Kaip nurodė prokuratūra, tokie sprendimai priimti, prokurorui įvertinus dviejuose pareiškimuose nurodytą informaciją, atlikus aplinkybių patikslinimą bei konstatavus, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Į teisėsaugą dėl galimo šmeižto ir įžeidimų kreipėsi „aušriečių“ lyderis R. Žemaitaitis bei partijos „Nemuno aušra“ Klaipėdos miesto ir rajono skyrių pirmininkės.
Prokuratūra vertino Seimo nario Eugenijaus Gentvilo viešus pasisakymus rugpjūčio 30 d. „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje, taip pat prezidento Gitano Nausėdos vyriausiojo patarėjo Frederiko Jansono, konservatoriaus Vytauto Juozapaičio, politinio judėjimo „Vardan Lietuvos“, buvusio kultūros ministro Arūno Gelūno, buvusios Seimo Pirmininkės Irenos Degutienės bei visuomenininkės Beatos Tiškevič pasisakymus bei įrašus socialiniuose tinkluose.
Anot prokuratūros, pareiškėjai nurodė, jog politinė partija „Nemuno aušra“ dalyvavo oficialiuose rinkimuose, jų kandidatai yra išrinkti į Seimą, todėl yra teisėtai veikianti demokratinės valstybės politinė jėga. Taigi, pasak jų, vieši pasisakymai, kuriuose „aušriečiai“ vadinami „antivalstybine partija“, „teroristais“, „fašistais“ ar „nusikaltėlių organizacija“, yra ne tik nepagrįsti, bet ir žeidžiantys, diskredituojantys partijos vardą, žeminantys jos narių garbę ir orumą.
Kaip nurodo teisėsauga, tikrinant pareiškimuose nurodytą informaciją, konstatuota, jog anksčiau minėtų žmonių pasisakymai buvo nukreipti į juridinį asmenį – politinę partiją „Nemuno aušra“, bet ne į konkretų žmogų.
Prokuratūra, atsisakiusi pradėti ikiteisminius tyrimus, akcentavo, kad teisė kritikuoti valdžią negali būti nepagrįstai suvaržyta.
„Nutarimuose atsisakyti pradėti ikiteisminius tyrimus nurodoma, kad teisė kritikuoti valdžią negali būti nepagrįstai suvaržyta, politinės partijos kritikos ribos yra plačios, politinės partijos „Nemuno aušra“ nariai yra išrinkti į Seimą, sudaro koalicinę daugumą su kitų partijų nariais, partijos pasiūlyti atstovais užima ministrų pareigas. Įvertinant tai, kad asmenys, kurių pasisakymai nurodyti pareiškimuose, yra valstybės valdžios institucijų atstovai, politiniai oponentai ar visuomenininkai, pripažintina, kad jų pasisakymai suprantami kaip vieša politinė kritika ir nėra tokio pavojingumo laipsnio, dėl kurių turėtų būti taikoma griežčiausia atsakomybės forma – baudžiamoji atsakomybė“, – teigiama prokuratūros pranešime spaudai.
Prokuratūra akcentuoja, kad kiekvienas asmuo, aktyviai dalyvaudamas politiniame gyvenime, įskaitant ir politines partijas, turi tolerantiškai priimti aštresnę, kartais galbūt ir ne visai pagrįstą kritiką.
Teisėsauga taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškimuose prašyta pradėti ikiteisminiu tyrimus dėl įžeidimų, nors šis nusikaltimas nuo 2016 m. yra dekriminalizuotas. Anot prokuratūros, pareiškėjai, manantys, kad viešais pasisakymais yra įžeidžiama jų garbė, orumas ar reputacija, turi galimybę savo pažeistas teises ginti civiline tvarka.
Prokuroro nutarimai atsisakyti pradėti ikiteisminius tyrimus gali būti skundžiami Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui.