14:48
TEA vadovas: naftos atsargos „labai sparčiai“ mažėja
Komercinės naftos atsargos „labai sparčiai“ mažėja, nes naftos tiekimas iš Persijos įlankos regiono tebėra sutrikęs dėl karo Viduriniuose Rytuose, net ir nepaisant to, kad vyriausybės visame pasaulyje išleidžia strategines atsargas, pirmadienį perspėjo Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) vadovas Fatihas Birolis.
„Komercinės atsargos mažėja. Manau, kad dabar jos senka labai sparčiai, – į Didžiojo septyneto (G7) šalių finansų ministrų susitikimą Paryžiuje atvykęs sakė F. Birolis. – Dar turime keletą savaičių, bet turėtume žinoti, kad atsargos sparčiai mažėja.“
Anksčiau šį mėnesį TEA pranešė, kad šalys „rekordiniu tempu“ naudoja naftos atsargas.
TEA koordinavo 426 mln. barelių naftos išleidimą iš 32 valstybių narių nepaprastųjų situacijų atsargų ir šį mėnesį pranešė, kad jau buvo išleista apie 164 mln. barelių naftos.
Fatihas Birolis, Tarptautinės energetikos agentūros vadovas. Ludovico Marino (AFP / „Scanpix“) nuotr.
14:41
Pašto sektoriaus pajamos Lietuvoje šiemet augo daugiau kaip 12%
Bendrosios pašto sektoriaus pajamos pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, augo 12,4% iki 85,3 mln. Eur.
Bendras pašto siuntų skaičius išaugo 24,5% iki 28,16 mln. vienetų, pranešė Ryšių reguliavimo tarnyba.
14:34
Ispanijos teismas nurodė grąžinti Shakirai 55 mln. Eur mokesčių permoką
Ispanijos teismas nurodė mokesčių institucijoms grąžinti Kolumbijos popmuzikos žvaigždei Shakirai daugiau nei 55 mln. Eur, kurie buvo netinkamai surinkti per ginčą dėl jos 2011 m. mokesčių.
Nacionalinis teismas pareiškė, kad mokesčių institucijoms nepavyko įrodyti, jog atlikėja prieš 15 m. Ispanijoje praleido daugiau nei 183 dienas – tai yra teisinė riba, kurią peržengus asmenys šalyje turi mokėti gyventojų pajamų mokestį.
Teismas nustatė, kad Shakira Ispanijoje praleido 163 dienas, todėl „mokesčių institucijoms nepavyko įrodyti, jog dainininkės ekonominių interesų centras buvo Ispanijoje“.
14:29
Oficialiai uždaryta Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugykla
Pirmadienį oficialiai uždaryta Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugykla – teritoriją bus galima naudoti visuomeninėms reikmėms.
Energetikos ministerijos pranešime nurodoma, kad Lietuva tapo pirmąja pasaulyje šalimi, likvidavusia tokią saugyklą pagal aukščiausius tarptautinius saugos reikalavimus. Ši teritorija Širvintų rajone, Bartkuškio miške, nebeturi branduolinės energetikos objekto statuso, didžiajai jos daliai suteiktas „žaliosios aikštelės“ statusas – ji galės būti perduota valstybei bei naudojama visuomenės reikmėms.
Kol kas dalis laikinai priskirta „rudajai aikštelei“ – joje bent dvejus metus bus tęsiama požeminio vandens stebėsena, o patvirtinus, kad rodikliai atitinka ribines vertes, ji taip pat bus priskirta „žaliajai aikštelei“.
Iš saugyklos išimta ir išvežta apie 1.600 kub. m, arba 1,3 t radioaktyviųjų atliekų. Jos pervežtos į Ignalinos atominės elektrinęs tokių atliekų tvarkymo įrenginius.
14:21
Pernelyg sudėtinga struktūra: pagrindinė IKEA bendrovė atleis 850 darbuotojų
„Inter IKEA Group“ – holdingo kompanija, valdanti Švedijos baldų parduotuvių tinklą IKEA – pirmadienį paskelbė, kad atleis 850 darbuotojų, teigdama, jog jos organizacija, kurioje iš viso dirba 27.700 darbuotojų, tapo pernelyg „sudėtinga“.
Plačiau skaitykite čia.
14:18
„Via Lietuvos“ grynasis pelnas pernai smuko 7%, išmokės 1 mln. Eur dividendų
Valstybinių kelių valdytojos „Via Lietuva“ audituotas grynasis pelnas 2025 m. smuko 6,9% iki 1,88 mln. Eur (2024 m. buvo 2,02 mln. Eur), jos pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) augo 18% iki 5,57 mln. Eur (4,72 mln. Eur), rodo įmonės veiklos ataskaita.
Plačiau skaitykite čia.
13:59
Lietuva pateikė papildomus įrodymus ICAO dėl balionų iš Baltarusijos incidentų
Lietuva perdavė papildomą medžiagą Tarptautinei civilinės aviacijos organizacijai (ICAO) su įrodymais dėl incidentų, kuriuos sukelia iš Baltarusijos į Lietuvą leidžiami kontrabandiniai balionai, pirmadienį pranešė Susisiekimo ministerija.
Tinkamos darbo avalynės pasirinkimas daro įtaką darbo rezultatams
Suomijos įmonės „Sievin Jalkine OY“, gaminančios kokybiškus darbo ir saugos batus, pardavimų vadovas Baltijos šalims Ülar Verev patvirtina, kad daugelyje sričių kasdieniniame darbe svarbu skirti dėmesio darbuotojų saugai, įskaitant tai, kokių savybių darbo ar apsauginiai batai yra avimi. Kadangi nelaimė gali atsitikti netikėtai, visada lengviau užkirsti jai kelią, nei tvarkytis su pasekmėmis.
Priešas be veido: kaip keičiasi verslo saugumas ir ką daryti šiandien
Žmonės visais laikais saugojo turtą nuo fizinio užpuolimo, vagysčių ar ugnies, o šiandien verslo rizikų ir pavojų sąrašas plečiasi – fizines grėsmes papildo nematomi skaitmeniniai priešai. Tačiau visuomet veiksmingiausia gynyba buvo ne reakcija į įvykusį incidentą, o gebėjimas jį numatyti ir užkardyti iš anksto, tikina daugiau nei tris dešimtmečius saugos versle dirbanti bendrovė „Argus.“
MG stiprina pozicijas Europoje: Vilniuje pristatyti trys nauji elektrifikuoti modeliai
Gegužės 14 d. „Autobrava Motors“ salone Vilniuje vyko išskirtinis „MG Motor“ naujų modelių pristatymo renginys, organizuotas kartu su Didžiosios Britanijos prekybos rūmais Lietuvoje. Renginio metu pristatyti trys nauji MG modeliai – septynvietis įkraunamas hibridas „MGS9 PHEV“, elektrinis šeimos SUV „MGS6 EV“ ir miesto elektromobilis „MG4 Urban“.
„Į ICAO ir Europos Komisiją Susisiekimo ministerija kreipėsi dar pernai spalį, vos prasidėjus intensyviai hibridinei atakai. Dabar žengiame dar vieną žingsnį – pateikiame papildomus Baltarusijos neteisėtų veiksmų prieš Lietuvą, kurie kelia pavojų civilinės aviacijos saugai, įrodymus“, – pranešime teigė viceministras Roderikas Žiobakas.
Pasak pranešimo, nuo 2025 m. spalio iki šiol oro erdvės pažeidimai, nulėmę Vilniaus oro uosto veiklos stabdymą, įvyko bent 20 kartų.
13:57
Lietuvos bankas skyrė 250.000 Eur baudą „Compensa Life“ Lietuvos filialui
Lietuvos bankas po tikslinio „Compensa Life Vienna Insurance Group SE“ Lietuvos filialo patikrinimo skyrė jam 250.000 Eur baudą.
Bauda skirta nustačius, kad bendrovė 2022–2024 m. neužtikrino garantuotų palūkanų gyvybės draudimo produkto priežiūros ir valdymo reikalavimų, netinkamai analizavo duomenis, o bendrovės platinami investicinio gyvybės draudimo produktai dėl netinkamo vertinimo tam tikrais atvejais neatitiko klientų poreikių.
Plačiau skaitykite čia.
13:52
Italijos premjerė prašo ES sušvelninti fiskalines taisykles dėl situacijos energetikos srityje
Savo laiške Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen Italijos premjerė Giorgia Meloni paprašė Briuselio sušvelninti fiskalines taisykles, kad valstybėms narėms būtų lengviau susidoroti su dėl karo Viduriniuose Rytuose išaugusiomis energijos kainomis.
G. Meloni teigė, kad „investicijoms ir nepaprastosioms priemonėms, reikalingoms energetikos krizei įveikti“, neturėtų būti taikomi ES Stabilumo ir augimo pakto reikalavimai.
Kadangi, anot italų premjerės, „Vidurinių Rytų krizė ir įtampa Hormuzo sąsiauryje jau dabar daro labai rimtą ir dažnai asimetrinį poveikį energijos kainoms“, ji paprašė, kad ES taikoma išimtis gynybos išlaidoms, kurios neįtraukiamos į valstybių narių deficito skaičiavimus, būtų išplėsta ir taikoma priemonėms, ribojančioms aukštesnių energijos kainų poveikį.
13:35
Metinis „Ryanair“ pelnas šoktelėjo į viršų, perspėja dėl Irane sukelto neapibrėžtumo
Airijos pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ pirmadienį pranešė apie smarkiai išaugusį metinį pelną, tačiau įspėjo, kad karas Viduriniuose Rytuose temdo jos ateinančių metų perspektyvas.
Pelnas po mokesčių per 12 mėnesių iki kovo pabaigos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, išaugo 35% iki 2,17 mlrd. Eur.
„Kadangi antrojo pusmečio perspektyvos visiškai neaiškios, o kuro kainos ir galimas tiekimas labai svyruoja, šiuo metu dar per anksti pateikti kokias nors reikšmingas 2027 finansinių metų pelno prognozes“, – pareiškė „Ryanair“ generalinis direktorius Michaelas O’Leary.
„Ryanair“ teigia, kad iki ateinančių metų balandžio užsitikrino 80% degalų už 67 USD už barelį, o tai turėtų padėti apsaugoti pelną esant „labai nepastovioms naftos rinkoms“.
13:31
Švedijos karalių priėmęs prezidentas: Lietuva suinteresuota kartu bendradarbiauti gynybos srityje
Į Lietuvą pirmadienį atvykusį Švedijos karalių Karlą XVI Gustavą ir karalienę Silviją priėmęs prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Švedijai ir Suomijai prisijungus prie NATO atsivėrė naujų galimybių plėtoti bendradarbiavimą gynybos srityje, o Vilnius ypač suinteresuotas gynybos pramonės stiprinimu.
„Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą išryškino viso Baltijos jūros regiono strateginę reikšmę. Švedijai kartu su Suomija tapus NATO nare, atsivėrė naujų galimybių mūsų šalims plėtoti bendradarbiavimą gynybos srityje. Lietuva ypač suinteresuota stiprinti gynybos pramonę kaip esminį ilgalaikio saugumo elementą“, – pasisakyme žiniasklaidai teigė G. Nausėda.
Savo ruožtu karalius Karlas XVI Gustavas tvirtino, kad Lietuva yra „viena iš artimiausių Švedijos draugių“, o šiandien Vilniaus ir Stokholmo santykius stiprina augantis bendradarbiavimas ekonomikos, saugumo ir gynybos srityse.
Švedijos karalius Karlas XVI Gustavas ir prezidentas Gitanas Nausėda. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
13:20
Lietuva ir Lenkija netrukus gali pasirašyti susitarimą dėl bendros ekonominės zonos
Pasak Pauliaus Petrausko, ekonomikos ir inovacijų viceministro, dar šį pusmetį turėtų būti pasirašytas tarpinis susitarimas dėl Lietuvos ir Lenkijos bendros ekonominės zonos. Ją galėtų sudaryti praplėsta Suvalkų ekonominė zona ir panaši teritorija Lazdijų rajone – ją dar reikėtų įsteigti.
„Rengiame susitarimą tarp Lietuvos ir Lenkijos, kad pradėtume tokio tipo zoną – paskirtume iš dviejų pusių derybinę grupę, kad būtų galima sudėlioti šituos mechanizmus. Tikiuosi, kad iki birželio pasirašysime su Lenkija startinį susitarimą, paskirsime derybines grupes, nes išspręsti reikia labai daug klausimų“, – žurnalistams pirmadienį sakė P. Petrauskas.
Bendrosios ekonominės zonos idėją prezidentas Gitanas Nausėda šių metų pradžioje pasiūlė Lenkijos vadovui Karoliui Nawrockiui.
13:14
Rusija ir Baltarusija rengia branduolinių pajėgų pratybas
Rusija ir Baltarusija pirmadienį rengia branduolinių pajėgų pratybas, pranešė Baltarusijos Gynybos ministerija. Pratybose dalyvauja aviacijos ir raketų pajėgos.
„Pratybų metu planuojama išbandyti klausimus, susijusius su branduolinės amunicijos pristatymu ir pasirengimu ją naudoti bendradarbiaujant su Rusijos puse“, – nurodoma ministerijos pranešime.
Pernai Rusija Baltarusijoje dislokavo savo naujausią hipergarsinę, branduolinį užtaisą galinčią nešti raketą „Orešnik“, taip didindama įtampą savo varžybose su NATO.
13:10
Policija: Utenos rajone nukritęs dronas turėjo sprogmenų, jie neutralizuoti vietoje
Atnaujinta 14:05 val.
Utenos rajone nukritęs dronas turėjo sprogstamųjų medžiagų, neutralizavimas vyks vietoje, pirmadienį pranešė Utenos apskrities policija.
„Policijos departamento Antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnai nustatė, kad vietoje, kur buvo rastas sudužęs dronas, yra sprogstamųjų medžiagų. Priimtas sprendimas, kad sprogstamųjų medžiagų neutralizavimas vyks vietoje, jų parvežimas kelia pavojų visuomenei“, – nurodė teisėsauga.
Apie 14 val. pranešta, kad pavojingi sprogmenys sunaikinti.
12:59
Europos Komisija patvirtino dar vieną išmoką iš RRF Lietuvai – 153 mln. Eur
Europos Komisija patvirtino šeštąjį „Naujos kartos Lietuva“ plano (angl. Recovery and Resilience Facility – RRF) mokėjimo prašymą, kurį Lietuva pateikė kovo pabaigoje.
Tad preliminariai liepos mėnesį, po svarstymo ES Tarybos komitetuose, Lietuva iš RRF fondo gaus 153 mln. Eur, pirmadienį VŽ pranešė Finansų ministerija.
Plačiau skaitykite čia.
12:50
Iranas oficialiai paskelbė apie naują instituciją Hormuzo sąsiauriui valdyti
Irano Aukščiausioji nacionalinio saugumo taryba pirmadienį paskelbė apie naujos institucijos, skirtos valdyti Hormuzo sąsiaurį, įkūrimą.
Teheranas yra faktiškai uždaręs šį gyvybiškai svarbų vandens kelią ir nori apmokestinti juo plaukiančius laivus.
Savo oficialioje paskyroje socialiniame tinkle „X“ Aukščiausioji nacionalinio saugumo taryba pasidalijo Persijos įlankos sąsiaurio administracijos įrašu, kuriame teigiama, kad ji realiuoju laiku teiks „atnaujinimus apie Hormuzo sąsiaurio operacijas ir naujausius įvykius“.
12:39
Vyriausybė dešimčiai metų pasiskolino už 3,906%
Vyriausybė pirmadienį euroobligacijomis vidaus rinkoje 9 m. ir beveik 10 mėnesių 35 mln. Eur pasiskolino su 3,906% pajamingumu investuotojams.
Investuotojų paklausa aukcione siekė 118,1 mln. Eur ir pasiūlą viršijo 3,4 karto.
Plačiau skaitykite čia.
12:37
Elektros kaina praėjusią savaitę krito nežymiai, pasiektas saulės elektrinių rekordas
Praėjusią savaitę vietos gamyba Lietuvoje užtikrino 85% elektros poreikio. Šiek tiek mažėjo ir elektros poreikis, ir gamyba, ir didmeninės rinkos kainos. Pagerintas 2025 m. liepą užfiksuotas saulės elektrinių generacijos rekordas.
Plačiau skaitykite čia.
12:35
Izraelis prie Kipro perima į Gazos Ruožą plaukiančios flotilės laivus
Izraelio pajėgos pirmadienį perėmė į Gazos Ruožą plaukiančią pagalbos flotilę, kuri praėjusią savaitę išplaukė iš Turkijos.
Organizatoriai teigia, kad vienas iš laivų buvo sustabdytas į vakarus nuo Kipro.
12:17
Iranas teigia atsakęs į naujausią JAV taikos pasiūlymą
Irano Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Esmaeilis Baqaei pirmadienį pranešė, kad Teheranas atsakė į naują JAV pasiūlymą, kuriuo siekiama užbaigti karą, ir pridūrė, kad derybos tęsiasi, nepaisant Irano žiniasklaidos pranešimų, kuriuose Vašingtono reikalavimai vadinami pernelyg dideliais.
Jis teigė, kad derybos „tęsiasi per tarpininką Pakistaną“, tačiau išsamesnės informacijos nepateikė.
12:11
Verslui pasiūlyta galimybė apsidrausti nuo karinių dronų, teroristinių aktų, sabotažo
Bendrovė „Lietuvos draudimas“ pradeda siūlyti naują verslo turto ir verslo nutrūkimo draudimą nuo rizikų, galinčių kilti dėl politinio pobūdžio konfliktų. Į draudžiamųjų rizikų sąrašą įtraukti tokie įvykiai, kaip karinio pobūdžio veiksmai, tyčinis turto niokojimas politiniais tikslais, teroristiniai aktai ir pan.
Plačiau skaitykite čia.
11:57
Pareigūnas: nukritusį droną rado žolę pjovęs gyventojas
Utenos rajone nukritusį droną rado žolę pjovęs gyventojas, pirmadienį žurnalistams sakė Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Mindaugas Puskunigis. Pasak jo, sprendžiant iš drono nuolaužų, šis neprimena „Shahed“, rašo LRT. Pirminiais duomenimis, sprogimo žymenų taip pat nėra.
11:53
Dar vienas vokiečių automobilių gamintojas nori pasukti į gynybos sektorių
Vokietijos automobilių gamybos milžinės „Mercedes-Benz“ generalinis direktorius pareiškė, kad bendrovė neatmeta galimybės įžengti į gynybos sektorių.
Plačiau skaitykite čia.
11:40
A. Jermakas sumokėjo užstatą už paleidimą
Įtakingas buvęs Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas sumokėjo užstatą šalį sukrėtusiame korupcijos tyrime, pirmadienį sakė teismo atstovas.
Praėjusią savaitę Kyjivo antikorupcinis teismas skyrė A. Jermakui kardomąjį kalinimą 60 dienų ir nustatė 140 mln. UAH (2,7 mln. Eur) užstatą.
11:35
Prezidentūra: perspėjimo sistema dėl dronų neveikia
Atnaujinta 12:32 val.
Prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis sako, kad išankstinė perspėjimo sistema dėl dronų šiuo metu tinkamai neveikia, tam turi būti skiriama daugiau dėmesio ir lėšų. Anot jo, šis klausimas bus aptariamas kitą savaitę vyksiančioje Valstybės gynimo taryboje.
Taip D. Matulionis kalbėjo po to, kai Utenos rajone sekmadienį sudužo dronas.
Trečiadienį taip pat šaukiamas Nacionalinio saugumo komisijos posėdis, jame šalies pareigūnai aptars institucijų surinktą informaciją ir tolesnius veiksmus.
Plačiau skaitykite čia.
11:30
„Litexpo“ valdybos pirmininke perrinkta R. Ribinskienė
Nepriklausoma įmonės valdybos narė R. Ribinskienė jos pirmininke ketverių metų kadencijai įregistruota gegužės 15 d., rodo Registrų centro duomenys.
Kaip rašė BNS, R. Ribinskienė yra Lietuvos radijo ir televizijos centro (Telecentro) valdybos narė, anksčiau dirbo Vilniaus šilumos tinklų Finansų departamento direktore.
Plačiau skaitykite čia.
11:28
Europa dairosi galimo tarpininko Ukrainos ir Rusijos deryboms
Europa patiria spaudimą surasti asmenį, kuris galėtų vadovauti Rusijos ir Ukrainos taikos deryboms. „Politico“ įvardija keletą galimų kandidatų.
Logiškiausias pasirinkimas būtų ES diplomatijos vadovė Kaja Kallas. Tarp kandidatų ir buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas, ir buvęs Italijos premjeras Mario Draghi.
Tačiau trys ES diplomatai „Politico“ įspėjo, kad K. Kallas griežta antirusiška pozicija iš V. Putino iššauktų nepasitenkinimą dėl tokio pasirinkimo.
A. Stubbas turi tarpininkavimo patirties savo šalyje ir anksčiau yra išreiškęs susidomėjimą. Tačiau jam reikėtų plataus ES palaikymo, o Suomijos narystė NATO gali sumažinti jo patrauklumą Maskvoje.
Mario Draghi: Buvęs Italijos ministras pirmininkas Europoje yra plačiai gerbiamas ir laikomas nei pernelyg karingu, nei palankiu Kremliui. Vis dėlto nėra jokių viešų ženklų, kad ekonomika besidomintis M. Draghi norėtų eiti šias pareigas.
11:17
Inovacijų agentūrai pradeda vadovauti M. Paulė
Inovacijų agentūrai pirmadienį pradėjo vadovauti Monika Paulė, kuri iki šiol buvo Lietuvos mokslo tarybos valdybos narė, Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentė ir Inovacijų bei švietimo komitetų pirmininkė, asociacijos „LithuaniaBIO“ viceprezidentė.
Ji taip pat dirbo Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro tarybos nare, laisvai samdoma pranešėja ir lektore. M. Paulė yra įgyvendinusi tarptautinius gyvybės mokslų projektus, vadovavusi biotechnologijų įmonei „Caszyme“, dalyvavusi įvairių organizacijų strateginiame valdyme.
Anot ekonomikos ir inovacijų ministro Edvino Grikšo, naujai vadovei keliami ambicingi tikslai. Be kita ko, yra patvirtinta Inovacijų agentūros strategija, kuri taps vienu svarbiausių įrankių įgyvendinant valstybės tikslus ir Lietuvos ekonomikai sukurs apie 5,5 mlrd. Eur vertės.
Monika Paulė, Inovacijų agentūros vadovė. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos nuotr.
11:12
Incidentas Utenos rajone prijungtas prie tyrimo dėl Rusijos karo nusikaltimų
Utenos rajone sekmadienį nukritus dronui, Generalinė prokuratūra šį incidentą prijungė prie ikiteisminio tyrimo dėl Rusijos karo nusikaltimų Ukrainoje, pirmadienį BNS informavo Generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė.
Visi anksčiau fiksuoti dronų įskridimai į Lietuvą taip pat yra prijungti prie šio tyrimo.
11:09
Ukraina: Juodojoje jūroje rusų dronas pataikė į Kinijos krovininį laivą
Juodojoje jūroje Rusijos dronas naktį į pirmadienį pataikė į Kinijos krovininį laivą, pranešė Ukraina.
„Dronai smogė Odesai ir vienas iš jų pataikė į Kinijai priklausantį laivą. Rusai negalėjo nežinoti, koks laivas yra jūroje“, – socialiniuose tinkluose paskelbtame pranešime teigė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Tai įvyko likus dienai iki Rusijos prezidento Vladimiro Putino vizito į Pekiną susitikti su Xi Jinpingu.
Ukrainos karinio jūrų laivyno atstovas naujienų agentūrai AFP sakė, kad nė vienas įgulos narys – visi jie yra Kinijos piliečiai – nenukentėjo ir kad laivas tęsė kelionę.
11:06
Prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl orlaivių „Embraer“ įsigijimo
Atnaujinta 12:02 val.
Prokuratūra pirmadienį pranešė nutraukusi ikiteisminį tyrimą dėl karinių transporto orlaivių „Embraer“ įsigijimo.
Kaip skelbiama pranešime, Specialiųjų tyrimų tarnybos atlikto tyrimo metu nebuvo gauta duomenų apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, susijusią su piktnaudžiavimu.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas nekomentuoja šio prokuratūros sprendimo ir sako šiuo metu teikiantis prioritetą oro gynybos stiprinimui, o ne orlaivių įsigijimui.
Plačiau skaitykite čia.
10:58
Po atakos Maskvoje V. Zelenskis prakalbo apie „balanso pokytį“ mūšio lauke
Prezidentas Volodymyras Zelenskis pasveikino Ukrainos kariuomenės pastangas savaitgalį surengiant tolimojo nuotolio smūgius Maskvai, apibūdindamas juos kaip platesnio masto postūmį Kyjivui.
Ukrainos saugumo tarnyba kartu su ginkluotosiomis pajėgomis įvykdė operaciją, kurios taikinys buvo karinė pramoninė ir degalų infrastruktūra Maskvos srityje, įskaitant Maskvos naftos perdirbimo gamyklą. Rusija skelbė, kad per ataką buvo apgadinti gyvenamieji pastatai ir žuvo mažiausiai trys žmonės.
V. Zelenskis šią ataką pavadino „visiškai pateisinamu atsaku“ į nuolatinius Rusijos smūgius Ukrainos miestams: „Daug (Vakarų) partnerių dabar signalizuoja, kad mato, kas vyksta ir kaip viskas pasikeitė – tiek požiūris į šį karą, tiek Rusijos taikinių pasiekiamumas Rusijos teritorijoje. Šiemet padaryta daug, matomas veiksmų balanso pokytis mūšio lauke.“
Jis pridūrė, kad smūgiais Maskvai buvo reikšmingai pademonstruoti Ukrainos tolimojo nuotolio pajėgumai.
Volodymyras Zelenskis, Ukrainos prezidentas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
10:29
Geležinkelius elektrifikuojanti „Elecnor“ iš „LTG infros“ bando prisiteisti milijoninę skolą
Vilniaus–Klaipėdos geležinkelio atšaką elektrifikuojanti Ispanijos bendrovė „Elecnor“ ir jos partnerė „Instalaciones Inabensa“ iš „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) infrastruktūros įmonės „LTG Infra“ teismuose reikalauja 15,35 mln. Eur skolos ir 11,15% metines palūkanas dėl, ieškovų teigimu, „nepagrįstai pakeistos darbų kainos“.
Plačiau skaitykite čia.
10:26
Šiaurės Korėjos lyderis stiprins priešakines gynybos linijas prieš „mirtiną priešą“
Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas susitikime su aukščiausio rango kariuomenės pareigūnais paragino stiprinti priešakinius dalinius ir paversti pietinę sieną „neįveikiama tvirtove“.
Kim Jong Unas teigė, kad siekiant atgrasyti nuo karo bus padarytas „didžiulis pokytis“, o vadovaujantys karininkai turėtų pakeisti savo „požiūrį į mirtiną priešą“, akivaizdžiai turėdamas omenyje Pietų Korėją, praneša AFP–BNS.
Šie planai, kurie, pasak ekspertų, atrodo paremti Rusijos karo su Ukraina įvykiais, pasirodė tuo metu, kai santykiai su Pietų Korėja yra itin prasti, o Pchenjanas nereaguoja į nuolatinius Seulo siūlymus pradėti dialogą.
10:20
„Compensa“ pelnas Baltijos šalyse pernai augo 25%
Baltijos šalyse veikiančios ne gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ pelnas prieš mokesčius pernai augo 25,3% ir siekė 10,9 mln. Eur, pajamos – 9,7% iki 295,4 mln. Eur.
Pasak bendrovės, pajamų augimą skatino savanoriško draudimo segmentų augimas.
Lietuvos rinka įmonei generavo 134,1 mln. Eur, arba 45,4% visų pajamų, Latvijos – 91,2 mln. Eur (30,9%), Estijos – 70,1 mln. Eur (23,7%).
10:17
12-a investavimo žaidimo „IN.“ savaitė: sėkmę atnešė energetikos įmonės
Skelbiame 12-os savaitės „Verslo žinių“ su partneriais organizuojamo investavimo žaidimo „IN.“ nugalėtoją, kurio portfelyje yra bent 3 Baltijos biržos akcijos – tai viena iš būtinų sąlygų prizams laimėti.
Investavimo žaidimo savaitės nugalėtoju tapo žaidėjas Rimvydas Z., kurio portfelis „Portfeliukas“ uždirbo 12,3% grąžą (jo vertė – 12.491 Eur). Rimvydo portfelyje didžiausią akcijų dalį sudaro energetikos bendrovės.
Plačiau skaitykite čia.
10:15
Valstybės kontrolė: Lietuva rizikuoja nesilaikyti fiskalinės drausmės taisyklių
Lietuvos viešieji finansai pernai atitiko ES reikalavimus, tačiau nuo šių metų gali būti sunkiau laikytis fiskalinės drausmės taisyklių, perspėja Valstybės kontrolė (VK).
Auditorių teigimu, nepriėmus sprendimų dėl papildomų tvarių pajamų šaltinių, ateityje gali tekti rinktis tarp gynybos finansavimo ir kitų viešųjų paslaugų.
„Jau 2026 m. matome riziką, kad gali būti pažeistos fiskalinės drausmės taisyklės, nes išlaidų augimas gali viršyti leistiną ribą. Dėl spartesnio jų augimo nei buvo numatyta 2025 m. šiemet fiskalinė erdvė yra mažesnė. Kad taisyklių būtų laikomasi, šiemet išlaidos turėtų būti mažesnės nei prognozuojama“, – pranešime teigė valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
VK vertinimu, atsižvelgus į įprastus sprendimus kelti neapmokestinamąjį pajamų dydį, pensijas ir kitas išlaidas, valdžios deficitas 2028 m. galėtų siekti apie 3% bendrojo vidaus produkto, o 2029 m. – viršyti šią ribą.
10:10
Prezidentas su krašto apsaugos ministru aptars naujausią incidentą su įskridusiu dronu
Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį susitiks su krašto apsaugos ministru Robertu Kaunu, kad aptartų išvakarėse įvykusį naujausią incidentą su į Lietuvos teritoriją įskridusiu dronu.
Kaip skelbta, R. Kaunas pirmadienį ryte pareiškė, kad pasieniečiai sekmadienį fiksavo į droną panašų objektą, gali būti, kad tai Utenos rajone nukritęs bepilotis orlaivis.
Tuo metu Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas teigia, kad ryte atnaujinti drono nuolaužų paieškos darbai, surinkti duomenys leis tiksliai pasakyti, koks tai dronas.
Preliminariais duomenimis, tai galėjo būti pasiklydęs ukrainiečių bepilotis.
09:59
Balandį Kinijoje smarkiai sulėtėjo vartojimas ir pramonės gamyba
Balandžio mėnesį Kinijos vartotojų išlaidos ir pramonės produkcijos apimtys augo lėčiausiai per kelerius metus, rodo pirmadienį paskelbti oficialūs duomenys.
Nacionalinis statistikos biuras pranešė, kad balandžio mėnesio mažmeninės prekybos apyvartos augimas, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, sumažėjo iki vos 0,2%. Tai mažiausias augimas nuo 2022 m. gruodžio, kai šalis mėgino atsigauti nuo kovido protrūkio po staigaus pandemijos kontrolės politikos atsisakymo.
Mažmeninės prekybos rodiklis neatitiko „Bloomberg“ prognozės. Šios agentūros apklausti ekonomistai prognozavo, kad balandį mažmeninės prekybos pardavimai ūgtels 2%.
09:44
Baltieji rūmai: Kinija kasmet pirks JAV žemės ūkio produktų už mažiausiai 17 mlrd. USD
Kinija įsipareigojo 2026, 2027 ir 2028 m. įsigyti JAV žemės ūkio produktų už mažiausiai 17 mlrd. USD kasmet, teigiama Baltųjų rūmų pranešime.
Šis įsipareigojimas buvo prisiimtas per praėjusią savaitę vykusias JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Kinijos prezidento Xi Jinping derybas, teigė Baltieji rūmai, kuriuos cituoja „Reuters“.
Plačiau skaitykite čia.
09:41
MPK iš „Artea“ pasiskolino 17 mln. Eur refinansuoti Vilkyškių pieninės paskolą
Vienas iš keturių didžiausių šalies bankų „Artea“ paskolino iki 17 mln. Eur Gintaro Bertašiaus valdomos „Vilvi grupės“ valdomai finansinių sunkumų turinčiai bendrovei „Marijampolės pieno konservai“ (MPK). „Artea“ iki 2025-ųjų vasario buvo pagrindinis MPK kreditorius.
MPK ir „Artea“ pasirašė ilgalaikės paskolos sutartį – paskola skirta refinansuoti naujosios MPK savininkės – vienos didžiausių Lietuvoje pieno perdirbimo įmonių Vilkyškių pieninė suteiktą paskolą, rašoma 2025 m. MPK ataskaitoje, pateiktoje Registrų centrui.
Pagal sutartį paskola bus mokama dalimis iki 2031 m. kovo pradžios, o paskutinio mokėjimo suma – 8,9 mln. Eur.
09:37
Dešimtadaliu pelną didinusi „DPD Lietuva“ plės paštomatų tinklą, nori užimti daugiau rinkos
Tarptautinės Prancūzijos siuntų pristatymo grupės „Geopost“ bendrovė „DPD Lietuva“, pernai uždirbusi 1,8 mln. Eur grynojo pelno, šiemet sieks didinti rinkos dalį bei tęsti paštomatų plėtrą.
„Pagrindiniai įmonės 2026 m. tikslai išlieka nepakitę“, – Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje teigia įmonė.
„DPD Lietuva“ pernai uždirbo 1,78 mln. Eur grynojo pelno – 10,8% daugiau nei užpernai, pajamas augino 7,5% iki 74,8 mln. Eur, pristatė 17,6 mln. siuntų – 7,2% daugiau nei 2024-aisiais.
09:32
D. Trumpo pasiuntinys atvyko vizito į Grenlandiją
JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Grenlandijai sekmadienį nusileido Nuke kelių dienų vizitui į šią autonominę Danijos teritoriją, pranešė vietos žiniasklaida.
Luizianos gubernatorius Jeffas Landry atvyko savo pirmojo vizito šiose pareigose ir antradienį bei trečiadienį turėtų dalyvauti ekonomikos forume Grenlandijos sostinėje.
Darbdavių organizacijos „Gronlands Erhverv“ rengiamas renginys „Future Greenland“ suburs investuotojus, politikos ir verslo lyderius, siekiant paskatinti investicijas šalyje.
J. Landry vizitas vyksta po tarptautinės įtampos dėl D. Trumpo nuolatinių pretenzijų į šią teritoriją, kurios sukėlė nerimą ne tik Grenlandijoje ir Danijoje, bet ir visoje Vakarų Europoje.
09:21
EK mažinant finansavimą ūkininkams Lietuva sieks tiesioginių išmokų suvienodinimo
Europos Komisijai (EK) ketinant po 2027 metų penktadaliu mažinti finansavimą ūkininkams, žemės ūkio viceministras Rolandas Taraškevičius teigia, kad laukia sunkios derybos Lietuvai kitais metais pirmininkaujant Tarybai, o šalies prioritetas – tiesioginių išmokų suvienodinimas.
Viceministro teigimu, EK pernai liepą pateiktas planas neramina daugelį ES valstybių, tarp jų – ir Lietuvą. Iki šiol daugelį metų Vilnius siekė tiesioginių išmokų suvienodinimo, tačiau tai padaryti naujoje 2028–2034 m. finansinėje perspektyvoje gali būti sudėtingiau.
Visgi R. Taraškevičius pažymi, kad derybos dar tik vyks, todėl gali būti nemažai pokyčių. Lietuvos prioritetas išlieka tiesioginių išmokų suvienodinimas.
Visgi, viceministro teigimu, net ir sumažėjus bendram finansavimui kai kurie ūkininkai, ypač smulkieji, tikėtina, pokyčių nepajustų.
09:18
Infrastruktūros valdymo agentūra nesutinka su skirta bauda
Krašto apsaugos ministerijai (KAM) pavaldi Infrastruktūros valdymo agentūra (IVA) nusprendė apskųsti teismo sprendimą skirti jai 483.970 Eur baudą dėl nepatikrintos informacijos apie banko garantiją iš Ruklos kareivines atnaujinsiančio rangovo.
Kaip VŽ informavo KAM, konkurso metu gautoje pretenzijoje buvo kvestionuojama tik garantiją suteikusi kredito įstaiga, t. y. jos statusas, kad ji nėra bankas, o pretenzijoje kvestionuojami klausimai buvo patikrinti oficialiuose registruose ir gauti tai patvirtinantys atsakymai: „Aplinkybės, kad yra galimai suklastotas „Consolius LT“ per tarpininką gautas dokumentas iš Japonijos banko, paaiškėjo tik teisminio proceso metu, dėl ko IVA neturėjo jau galimybių kreiptis dėl šių faktų patikrinimo konkurso vyksmo metu. Dėl to IVA mano savo pareigą įvykdžiusi tinkamai pagal tam tikru laiku turėtą informaciją.“
Pasak ministerijos, teismas galėjo skirti sutarties vykdymo su „Consolius LT“ termino sutrumpinimą, įvykdant tik pirmąjį sutarties etapą, o ne baudą.
Dėl „Consolius LT“ įtraukimo į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą bus sprendžiama sulaukus apeliacinio teismo sprendimo, teigia KAM.
09:17
Kongo DR Ebolos protrūkiui pražudžius per 80 žmonių, PSO skelbia tarptautinę ekstremalią situaciją
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) sekmadienį paskelbė tarptautinę ekstremalią visuomenės sveikatos situaciją dėl Ebolos viruso atmainos protrūkio Kongo Demokratinėje Respublikoje (KDR).
Šis protrūkis jau nusinešė daugiau nei 80 gyvybių, o vakcinos nuo šios atmainos nėra.
Nuogąstavimai dėl tolesnio plitimo išaugo, kai sekmadienį laboratorija patvirtino atvejį dideliame rytiniame KDR Gomos mieste, kurį kontroliuoja Ruandos remiama M23 grupuotė.
Iki šiol pranešta apie 88 mirties atvejus ir 336 įtariamus itin užkrečiamos hemoraginės karštligės atvejus.
09:12
„Toksikos“ valdybos pirmininku perrinktas N. M. Dvareckas
Valstybės valdomos pavojingų atliekų tvarkymo bendrovės „Toksika“ valdybos pirmininku perrinktas Normantas Marius Dvareckas, bendrovės „Ad ventum“ steigėjas ir vadovas.
N. M. Dvareckas „Toksikos“ valdyboje dirba nuo 2022 m. vasario, o nuo 2024 m. vasario jai vadovauja.
Plačiau skaitykite čia.
09:08
Izraelio premjeras: baigiami sunaikinti visi spalio 7-osios išpuolio organizatoriai
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu pareiškė, kad Izraelis beveik pasiekė pagrindinį karo Gazos Ruože tikslą – sunaikinti visus, atsakingus už 2023-ųjų spalio 7 d. išpuolio organizavimą.
Šios pastabos nuskambėjo po to, kai Izraelio kariuomenė paskelbė, jog penktadienį per antskrydį Gazos Ruože buvo nukautas „Hamas“ ginkluotojo sparno vadas Ezzedine’as al Haddadas.
Po spalio 7 dienos išpuolio B. Netanyahu pažadėjo surasti ir sunaikinti atakų, per kurias žuvo 1.221 žmogus, organizatorius.
„Pažadėjau, kad kiekvienas skerdynių ir įkaitų grobimo organizatorius bus sunaikintas iki paskutinio, ir mes esame labai arti šios misijos įvykdymo“, – per kassavaitinį ministrų kabineto posėdį sakė B. Netanyahu, pavadindamas E. al Haddadą „niekingu teroristu“.
B. Netanyahu taip pat pakartojo, kad Izraelio pajėgos šiuo metu kontroliuoja 60% Gazos Ruožo teritorijos.
09:00
Nafta brangsta, Azijos biržų indeksai smunka dėl JAV ir Irano derybų aklavietės
Pirmadienio ryto prekybos sesijos metu daugumos Azijos vertybinių popierių biržų indeksai smuko pratęsdami pasaulinį akcijų pigimą. Tuo metu dėl aklavietės Viduriniuose Rytuose naftos kainos pakilo daugiau nei dviem procentais.
Tokijo vertybinių popierių biržos indeksas pirmadienį smuktelėjo 1%, o Honkongo – 1,4%. Tuo metu Šanchajaus biržos indeksas stabilizavosi. Sidnėjaus, Bankoko, Taipėjaus, Singapūro ir Velingtono biržų indeksai taip pat smuko, o Džakartos biržos indeksas krito 2,7%.
Tuo metu Seulo biržos indeksas, kuris pastarosiomis dienomis pasiekė naujas rekordines aukštumas dėl dirbtinio intelekto sukelto bumo, ūgtelėjo 1,2%.
„Brent“ naftos kaina pirmadienį pakilo 2,1% iki 111,52 USD už barelį, o „West Texas Intermediate“ nafta pabrango 2,5% iki 108 USD už barelį.
08:51
R. Kaunas: pasieniečiai ore fiksavo objektą, gali būti, kad tai Utenos rajone nukritęs dronas
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako, kad pasieniečiai sekmadienį fiksavo į droną panašų objektą, gali būti, kad tai Utenos rajone išvakarėse nukritęs bepilotis orlaivis. Tuo metu Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas teigia, kad ryte atnaujinti drono nuolaužų paieškos darbai, surinkti duomenys leis tiksliai pasakyti, koks tai dronas.
Plačiau skaitykite čia.
08:00
Šios dienos svarbiausi numatomi įvykiai:
- Strasbūre prasideda keturias dienas truksianti Europos Parlamento (EP) plenarinė sesija. Jos metu bus įteikti EP apdovanojimai už nuopelnus Europai, tarp apdovanotųjų – prezidentas Valdas Adamkus.
- Paryžiuje prasideda Didžiojo septyneto (G7) finansų ministrų ir centrinių bankų vadovų susitikimas.
- Lietuvoje lankysis Švedijos karalius Karlas XVI Gustavas ir karalienė Silvija. Numatomas karališkosios poros susitikimas su prezidentu Gitanu Nausėda.
- Širvintų rajone įvyks Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugyklos eksploatavimo nutraukimo renginys. Dalyvaus energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, Ignalinos atominės elektrinės vadovas Linas Baužys.
- Bus surengtas eilinis Maisto tarybos posėdis, kuriame bus diskutuojama apie priemones, padėsiančias sumažinti būtiniausių maisto produktų krepšelio kainas.
- Ženevoje vyksta Pasaulio sveikatos organizacijos asamblėja.
- Britų nacionalinio transliuotojo BBC naujojo generalinio direktoriaus pareigas pradeda eiti buvęs „Google“ padalinio Europoje, Viduriniuose Rytuose ir Afrikoje vadovas Mattas Brittinas.