„Gynybos ir saugumo pramonės investuotojas vis dar yra ir sakyčiau, kad jei viskas toliau eisis sėkmingai, mes jau esame paskutiniame žingsnyje. (…) Tiesa, per daug šydo neatversiu, (…) bet investicija tikrai būtų gana didelė“, – pirmadienį žurnalistams sakė E. Grikšas.
Anot ministro, kuris anksčiau gegužę buvo išvykęs į Kanadą, šios šalies investuotojai itin aktyviai domisi Lietuva, ypač aukštųjų technologijų sritimi bei abipuse tarptautine prekyba.
„Kanada Lietuvą mato kaip vartus į Europą. Juos domina bendradarbiavimas aukštųjų technologijų srityje, gynybos bei biotechnologijų pramonėje. Mūsų aukštųjų technologijų čempionai susitiko su partneriais iš Kanados gynybos ir saugumo, biotechnologijų sričių ir tikiuosi, kad turėsime istorinius kontraktus, tačiau kažko apie tai detalizuoti dabar neįmanoma“, – tikino Vyriausybės narys.
Viceministras Paulius Petrauskas savo ruožtu teigė, jog derybos su potencialiais investuotojais iš Kanados vyksta sklandžiai – galimų partnerių yra apie dvidešimt, o tarp jų taip pat vyrauja gynybos ir saugumo pramonės atstovai.
„Esame gerame kelyje, tikrai taip pasakyčiau. Kalbame apie tą vieną investiciją, bet mes iš Kanados parsivežėme gal 20 potencialių investicijų ir pradėjome su jais dirbti, „Investuok Lietuvoje“ kolegos taip pat su jais jau dirba. (…) Viena gynybos pramonės bendrovė – didelis Kanados dronų gamintojas – atvažiavo aplankyti Latvijos, tačiau užvažiuos ir į Lietuvą. Jie tikrai ieško vietos, kur nusėsti Europoje, tad kalbėsime“, – sakė P. Petrauskas.
Kaip skelbė ELTA, diskusijos apie investicijų pritraukimą ypač suintensyvėjo Vokietijos automobilių pramonės milžinei „Aumovio“ (buvusiai „Continental“) kovo mėnesį paskelbus apie sprendimą trauktis iš Lietuvos rinkos.
„Investuok Lietuvoje“ duomenimis, pernai investicijų į ilgalaikį turtą Lietuvoje suma siekia 196 mln. eurų, šalyje patvirtintas 31 tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektas.
Per penkerių metų laikotarpį agentūra pritraukė 237 TUI projektus, sukūrusius 19,7 tūkst. darbo vietų, bendra investicijų į ilgalaikį turtą suma pasiekė 1,1 mlrd. eurų.
Tiesa, pastebima, jog pandemija, geopolitinė situacija, darbo intelekto įtaka ir didžiųjų Europos valstybių ekonomikos lėtėjimas pastaruosius penkerius metus turėjo įtakos ir TUI.