Iki tūkstančio susidūrimų per mėnesį
Aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos priežiūros skyriaus patarėjas Sigitas Mikėnas pabrėžia, kad rudenį prasideda tauriųjų elnių ir briedžių ruja, todėl šie gyvūnai tampa itin aktyvūs ir neretai pavojingi. Migruodami iš vienos vietos į kitą ir ieškodami potencialų poravimosi partnerių, didieji miško gyvūnai išbėga į kelią. Be to, patelės, atsivedusios jauniklius gegužės, birželio mėnesiais, rujodamos palieka juos likimo valiai, o šie, šlaistydamiesi vieni, taip pat gali papulti ant važiuojamosios kelio dalies.
„Už tai tų įvykių keliuose tuo metu yra ženklus padidėjimas“, – sako S. Mikėnas ir atkreipia dėmesį, kad eismo įvykių skaičius šiais mėnesiais išauga net kelis kartus. Registruotų įvykių skaičius keliuose, anot jo, siekia net iki tūkstančio per mėnesį. Atvejų skaičius smarkiai išauga ir gegužės mėnesį (apie 1,3 tūkst.), o kitais mėnesiais yra mažesnis perpus – 500–600. Tokia statistika, sako jis, nedžiugina. O pavojingiausias rudens migracijos periodas trunka iki spalio vidurio.
„Sėdant prie automobilio vairo reikėtų turėti galvoje, kad tamsusis paros metas yra sudėtingiausias, pavojingiausias, taip pat švintant ir auštant. Tai jeigu jau nusprendėte važiuoti tamsiuoju paros metu, arba auštant ir švintant, siūlyčiau būti budriems.
Ir jeigu jau privažiuojate miškingas vietoves arba kažkur netoliese važiuojamųjų kelių yra pelkėtos vietovės, krūmynai, tai tikrai reikėtų rinktis saugų greitį. O jeigu jau pamatote kažkur gyvūną šalikelėje ar kažkur, tai reikėtų ypatingai sumažinti greitį ir tą atkarpą pravažiuoti saugiu greičiu“, – patarimais dalijasi jis.
Gali padėti specialūs švilpukai
Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) primena, kad apsisaugoti nuo susidūrimo su laukiniais žvėrimis gali padėti specialūs švilpukai, tvirtinami prie automobilio veidrodėlių.
„Švilpukai skleidžia specifinį garsą, kuris perspėja laukinius gyvūnus ir padeda jiems nesiartinti prie kelio. Tačiau laukiniai gyvūnai rujos metu gali būti apkvaitę ir itin nenuspėjami, todėl gali nepaisyti švilpukų“, – pastebi AAD ir siūlo aktreipti dėmesį į kitas prevencines priemones.
Kitos rekomenduojamos priemonės:
Būtina pranešti apie partrenktą gyvūną
Jei nutiko taip, kad keliaudami susidūrėte su laukiniu žvėrimi, apie tai būtina pranešti atsakingoms institucijoms.
Policijos departamentas informuoja, kad „laisvėje gyvenantys laukiniai gyvūnai nuosavybės teise priklauso valstybei. Sužalojus gyvūną eismo įvykio metu, padaroma atitinkama žala valstybei ar kitam gyvūno savininkui, todėl apie tokį įvykį privaloma pranešti policijai (jei neįmanoma pranešti turto savininkui).“
„Skambinant skubiosios pagalbos tarnybų 112, pranešimas užregistruojamas ir perduodamas Aplinkos apsaugos departamento Pranešimų priėmimo tarnybai, kuri įvertinusi situaciją, informaciją perduoda artimiausiam medžiotojų būreliui arba Laukinių gyvūnų globos centro specialistams, kurie gali suteikti pagalbą gyvūnui.
Jei vairuotojui kyla klausimų dėl gyvūno elgesio tokiose situacijose arba reikia papildomos konsultacijos, galima kreiptis tiesiogiai į Aplinkos apsaugos departamento konsultantus telefonu +370 700 02022 arba el. paštu konsultacijos@aad.am.lt (darbo dienomis). Svarbiausia informacija, radus sužeistą ar sergantį gyvūną, pateikiama departamento specialistų parengtoje atmintinėje“, – papildo AAD.
Pabrėžiama, kad vairuotojai nėra baudžiami patrenkę gyvūną, nes tai yra netyčinis veiksmas, tačiau vairuotojui draudžiama paimti partrenktą gyvūną iš įvykio vietos – už tai gresia administracinė atsakomybė.