Paukščių stebėjimu gali užsiimti kiekvienas
„Ši veikla ypač išpopuliarėjo pandemijos metu, nes žmonės negalėjo keliauti ir atrado, kad yra daug gyvybės aplink jų namus, ko anksčiau nepastebėdavo – daugiausiai paukščius, nes juos lengviau pastebėti nei žinduolius. Kitas faktorius, kuris turi didelę įtaką susidomėjimui gamta, yra būtent ekonominė situacija Lietuvoje – žmonės turi laisvo laiko skirti sau ir vienas iš tų būdų skirti laiko sau yra paukščių stebėjimas“, – pasakoja ornitologas.
Pasiteiravus, kokios galėtų būti šios veiklos susidomėjimo priežastys, paukščius stebintis ir fiksuojantis specialistas pastebi, kad tai galima sieti su prieinamumu – daugėja užsiėmimų, technologijos nebėra tokios brangios, apstu informacijos ne tik retose knygose, bet ir internete, netrūksta bendraminčių socialiniuose tinkluose, skatinančių užsiimti šiuo hobiu. Kitaip tariant, ši veikla tapo nesudėtingu būdu ne tik atsitraukti nuo kasdienių veiklų, bet ir mokytis naujų dalykų ar galimybe pabūti gamtoje.
„Aš nuo 2015 iki 2019 organizuodavau paukščių atpažinimo kursus, tai čia vienas lengviausių būdų išmokti paukščius. Kitas būdas – programėlės, pavyzdžiui, „Merlin Bird ID“, kuri padeda žmonėms išmokti ir paukščių balsus, nes atpažįsta dirbtinio intelekto pagalba, kokį paukštį girdime aplink save, taip pat galima įkelti nuotrauką, nors ir darytą su mobiliuoju telefonu, kuri padeda juos atpažinti.
Taip pat yra ir labai daug literatūros, tiek lietuvių, tiek užsienio kalbomis, kurią galima rasti ir internete, kas anksčiau būdavo labai sunkiai prieinama. Yra ir grupės socialiniuose tinkluose – ten žmonės dalinasi savo stebėjimais, o jeigu nėra įsitikinę, kad teisingai atpažino tam tikrą rūšį, paklausia vieni kitų. Bendruomenė aktyvi, aš irgi, kai turiu laiko, užeinu į grupę, padedu, jeigu galiu, ir jei kolegos dar neatrašė. O kitas dalykas – aš pats, kai mokiausi pažinti paukščius, eidavau į laukinės gamtos fotografų svetainę, kur jie dalindavosi nuotraukomis, kartu su paukščių apibūdinimais, čia išmokau, į kokius požymius žiūrėti, kad atpažinčiau paukščius, kurie yra sunkiau atpažįstami“, – plačias galimybes pažinti paukščius vardija ornitologas.
Minėtoji dirbtiniu intelektu grįsta mobilioji programėlė, sako jis, bene ryškiausiai prisidėjo prie galimybės pažinti paukščius. Specialistas pastebi, kad ji gana tiksliai padeda pažinti rūšis, o žmonėms ja naudotis itin paprasta.
„Atpažinimo procesas vyksta ne pagal garsą, bet yra duomenų bazė su stenogramomis, kur vizualiai galima pamatyti, kaip paukščių giesmė atrodo. Tai dirbtinis intelektas jūsų užfiksuotą garsą sulygina su jau esama duomenų baze. Programėlės lygis yra labai aukštas, nes turi būti bent 2 tūkst. specialistų patvirtintų ir atpažintų garsų, kad ta paukščių rūšis būtų įtraukta į duomenų bazę, iš kurios programėlė galės atpažinti.
Kitas dalykas – programėlė yra geografiškai apribota: jūs parsisiunčiate paketą su paukščių stenogramomis, kurį dirbtinis intelektas naudoja pagal jūsų geografinę padėtį. Taip išvengiate sutapimo su kitu kontinentu arba kitų šalių paukščių balsais. Sėkmės faktorius atpažinti paukščius nuo 75 proc. išauga iki 90 proc., priklausomai nuo to, kokio sudėtingumo yra paukščių rūšis“, – mobiliosios aplikacijos „Merlin Bird ID“ veikimo principus aiškina B. Belchevas.
Daugėja naujų rūšių
Gyvendamas Lietuvoje jau 18 metų, B. Belchevas pats pastebi ir pokyčius – Lietuvoje daugėja paukščių ir įvairiausių jų rūšių, kurias galime stebėti ir mokytis.
„Kai atvykau į Lietuvą, 2007 metais, jei teisingai prisimenu, buvo apie 289 rūšys, o šiuo metu Lietuvoje yra 412 rūšių“, – pastebi pašnekovas ir atkreipia dėmesį, kad padagėjus paukščių stebėtojų atsirado ir galimybė fiksuoti platesnį paukščių rūšių spektrą: „Kai prieinamos ir foto įrangos, ir telefonai gali priartinti, tai paprasti žmonės pastebi tokias rūšis, kur anksčiau paprasčiausiai negalėjo niekaip įrodyti, kad matė.“
Visgi, prie augančių paukščių populiacijų prisideda ir klimato kaita: „Aš anksčiau juokaudavau, kad tiesiog paukščiai pasiilgo manęs Bulgarijoje ir atskrenda čia, nes atskrido labai daug rūšių iš Pietų Europos. Bet tikrai klimato kaita labai paspartino kai kurių rūšių plitimą Lietuvoje. Pavyzdžiui, didžiųjų baltųjų garnių, kurie 15 metų atgal buvo retenybė, o dabar turime didžiausius sėkmingai perinčius jų klonius.“
Deja, tačiau klimato kaita paspartino plitimą ir tokių paukščių, kurie yra laikomi invazinėmis rūšimis.
„Pavyzdžiui, kramerių papūgos, kurios niekaip nebūtų atsiradusios Lietuvoje. Žmonės augina jas kaip namines papūgas ir jos tiesiog pabėga, o dabar yra matomos pavieniais individais. Vakarų Europoje, pavyzdžiui, Vokietijoje ar Didžiojoje Britanijoje, jos įsikūrė ir peri, o pas mus yra tik atsitiktinai pabėgusių iš nelaisvės arba tiesiog pavieniai individai iš tų šalių.
Kitas atvejis – juodosios gulbės, paprastai aptinkamos tik Australijoje. Žmonės atsivežė jas kaip parkų paukščius, nukirpdami sparnų plunksnas, kad jos negalėtų skristi, tačiau jau buvo atvejų, kada jos buvo pastebėtos natūralioje gamtoje, pabėgusios, nes šeimininkai laiku nepakirpo plunksnų, jos išskrido, o todėl, kad buvo pora, pradėjo daugintis. Taip pat ilgą laiką viena kanadinė berniklė laikėsi Nidoje, man atrodo, kad ir šiais metais buvo stebėta, bet ji irgi žmonių pagalba atsidūrė Europoje“, – pasakoja specialistas.
Tokių rūšių įsitvirtinimas gali kelti pavojų vietinei faunai. Pavyzdžiui, čia įsikūrusios kramerių papūgos ilgainiui keltų grėsmę smulkesniems paukščiams.
„Blogai būtų, jeigu jos įsikurtų Lietuvoje, nes užimtų arealą, kur tokie paukščiai, kaip zylės, musinukės ir kitos rūšys, peri medžių drevėse, tai jas tiesiog išstumtų ir užimtų jų lizdavietes – paukščiai neturėtų kur perėti“, – aiškina B. Belchevas.
Pasiteiravus, kaip reikėtų kontroliuoti invazines rūšis, ornitologas pastebi, kad tai – institucijų ir medžiotojų rankose.
„Čia priklausys nuo to, ar mes imsimės priemonių, kad neleistume tam atsitikti, ir taip pat priklausys nuo to, ar neplis iš kitų šalių, pavyzdžiui, Vokietijos, – tokiu atveju labai tikėtina, kad ir Lietuvoje pradės per kelis metus plisti ir įsikurs. Paukščiams yra būdinga, kad jeigu jie užsiima kažkokią teritoriją ir dauginasi, tai jiems neužtenka vietos ir jie natūraliai pasirenka kryptis ir plinta toliau. Bet klausimas labai priklauso nuo institucijų, kaip rimtai bus žiūrima į šią grėsmę – ar bus išduodami leidimai medžiotojams tas invazines rūšis naikinti visus metus“, – sako jis.
Kaip pradėti stebėti paukščius?
B. Belchevo teigimu, pradėti paukščių stebėjimą paprasčiausia žiemą, kai gamtoje lieka mažiau rūšių.
„Lengviausia yra pradėti žiemą, kai Lietuvoje lieka mums įprastos rūšys, jas išmokti. O tada, pavasarį, jau galima pagalvoti apie kokias išvykas. Dabar yra nemažai žmonių, kurie organizuoja paukščių stebėjimą. Visada gerai pradėti su išorine pagalba“, – tikina pašnekovas.
Jeigu žmogus nori stebėti paukščius savarankiškai, ornitologas pataria įsigyti knygas ar ieškoti informacijos internete, kur būtų pateiktos paukščių nuotraukos ir rūšis apibūdinantys aprašymai. Būtina ir tinkama įranga: „Yra pakankamai prieinami pagal kainą ir kokybę žiūronai, geriausia imti tuos, kurie priartina 8–10 kartų, nes yra priartinančių gerokai daugiau, tačiau tada reikia naudoti stovą, sunku nešioti. 8–10 kartų pritraukiantys žiūronai yra patys populiariausi. Pažengusiems reikėtų pagalvoti apie monoklį, trikojį, kuris leidžia pamatyti tokias rūšis, kurios yra sunkiai prieinamos.“
Pradedantieji, anot jo, gali daug atrasti net ir miestuose, kur paukščiai prie žmonių yra pripratę, o pažengusiems jis pataria lankytis Žuvinto rezervate, Nemuno deltoje, Ventės rage ar Kuršių nerijoje migracijos metu rugsėjo–spalio mėnesiais, kur paukščiai pro žmogų praskrenda ištiestos rankos atstumu.
Specialistas taip pat pastebi, kad stebint paukščius reikėtų išlikti stebėtojais – netrikdyti natūralios gamtos ritmo ir nedrumsti ramybės jų buveinėse. Taip pat, labai svarbu nedaryti ir klaidų, kurios neretai vis dar pasitaiko mėgėjų stebėtojų gretose.
„Kaip ir minėjau, pradedantiesiems reikėtų pradėti nuo žiemos, kai galima privilioti paukščius maisto pagalba, bet reikėtų žinoti, kad jeigu jau pradedame maitinti žiemos pradžioje, tai maitinimą reikėtų išlaikyti ir visą sezoną iki tol, kol sniegas ištirpsta. Ir kitas dalykas, kalbant apie maitinimą, reikėtų pasidomėti iš anksto, kokį maistą duoti paukščiams – saulėgrąžas, nekeptus žemės riešutus, skirtingų rūšių žalių grūdų ir vengti termiškai apdoroto maisto, taip pat labai kenksminga paukščiams yra druska, tai reikėtų žiūrėti, kad riešutai ar saulėgrąžos nebūtų sūdyti.
Labai svarbu paminėti, kad reikėtų palaikyti higieną ir paukščių lesyklose – bent kartą per savaitę ar dvi nuimti lesyklas, atidžiai išvalyti, nes dabar, kai populiarėja paukščių lesinimas žiemą, žmonės norėdami padėti kartais ir kenkia – paukščiai, kurie užsikrėtė jiems būdinga liga, lankydamiesi lesykloje, kur yra didesnė koncentracija paukščių, tiesiog perduoda užkratą kitiems paukščiams per maistą ir nehigienišką lesyklą. Ir labai svarbu stengtis išlikti kuo mažiau pastebimiems, kuo mažiau trikdyti paukščiams, todėl lankantis saugomoje teritorijoje reikėtų naudoti įrengtus pažintinius takus ir nepalikti daugiau pėdsakų, negu yra leista“, – patarimais dalijasi jis.
B. Belchevo darbas glaudžiai susijęs ne tik su paukščių stebėjimu, bet ir su jų fotografija. Tad pasiteiravus, kokie paukščiai jo mėgstamiausi, ornitologas skuba pastebėti: „Vienas iš mėgstamų fotografuoti ir stebėti paukščių yra jūriniai ereliai. Taip pat mano veiklos logotipas yra tulžis, kurį per savo turus stengiuosi visą laiką parodyti savo svečiams. Man asmeniškai labai patinka ir žvirbliniai paukščiai, nes čia yra tokia įvairesnė grupė, kartais ir sunkiau kai kurias rūšis atpažinti, tai ir pačiam būna iššūkis daugumą šitų paukščių pastebėti kiekvienais metais.“