Jums dabar gali pasirodyti, kad atvažiavau į kažkokią skylę. Atrodo, jog čia kažkokia Rusija, viskas blogai, bet prašau iš anksto neteisti, nes mes atvažiavome filmuoti didingo miesto – Karakorumo. Tai yra Čingischano įkurta buvusi Mongolijos imperijos sostinė. Labai didingas miestas, istorijos šaltiniuose jis itin svarbus.
Vienas tų, kurį atvažiuoja pamatyti turistai iš viso pasaulio. Atvyksta ir dažniausiai sako: „O, Dieve, kur mes atsidūrėme?“ Aš irgi taip pasakiau. Galvojau, kad čia bus labai gražūs rūmai, bus kažkas įspūdingo, tačiau klydau.
Karakorumą galima laikyti vienu didžiausių viduramžių miestų visoje Eurazijoje. Būtent čia kryžiavosi šilko keliai, vyko didžiulė prekyba, stovėjo didingi rūmai, viskas aplink klestėjo. Jei tikėtume šaltiniais, atrodė, viskas buvo ypač ištaiginga, prabangu, čia tikrai virė gyvenimas.
Dabar viskas yra priešingai. Jei anksčiau miestas klestėjo, dabar jis merdi. Vienintelė vieta, kur vis dar išlikusi Karakorumo didybė bei istorija, yra miesto muziejus. Mažai kas iki čia atvažiuoja – šiuo metu muziejus neatrodo perpildytas.
Kad labiau suprastumėte miesto kasdienybę, noriu parodyti kelius, kuriais kiekvieną dieną važinėja automobiliai, bet iki pat šiol vietiniai gyventojai vis dar jodinėja žirgais. Tiesiog du vaikinai šiuo metu joja iš namų.
Šis miestas gerai atrodė iki maždaug 1930–1940 metų, o kai prasidėjo sovietinės represijos, viskas, kas gražu, buvo sugriauta. Tuomet išdygo „nuostabioji“ sovietinė statyba. Dėl to dabar turime tai, ką turime.
Liūdniausia, kad Karakorumui negresia jokie prašviesėjimai – su ekonomine situacija čia prastokai. Visas miesto jaunimas, vos baigęs mokslus, išvyksta į Ulan Batorą, nes čia nemato savo ateities. Dėl to daug vietų užsidaro, bankrutuoja, verslai neišsilaiko. Dabar čia visais įmanomais būdais bandoma prikelti turizmą – jie daro viską, jog atvyktų daugiau užsieniečių.