Taip jis reagavo į prezidento Gitano Nausėdos pareiškimus, neva socialdemokratams nusprendus nebedirbti koalicijoje su „Nemuno aušra“, daug problemų išsispręstų savaime.
„Nesutinku, nes problemos, kurios buvo kilusio dėl to, kad ir prezidentas turėjo savo nuomonę dėl ministrų paskyrimo, jos aktualizavosi. Pasiūlytiems sprendimo variantams ypač nepritarė kultūros bendruomenė. Mes atliepėme tą kultūrininkų pageidavimą ir reikalavimą dėl ministerijos. Man atrodo, kad ta problema, sakykime, iš esmės išspręsta“, – trečiadienį „Žinių radijui“ komentavo Seimo pirmininkas J. Olekas.
„Mūsų pagrindinis uždavinys yra įgyvendinti įsipareigojimus Lietuvos žmonėms (…), jie, sakyčiau, gana nuosekliai vykdomi (…). O, kad vieno asmens kažkokie pasisakymai būna netinkami, mes tą labai aiškiai pabrėžiame, išsakėme savo pozicijas, priėmėme tam tikrus sprendimus“, – pridūrė jis.
Kaip skelbta anksčiau, antradienį šalies prezidentas G. Nausėda teigė, kad šeštadienį posėdžiavusi socialdemokratų taryba galėjo sutarti dėl koalicijos sudėties keitimo. Pasak jo, kol tokie sprendimai nebus priimti, iš „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio galima tikėtis naujų išsišokimų.
ELTA primena, kad penktadienį socialiniame tinkle „Facebook“ R. Žemaitaitis paskelbė, jog A. Gelūnas esą yra „pradėtų perversmų valstybėje organizatorius, nuteistos partijos narys“. „Aušrietis“ spekuliavo ir neva žydiška A. Gelūno kilme.
Tiesa, po kelių valandų R. Žemaitaitis atsiprašė dėl šio „įrašo formuluočių“.
Šeštadienį policija savo ruožtu pranešė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl neapykantos kurstymo.
R. Žemaitaičio pareiškimus pasmerkė prezidentas G. Nausėda, Seimo pirmininkas J. Olekas, premjerė Inga Ruginienė, socialdemokratų atstovai, opozicija.
Sako, kad konsultacijos su demokratais nevyksta
Pirmadienį tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas „Žinių radijui“ tikino žinąs, kad socialdemokratai konsultuojasi su Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ dėl galimo Sauliaus Skvernelio vedamos partijos sugrįžimo į koaliciją.
Tačiau Seimo pirmininkas J. Olekas teigė, kad konsultacijos su parlamente esančia Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ dėl galimo jų prisijungimo prie koalicijos nevyksta. Pasak parlamento vadovo, šiuo metu nėra jokio poreikio keisti valdančiosios daugumos sudėtį.
„Nėra jokių kalbėjimųsi ir poreikių keisti koaliciją“, – trečiadienį „Žinių radijui“ teigė J. Olekas.
Tačiau politikas tiesiogiai neatsakė, ar atsiradus poreikiui pradėti derybas su Sauliaus Skvernelio vedamais demokratais, svarstytų šiai partijai perleisti Seimo pirmininko postą.
„Postai nėra kažkas asmeniško, čia ne kažkoks pasas ar kažkas, ką turi visiems laikams. Visada gali atsitikti bet kokia nauja sankloda, kur reikia pasikeisti. Bet manau, kad mūsų frakcijai, turinčiai Seime virš 50 mandatų, kaip rinkimų laimėtojams, priklauso ir ministro pirmininko, ir Seimo pirmininko pozicija vien dėl to, kad būtų labiau suderinti sprendimai, būtų darnesnis darbas ir mažiau susipriešinimo“, – kalbėjo J. Olekas.
„Koalicijos partneriai taip pat turi turėti tas pozicijas, kad galėtų įgyvendinti savo programines nuostatas tiek, kiek jos sutelpa į koalicinę programą“, – pridūrė jis.
Svarsto, kad Sabatauskas iš partijos išstojo per anksti
J. Oleko kolega Seime, parlamentaras Julius Sabatauskas išstojo iš Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP), sužinojęs, kad bus siūlomas į Konstitucinio Teismo (KT) teisėjus. Parlamento vadovo vertinimu, tai yra geras, bet ankstyvas kolegos žingsnis, žinant, jog Seimas dar nėra priėmęs sprendimo dėl jo paskyrimo.
„Manau, kad tai yra geras, bet gal ankstyvas žingsnis, nes nuo savo praeities nepabėgsi. Bet galbūt tai dar vienas argumentas tiems, kurie sako, kad jis (J. Sabatauskas – ELTA) galėtų ar negalėtų būti Konstitucinio Teismo teisėju. Tai jis priėmė tą sprendimą, aš gerbiu jo sprendimą“, – „Žinių radijui“ trečiadienį teigė J. Olekas.
Ilgametis LSDP narys teigė, kad, jei J. Sabatauskas nebūtų paskirtas į KT teisėjus, jis galėtų sugrįžti į socdemų gretas.
„Tikiu, kad jis yra tinkamas ir labai tinkamas kandidatas užimti šitą postą ir bus įvertintas Seimo kolegų balsavime. O, jeigu būtų kitaip, tai pas mus yra procedūra, yra terminai, kaip sugrįžti, išstojus“, – komentavo J. Olekas.
Jis užsiminė, kad, jei parlamentaras nepritartų J. Sabatausko kandidatūrai į KT, jis galėtų LSDP frakcijoje parlamente dirbti ir kaip nepartinis politikas.
Nemato poreikio Palucko apkaltai
Kalbėdamas apie inicijuojamą apkaltą ekspremjerui Gintautui Paluckui, J. Olekas teigė, kad nemato tam pagrindo. Pasak parlamento vadovo, tokia opozicijos iniciatyva šiuo metu yra pernelyg ankstyva ir netinkama.
„Tie sprendimai ir faktai, kurie buvo, ir paties Gintauto apsisprendimas pasitraukti iš partijos pirmininko pareigų ir ministro pirmininko pareigų turi savo įtaką jo politinei dabarčiai. Gal ir ateičiai – nors gyvenime visko būna. Bet šiandieną, sakykime, man atrodo kelti apkaltos klausimą tikrai nėra būtinybės ar reikalo, ar net galimybės“, – trečiadienį „Žinių radijui“ sakė J. Olekas.
Parlamento vadovas atkreipė dėmesį, kad dalis vykusių patikrinimų – pavyzdžiui, nacionaliniame plėtros banke ILTE ar Vyriausioje tarnybinės etikos komisijoje (VTEK) – nenustatė jokių G. Palucko pažeidimų.
„Jie visi baigėsi tokiu, sakyčiau, Gintauto Palucko išteisinimu. Tai palaukime, kol visi tyrimai įvyks, dar vyksta kai kurie tyrimai. Jeigu tie tyrimai mes kažkokį šešėlį, tada galbūt bus galimos kažkokios diskusijos. Bet šiandien man atrodo apkalta iš tikrųjų yra visiškai ankstyvas, netinkamas veiksmas“, – pabrėžė Seimo pirmininkas.
Rugpjūtį opozicijose esančios frakcijos surinko reikiamą 36 parašų kiekį, kad pradėtų apkaltos procedūras buvusiam premjerui G. Paluckui.
Kaip anksčiau teigė konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas, apkaltą palaiko ne tik trys opozicinės Seimo frakcijos, bet ir dalis valdančiųjų – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) nariai. Be to, konservatorius tikisi sulaukti ir socialdemokratų palaikymo.
Kaip skelbta anksčiau, Seimo opozicija reikalauja į ketvirtadienį planuojamo plenarinio parlamento posėdžio darbotvarkę privalomai įtraukti klausimą dėl ekspremjero G. Palucko apkaltos. Raštą, adresuotą Seimo pirmininkui, pasirašė 47 opozicinėms konservatorių, liberalų bei „Vardan Lietuvos“ frakcijoms priklausantys politikai.
Pastaroji iniciatyva gimė po antradienio rytą vykusio Seimo seniūnų sueigos posėdžio, kurio metu valdančiųjų atstovai blokavo siūlymą įtraukti klausimą dėl socialdemokrato apkaltos į ketvirtadienį vyksiančio posėdžio darbotvarkę.
ELTA primena, vasarą viešojoje erdvėje pasirodė žurnalistiniai tyrimai apie G. Palucką bei jo praeitį, verslo ryšius, įtartinus sandorius. Liepos pabaigoje, tęsiantis skandalui ir į viešąją erdvę iškylant vis daugiau informacijos, G. Paluckas nusprendė atsistatydinti iš ministro pirmininko pareigų. Rugpjūčio pradžioje atsistatydino ir visa socialdemokrato vesta Vyriausybė.