„Tikimės pristatymo iš atsakingų tarnybų, kaip vertina tikimybę apie priešiškų valstybių veiksmus. Tai vienas pluoštas klausimų. Taip pat norime išsiaiškinti, kokios dabar yra žinomos aplinkybės, kuriomis gali pasidalyti girdint tą faktą, kad ikiteisminis tyrimas vyksta“, – Eltai komentavo Seimo NSGK narė, parlamento Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Aiškinsimės, kaip kritinės reikšmės duomenys turi būti saugomi. Ir šiaip apie kibernetinį saugumą kelsime klausimą“, – pridūrė ji.
Pasak politikės, iš pradžių Seimo NSGK posėdis buvo šaukiamas aptarti praeitos savaitės dronų incidentus, tačiau su RC susijęs skandalas dabar tapo prioritetiniu klausimu. Pasak V. Čmilytės-Nielsen, kiti klausimai apims minėtus dronų prasiveržimus į Lietuvos erdvę bei trečiadienį skelbtus Valstybės gynimo tarybos (VGT) priimtus sprendimus.
„NSGK dažnu atveju lieka nuošaly, net neinformuotas esminiais klausimais, kur tikrai yra poreikis parlamento atsakingam komitetui žinoti, dalyvauti. Tai tą klausimą irgi vertinsime“, – pažymėjo liberalė.
Apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl galimai nutekintų RC Nekilnojamojo turto registro duomenų Generalinė prokuratūra paskelbė pradėjusį penktadienį.
Vėliau ji nurodė, kad tyrimas pradėtas tą pačią dieną, kai buvo gautas pranešimas apie tokį įvykį, tai yra balandžio 15 d.
Kritikos dėl to, kad visuomenė apie incidentą buvo informuota per vėlai, susilaukė ir premjerė Inga Ruginienė, ir ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.
I. Ruginienė šią savaitę sakė, kad apie incidentą buvo informuota balandžio mėnesį, tačiau visuomenei apie tai esą negalėjo būti pranešta, nes tyrimą buvo pradėjusi ir kontroliavo Generalinė prokuratūra. Premjerė aiškino, kad tam tikros informacijos atskleidimas gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę.
Visgi prezidentas Gitanas Nausėda kritikavo šią Vyriausybės vadovės poziciją ir sakė, kad visuomenė turėjo būti informuota. Be to, pasak jo, jokio Generalinės prokuratūros draudimo skelbti šią informaciją nebuvo.
Prokuratūra Eltai nurodė, kad ankstyvoje tyrimo stadijoje informacijos viešinimas galėjo apsunkinti procesinius veiksmus arba net padaryti negalimu duomenų, būtinų faktinių aplinkybių nustatymui, rinkimą.
Įtariama, jog laikotarpiu nuo sausio mėnesio galėjo būti nutekinta daugiau nei 600 tūkst. registro išrašų, žala siekia ne mažiau nei 111 tūkst. eurų.