Kaip „Facebook“ rašė Aplinkos apsaugos departamentas, rugsėjo pabaigoje–spalį iš kiaušinėlių išsirita invazinių ispaninių arionų ir svetimžemių didžiųjų šliužų jaunikliai, kurie išsislapsto į slėptuves, jose maitinasi ir auga, o vėlesnės kiaušinėlių dėtys žiemoja.
„Spalio–lapkričio mėnesiais rekomenduojama: didžiausią dėmesį skirti šliužų kiaušinėlių sunaikinimui; barstyti moliuskocidus vientisomis (nepertraukiamomis) juostomis aplink šliužų slėptuves ir jų viduje (pvz., komposto krūvose, po lentomis ar kituose drėgnuose plotuose); prieš žiemą pašalinti visas galimas šliužų slėptuves, kad jie neturėtų kur peržiemoti“, – siūlė Aplinkos apsaugos departamentas.
Kaip nurodoma departamento puslapyje, Lietuvoje aptinkamos kelios kenkėjiškos šliužų rūšys. Dažniausiai jos plinta gabenant gyvus augalus, dirvožemį ar substratus, į kuriuos patenka šliužai arba jų kiaušinėliai. Patekę į naują aplinką, tiek suaugę šliužai, tiek iš kiaušinėlių išsiritę jaunikliai lengvai prisitaiko prie vietos klimato sąlygų ir gali sparčiai išplisti įvairiose teritorijose.
Ispaninis arionas yra labai sparčiai plintantis šliužas, kilęs iš Luzitanijos – Ispanijos regiono. Šis šliužas anksčiau buvo vadinamas liuzitaniniu arionu, tačiau Europoje atlikus šios rūšies taksonominį patikslinimą, dabar vartojamas pavadinimas ispaninis arionas.
Jis puola daržoves, vaiskrūmius, grybus, dekoratyvinius ir kitus augalus, taip pat kelia grėsmę biologinei įvairovei – ypač vietinėms moliuskų ir augalų rūšims. Privalo būti naikinamas.
Didysis šliužas yra iš kitų kraštų kilusi rūšis, kuri natūralioje aplinkoje paprastai nesudaro gausių populiacijų ir nelaikoma invazine. Tačiau ji gali maitintis daržovėmis, vaiskrūmiais, grybais ir konkuruoti su vietinėmis rūšimis. Ypač palankiomis sąlygomis, kai padidėja jų skaičius, šie šliužai gali daryti didesnę žalą. Gausumą rekomenduojama reguliuoti pagal situaciją. Gali būti naikintinas.