Darbo pasiūlymą aptiko internete
A. Moralesas Interiano kilęs iš Kosta Rikos. Gimtinę paliko dėl studijų Londone: „Išvykau ten įstojęs į magistro programą Londono universiteto koledže, kur studijavau ekonomiką ir verslą. Norėjau mokytis anglų kalba, tačiau nenorėjau vykti į JAV, todėl pasirinkau Jungtinę Karalystę. Tai buvo dvejų metų programa – vieni metai Londone ir vieni – Prahoje.“
Po studijų vyras liko Prahoje, studijavo doktorantūroje, pradėjo dirbti, įsimylėjo ir susituokė. Dirbo tarptautinėje mokykloje, kuri vėliau atidarė filialą Bratislavoje, tad su šeima persikėlė ten ir praleido beveik šešerius metus.
Paklaustas, kaip jo akiratyje atsirado Lietuva, A. Moralesas Interiano pasakojo, kad šių metų pradžioje atsidūrė kryžkelėje – su žmona svarstė, ar likti Bratislavoje, ar ieškoti naujų galimybių kitur:
„Pradėjau domėtis įvairiomis galimybėmis ir vienoje svetainėje, kurioje esu užsiregistravęs, radau tarptautinių mokyklų mokytojų darbo skelbimų. Tarp jų pastebėjau „Erudito“ licėjaus pasiūlymą, išsiunčiau paraišką ir viskas susiklostė sėkmingai.
Vėliau pabendravau su licėjaus tarptautinio padalinio vadove. Pasikalbėjęs su ja, o paskui ir su savo žmona nusprendėme, kad persikraustyti būtų gera idėja. Tad maždaug balandžio ar gegužės mėnesį priėmėme sprendimą keltis čia.“
Lietuvos pasiūlymas buvo priimtiniausias
Pašnekovas dalijosi, kad paraiškas buvo išsiuntęs į keletą mokyklų Kosta Rikoje, Vokietijoje, Kambodžoje, Tailande, Bratislavoje ir teigiamų atsakymų sulaukė ne tik iš Lietuvos. „Įdomu tai, kad iš pradžių kandidatavau į kitą poziciją šiame licėjuje, tačiau atsakymo negavau. O vėliau, kai pateikiau paraišką ekonomikos ir verslo mokytojo pozicijai, jau sulaukiau atsakymo – dėl to labai džiaugiuosi“, – sakė A. Moralesas Interiano.
Pasiteiravus, kodėl priėmė būtent Lietuvos pasiūlymą, mokytojas teigė, kad labiausiai juodu su žmona norėjo likti Europos Sąjungoje, o iš visų pasiūlymų, kurių sulaukė, Lietuvos buvo geriausias darbo ir asmeninio gyvenimo balanso atžvilgiu:
„Be to, gyvenimo kokybė čia atrodė geresnė – pagal būsimą atlyginimą mano perkamoji galia atrodė didesnė. Kaip ekonomistas, visada apie tai galvoju. Turiu tris mažus sūnus, mano žmona yra čekė, todėl nenorėjome būti pernelyg toli nuo jos šeimos Čekijoje. Kitas variantas buvo vykti į Kosta Riką, pas mano šeimą, bet tuo metu tai tiesiog neatrodė tinkamas sprendimas.“
A. Moralesui Interiano anksčiau Lietuvoje lankytis neteko, tačiau žinojo, kur ji yra ir šiek tiek jos istorijos: „Kadangi domiuosi socialiniais mokslais, šiek tiek išmanau geografiją, istoriją ir ekonomiką, žinojau, kur yra Lietuva, kad ji priklauso Baltijos šalims, buvau girdėjęs šiek tiek jos istorijos:
„Taip pat universitete turėjau keletą bendraklasių iš Lietuvos, tad prieš atvykdamas čia jau turėjau vieną pažįstamą. Susisiekiau su juo, susitikome, kai tik atvykau. Tad tam tikras pažinimo jausmas buvo, nors iki šių metų Lietuvoje dar nebuvau lankęsis.“
Paklaustas, kaip jaučiasi dirbdamas mokytoju Lietuvoje, kuo ši patirtis skiriasi nuo turėtų kitose šalyse, A. Moralesas Interiano teigė, kad daug skirtumų nėra. Vis dėlto vieną per šį trumpą laiką pastebėjo:
Jie ne tokie drąsūs bendraudami su mokytojais, nelinkę dažnai juokauti ar pernelyg artimai bendrauti.
„Galbūt, kiek pastebėjau per šiuos kelis mėnesius, Lietuvoje mokiniai atrodo šiek tiek labiau susikaustę – jie ne tokie drąsūs bendraudami su mokytojais, nelinkę dažnai juokauti ar pernelyg artimai bendrauti. Bent jau kol kas pastebėjau, kad jų tarpusavio santykiai ir ryšys su mokytojais yra kiek santūresni. Kitose šalyse teko matyti, kad mokiniai į mokytoją žiūri kaip į artimesnį žmogų – žinoma, išlaikant pagarbą ir profesines ribas, tačiau ryšys būna šiltesnis.
Lietuvoje jaučiasi šiek tiek didesnis atstumas tarp mokinių ir mokytojų, nors gali būti, kad tai laikina – juk praėjo tik du mėnesiai, galbūt vėliau viskas pasikeis. Dėstau 11–12 klasėms, moksleivių amžius yra 16–18 metų, tad jie jau beveik suaugę žmonės.“
Ši profesija ypatinga dėl kelių priežasčių
Į klausimą, kiek laiko apskritai dirba mokytoju, A. Moralesas Interiano sakė, kad sunku tiksliai atsakyti, nes mokyti pradėjo dar mokykloje: „Tuo metu padėdavau jaunesniems mokiniams. Vėliau mokiau ir savo bažnyčioje. Esu tikintis. Mūsų bendruomenėje atliekame misijas, tad per misiją taip pat mokiau – žinoma, ne ekonomikos, o tikėjimo dalykų.
Pirmąją tarptautinės mokyklos mokytojo darbo poziciją gavau 2017 m. Prahoje. Prieš tai mokiau kalbų, gitaros, teikiau korepetitoriaus paslaugas ir net vesdavau matematikos pamokas.“
Pasiteiravus, kuo jam mokytojo profesija ypatinga, pašnekovas teigė, kad jį iš tiesų labai įkvepia galimybė dalytis žiniomis ir padėti kitiems atrasti susidomėjimą tuo, kas įdomu jam pačiam:
„Dalykai, kuriuos dėstau – ekonomika ir verslas – yra gana specifiniai. Ne visi nori juos studijuoti, ne visi juos supranta, o kai kuriems jie gali pasirodyti net gana sudėtingi. Man, kalbant apie mokymą, labiausiai patinka tai, kad galiu padėti sumažinti tą sudėtingumo lygį – paaiškinti paprastai, bet kartu pakankamai giliai, jog mokiniai patys nuspręstų, ar nori gilintis toliau ir atrasti daugiau įdomių dalykų.
Iš esmės man patinka padėti vaikams ir apskritai žmonėms keisti savo mąstymą, tikiuosi, į pozityvesnę pusę.“
Turi mėgstamą mokymo metodą
Paklaustas, ar turi mokymo metodų, kurie padeda sužadinti mokinių smalsumą, A. Moralesas Interiano išskyrė projektinį mokymąsi: „Jis man labai patinka. Projektinis mokymasis, dar vadinamas problemomis ar tyrinėjimais grįstu mokymusi, grindžiamas realiomis situacijomis ir gyvenimiškais scenarijais, kai mokiniai turi pritaikyti tai, ką jau išmoko.
Manau, kad toks metodas sužadina jų smalsumą, nes tai nėra įprasta paskaita, kur pateikiama informacija ir pasakoma, ką reikia išmokti testui. Tai veikiau požiūris: „štai informacija, kaip gali ją panaudoti savo gyvenime?“.
Toks mokymosi būdas leidžia žinias paversti praktiškesnėmis ir prasmingesnėmis. Dėstant ekonomiką ir verslą tai ypač pasiteisina, nes šiose srityse nesunku rasti realių pavyzdžių ir situacijų analizei. Galbūt kituose dalykuose tai padaryti kiek sunkiau, tačiau visada stengiuosi, kad pamokų turinys mokiniams būtų kuo artimesnis ir lengviau suprantamas.“
Privalumas – pažinti kitų kultūrų žmones
Paprašytas pasidalyti savo pastebėjimais ir pamėginti palyginti, kuo, jo manymu, skiriasi darbas tarptautinėje ir valstybinėje mokykloje, A. Moralesas Interiano sakė, kad jam pačiam darbas tarptautinėje mokykloje patinka dėl to, jog gali kalbėti ir dėstyti anglų kalba, o dideliu privalumu laiko galimybę kasdien bendrauti su skirtingų kultūrų žmonėmis – tiek darbuotojais, tiek mokiniais:
„Man tai labai patinka, nes nagrinėdami įvairius atvejus ar sąvokas galime pamatyti, kaip skirtingai jie taikomi įvairiose pasaulio vietose. Pavyzdžiui, lietuviui tai gali atrodyti vienaip, o mokiniui iš Indijos, Jungtinės Karalystės ar Kosta Rikos – visai kitaip.
Manau, kad tokios įvairovės greičiausiai nebūtų valstybinėje Lietuvos mokykloje. Nors tiksliai nežinau, kokie ištekliai prieinami valstybinėse mokyklose, įsivaizduoju, kad privačiose ir tarptautinėse jų paprastai būna daugiau – tiek finansinių, tiek metodinių. Tai, be abejo, yra privalumas.
Kita vertus, tam tikras trūkumas galėtų būti tai, kad tarptautinėse mokyklose dažniausiai mokosi mokiniai iš aukštesnio socialinio ir ekonominio sluoksnio. Todėl gali būti sunkiau iki galo pajusti, su kokiomis realijomis susiduria vidutinis Lietuvos mokinys ar šeima. Dėl to kartais toks darbas gali suteikti šiek tiek iškreiptą arba siauresnį šalies realybės vaizdą.“
Pasiteiravus, kiek laiko planuoja likti Lietuvoje, pašnekovas sakė, kad pirminis planas buvo pagyventi ir padirbėti čia dvejus metus, bet gali būti, jog pasiliks ir ilgiau: „Po metų pažiūrėsime, ar šis laikotarpis neprasitęs. Kol kas viskas rodo, kad galėtume likti ilgiau. Tikiuosi, kad čia rasime savo vietą – jausimės gerai ir patogiai ne tik mokykloje, bet ir mieste, tarp žmonių, su kuriais susipažinsime, susirasime draugų ir, tikiuosi, galėsime pasilikti ilgesniam laikui.“