Ekspertai atkreipia dėmesį, kad vaistų tiekimo sutrikimus lemia keletas pagrindinių veiksnių – auganti paklausa, gamybos trukdžiai, didėjančios energijos sąnaudos bei priklausomybės nuo žaliavų importo iš Azijos.
Bulgarijoje gyventojai ieško būdų gauti būtinų vaistų
Bulgarijos gyventojai jau daugelį metų kenčia dėl nuolatinio vaistų trūkumo, praneša šalies naujienų portalas „Mediapool“.
Šalyje dažniausiai trūksta vaistų nuo diabeto, kraujo krešėjimo sutrikimų, astmos ir kitų plaučių susirgimų, onkologinių ligų, epilepsijos, reumatinių bei retų ligų, taip pat imunitetą slopinančių vaistų.
Šių metų pradžioje kilo krizė dėl skausmą malšinančių vaistų tiekimo vėžiu sergantiems pacientams. Apie situaciją pranešė fondo „Gyvenimas su vėžiu“ pirmininkas Nikolajus Dikovskis, pats sirgęs ketvirtos stadijos onkologine liga ir miręs birželio pabaigoje. Tuo metu trūko opioidinių tablečių ir skausmą malšinančių pleistrų.
Per šalies Vaistų agentūros patikrinimus nustatyta, kad problema buvo susijusi su gamybos problemomis, kurios vėliau buvo išspręstos.
Vis dėlto, tai nėra vienintelis atvejis. Periodiškas vaistų trūkumas sukelia rimtų iššūkių Bulgarijos pacientams. Jie priversti ieškoti kitų būdų gauti medikamentų arba keisti gydymą pagal gydytojų rekomendacijas. Dalis pacientų vaistų vyksta įsigyti į Graikiją ar Turkiją arba prašo draugų juos atsiųsti. Trūkstamų vaistų mainai taip pat vyksta uždarose socialinių tinklų grupėse, o tai pacientams kelia riziką susidurti su padirbtais preparatais.
Medikamentų stygius stebimas ir Ispanijoje
Ispanija susiduria su kai kurių plačiai naudojamų antidepresantų trūkumu, o tai kelia susirūpinimą tiek sveikatos priežiūros specialistams, tiek pacientams, praneša šalies naujienų portalas „El Confidencial“, remdamasis naujausia skaitmeninės vaistinių tinklo platformos „LUDA Partners“ parengta ataskaita.
2025 m. pradžioje pranešimų apie antidepresantų trūkumą Ispanijoje skaičius padidėjo keturis kartus, lyginant ir tuo pačiu laikotarpiu 2024 m.
Ispanija yra šalis, kurioje pastaraisiais metais padaugėjo psichikos sveikatos problemų, o gydymo laikymasis yra svarbus siekiant išvengti simptomų pablogėjimo.
Palyginti su ankstesniais mėnesiais, stebimas pokytis. Anksčiau didžiausios tiekimo problemos buvo susijusios su vaistais, skirtais diabetui, svorio mažinimui, taip pat dėmesio trūkumo bei hiperaktyvumo sutrikimui (ADHD) gydyti. Praėjusiais metais būtent šios grupės vaistai dažniausiai patekdavo į trūkstamų vaistų sąrašus.
Vaistų stygius stebimas ir Lietuvoje: SAM siekia užtikrinti jų tiekimo stabilumą
Savo ruožtu Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pabrėžia, kad vaistų tiekimo sutrikimų nuolat pasitaiko ir Lietuvoje.
„Dažniausiai tiekimo sutrikimai būna susiję su gamybos problemomis, pavyzdžiui, kai pritrūksta veikliosios ar kitų medžiagų. Medikamentų tiekimas gali sutrikti ir dėl logistikos problemų, padidėjusio vaistų poreikio, taip pat dėl komercinių priežasčių. Vaistų registruotojai yra įpareigoti informuoti Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą (VVKT) apie jiems žinomus ir numatomus tiekimo sutrikimus“, – atsakyme raštu pažymi SAM.
Ministerija taip pat atkreipia dėmesį, kad vaistų tiekimo sutrikimo problemos Lietuvoje dažnai išsprendžiamos greitai, pavyzdžiui, jei vaisto tiekimo sutrikimą lemia logistikos problemos, gyventojai šio trūkumo nė nepajaučia, nes esamų vaisto likučių pakanka.
„Taip pat problemų kyla mažiau, jei rinkoje yra pakankamai kitų tos pačios veikliosios medžiagos preparatų – tokiu atveju vaistas nesunkiai pakeičiamas kitu. Sudėtingesni tie atvejai, kai sutrinka tam tikros veikliosios medžiagos gamyba. Tuomet vaisto pritrūksta ne vienos šalies rinkoje“, – pažymi ministerija.
Institucija taip pat atkreipia dėmesį, kad vaistai yra vaistų gamintojų nuosavybė, todėl tik gamintojas sprendžia, kokiose valstybėse vaistą registruoti ir į kurias jį tiekti, vaisto gamintojas taip pat gali vaisto tiekimą nutraukti savo iniciatyva.
„Priimdami šiuos sprendimus, vaistų gamintojai bei didmeniniai vaistų platintojai vertina ir valstybių rinkos dydį bei jose galiojančias taisykles. Turime pripažinti objektyvų faktą, kad Lietuvos rinkos dydis, palyginti su kitomis šalimis, yra mažiau patrauklus vaistų gamintojams. Vienas iš tai patvirtinančių pavyzdžių – mažesnis nei kitose šalyse teikiamų paraiškų registruoti naujus vaistus skaičius“, – priduria ji.
SAM taip pat pabrėžia, kad ministerija ir kitos institucijos siekia sudaryti kuo palankesnes sąlygas, kad gyventojams reikalingi vaistai pasiektų Lietuvą ir tiekimas vyktų kuo sklandžiau.
Problema gilėja visoje ES: situaciją lemia keletas priežasčių
Vaistų trūkumas jau keletą metų yra nuolatinė problema visoje ES, tačiau, kaip nurodoma naujoje Europos Audito Rūmų (EAR) ataskaitoje, bendrija vis dar neturi veiksmingos sistemos šiai krizei įveikti.
EAR duomenimis, 2022–2024 m. spalio mėn. ES buvo fiksuotas 136 kritiškai svarbių vaistų trūkumas. Jis pasiekė rekordinius lygius 2023 ir 2024 m., kai per metus atitinkamai užregistruoti 48 ir 46 kritiniai atvejai.
Nuo 2024 m. pradžios iki spalio pabaigos bent 21 iš 27 ES valstybių narių pranešė apie kritinį vaistų trūkumą. Didžiausias stygius fiksuotas Belgijoje, Ispanijoje ir Prancūzijoje.
2024 m. sausio mėn. 19 Europos ekonominės erdvės (EEE) šalių susidūrė su antibiotikų trūkumu žiemos metu, o 11 iš jų pranešė apie kritinį stygių.
Apskritai tarp trūkstamų vaistų – gyvybiškai svarbūs preparatai, tokie kaip trombolitikai, naudojami širdies priepuoliui ar išeminiam insultui gydyti, amoksicilinas ir cianido apsinuodijimo priešnuodžiai.
„Vaistų trūkumas išlieka nuolatine problema visoje ES ir ji darosi vis didesnė“, – pabrėžė EAR atstovas Klaus-Heiner Lehne.
Vaistų trūkumas yra susijęs su keletu veiksnių, įskaitant padidėjusią jų paklausą, gamybos vėlavimus ir pajėgumų problemas bei didėjančias energijos sąnaudas, kurios ES yra maždaug 20–40 proc. didesnės nei Azijoje.
Dėl to ES 70 proc. aktyviųjų farmacijos ingredientų ir 79 proc. vaistų pirmtakų – biocheminių medžiagų, iš kurių jie gaminami, yra importuojami iš Azijos.
EAR ataskaitoje pabrėžiama, kad preparatų stygius kelia grėsmę pacientų sveikatai, apsunkina nacionalines sveikatos sistemas ir atskleidžia ES strateginį pažeidžiamumą vaistų tiekimo srityje.
ES veiksmai problemai spręsti
Savo ruožtu Lietuvos respublikos sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pažymi, kad ES lygmeniu diegiamos priemonės vaistų trūkumui mažinti – peržiūrimas Farmacijos teisynas, numatomi įpareigojimai gamintojams, stiprinama gamybos autonomija.
2025 m. kovo 11 d. Europos Komisija paskelbė pasiūlymą dėl Kritinių vaistų akto, kurio pagrindinis tikslas – stiprinti ypatingos svarbos vaistų tiekimo saugumą ir prieinamumą ES, taip užtikrinant aukštą visuomenės sveikatos apsaugos lygį ir didinant Sąjungos autonomiją. Numatomi specialūs tikslai, pavyzdžiui, palengvinti investicijas į ypatingos svarbos vaistų, jų veikliųjų medžiagų ir kitų pagrindinių žaliavų gamybos pajėgumus ES, mažinti tiekimo sutrikimų riziką ir stiprinti prieinamumą skatinant tiekimo grandinės diversifikaciją bei atsparumą ypatingos svarbos vaistų ir kitų bendro intereso vaistų viešųjų pirkimų procedūrose.
Sprendžiant vaistų tiekimo problemas ES lygmeniu, suformuotas Kritinių vaistų aljansas, prie kurio Lietuva prisijungė 2024 m. sausį. Aljansas veikia kaip konsultacinis mechanizmas, jungiantis visas suinteresuotas šalis – vyriausybių, farmacijos pramonės, visuomenės atstovus, – siekiant nustatyti prioritetus veiksmams ir pasiūlyti sprendimus, kurie stiprintų kritinių vaistų tiekimą ES, gerintų jų trūkumo prevenciją ir padėtų su jais kovoti.
2023 m. gruodį Europos Komisija (EK), Europos šalių vaistų agentūrų (HMA) ir Europos vaistų agentūros (EVA) vadovai paskelbė kritinių vaistų sąrašą. Jame yra daugiau nei 200 žmonėms skirtų vaistų veikliųjų medžiagų, kurios laikomos itin svarbiomis sveikatos priežiūros sistemai visoje ES ir EEE valstybėse bei kurių tiekimo tęstinumas yra prioritetas. ES vaistų reguliavimo tinklas pirmenybę teikia svarbiausiems vaistams, kad būtų galima stiprinti jų tiekimo grandinę visoje ES.
2020 m. lapkričio 25 d. priimta ES vaistų strategija, kuria siekiama sukurti ateities iššūkiams pritaikytą reglamentavimo sistemą, remti pramonę skatinant mokslinius tyrimus ir technologijas, kad būtų tenkinami pacientų gydymo poreikiai, kartu spręsti rinkos nepakankamumo problemas. 2023 m. balandį buvo paskelbti siūlymai dėl naujos direktyvos ir naujo reglamento, kuriais peržiūrimi ir keičiami galiojantys farmacijos srities teisės aktai, įskaitant teisės aktus dėl retųjų ligų ir vaikų.
2023 m. spalį EVA ir Vaistų trūkumo ir saugos vykdomosios valdymo grupės (the Executive Steering Group on Shortages and Safety of Medicinal Products) iniciatyva buvo sukurtas Europos savanoriškas vaistų solidarumo mechanizmas, pagal kurį valstybės narės poreikiai tam tikram vaistui teikiami kitoms valstybėms narėms, kurios gali reaguoti perskirstydamos vaistus iš turimų atsargų.
Veiksmus vadina nepakankamais
Nors Europos Audito Rūmų ataskaitoje pripažįstama, kad vis veiksmai mažinti vaistų trūkumą yra geras žingsnis, vis dėlto daroma išvada, jog kol kas jie nėra pakankami.
Šiuo metu sveikatos ministrai Taryboje svarsto naują farmacijos teisės aktų paketą, kuris galėtų nustatyti daugiau įpareigojimų gamintojams teikti išsamesnius duomenis apie savo tiekimo grandines.
„Tik tada, kai bus priimti ir įgyvendinti pateikti pasiūlymai bei skirtas finansavimas, šie projektai galės būti pradėti. O tam, kad jie duotų realių rezultatų, prireiks dar kelerių metų“, – pabrėžė Europos Audito Rūmų atstovas Matthias Blaas, įspėdamas, jog vaistų trūkumo problemos neįmanoma išspręsti per vieną dieną.