikta tik apie pusė pirmojo ekspedicijos etapo, todėl dar gali būti staigmenų. Keliautojas ir motociklininkas K. Mieliauskas netrukus pasidalins vaizdais ir įspūdžiais iš likusio maršruto Graikijoje ir finišo prie Albanijos sienos.