Paliaubos – ne taika
„Mes kalbame apie paliaubas. Tai paliaubos, daugiau ar mažiau, vyksta, ir – nepaisant to, kad ir dabar žūsta ar žudomi palestiniečiai – bendrąja tvarka galime sutikti, jog tos paliaubos kol kas galioja.
Kiek ilgai jos tęsis, ypač atsižvelgiant į JAV ir Izraelio lūkesčius, kad HAMAS neatidėliodama grąžintų likusių 24 įkaitų kūnus, sunku pasakyti. HAMAS tvirtina to negalinti padaryti, nes tiesiog nežinanti, kur tie kūnai yra“, – „Žinių radijui“ aiškino profesorius.
Pasak jo, tai mažas, bet labai svarbus „akmenėlis“, ties kuriuo taikos procesas šiuo metu sustojo.
„Jeigu JAV ir Izraelis bandys stumti tą vežimą per jį, tas akmenėlis gali viską išversti. Jei HAMAS iš tiesų nežino, kur yra tie kūnai, užsispyrimas gali baigtis tuo, kad Izraelis apkaltins HAMAS nesilaikant susitarimų“, – pridūrė E. Račius.
Kalbėdamas apie tai, kokia prasmė kalbėti apie paliaubas, jei vis dar girdėti apie Izraelio atakas, profesorius pabrėžė: reikia atskirti aktyvius karo veiksmus nuo pavienių incidentų.
„Pirmiausia – Izraelis nevykdo masinių antskrydžių ar artilerijos smūgių. Karių jis neišvedė iš Gazos ruožo, todėl natūralu, kad kai kurie žmonės, nežinodami, kur tiksliai yra kariuomenė, bando grįžti į savo namus. Tokie incidentai galimi, tačiau juos vadinti susitarimų nesilaikymu yra per drąsu“, – sakė jis.
Anot E. Račiaus, nors pavienių susišaudymų vis dar pasitaiko, „Izraelio kariuomenė nepuola taip, kaip darė dvejus metus“.
JAV spaudimas – vienintelė stabdanti jėga?
Paklaustas, kas būtų, jei HAMAS negalėtų perduoti visų negyvų įkaitų kūnų, profesorius svarstė, kad vienintelis realus veiksnys, galintis sulaikyti Izraelį nuo karo atnaujinimo yra JAV spaudimas.
„Jeigu JAV prezidentas spaus ne palestiniečius, o Izraelio ministrą pirmininką, primindamas, kad per dvejus metus viską griovėte ir kad tie kūnai galbūt palaidoti kartu su HAMAS smogikais, – tuomet gal ir būtų galima kantriau palaukti. Klausimas tik, ar tas spaudimas bus, ir ar Izraelio lyderis nusileis“, – sakė Račius.
Pasak profesoriaus, po apsikeitimo įkaitais turėjo būti įvertinta, ar pirmoji taikos fazė baigta.
„Atsakymas kol kas neigiamas – ne visi įkaitai grąžinti. Todėl klausimas, ar galima kalbėti apie antrąją fazę, kol pirma nebaigta, lieka atviras“, – aiškino jis.
E. Račius pridūrė, kad nors derybos, matyt, vyksta „vienokiu ar kitokiu formatu“, nėra aišku, apie ką konkrečiai šnekamasi.
„Ar dėl HAMAS nusiginklavimo? Bet to mes nematome – priešingai, HAMAS vėl valdo Gazos ruožą kaip de facto valdžia“, – sakė jis.
Profesorius atkreipė dėmesį, kad kai kurios ginkluotos grupuotės Gazos ruože yra netgi Izraelio apginkluotos, kad priešintųsi HAMAS valdžiai, todėl gresia vidinis palestiniečių konfliktas, kuris nusiginklavimą padarytų neįmanomu.
Pirmoji fazė dar tęsiasi
Nors bombardavimai sustabdyti, Gazos gyventojai vis dar kenčia badą. „Todėl pirmasis etapas gali tęstis dar ilgai“, – pažymėjo E. Račius.
Kalbėdamas apie vadinamąją D. Trumpo taiką, jis buvo skeptiškas: „Tai negali būti tvari taika, nes nėra jokio plano. Turime tik viziją – „paskui bus labai gerai“. Bet kaip padaryti, kad būtų gerai, kas tas „gerai“? Turinio jokio nėra.“
Profesorius pabrėžė, kad vien džiaugtis tuo, kad nebėra žudomi žmonės, – jau laimėjimas, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje tai neišsprendžia konflikto priežasčių.
Paprašytas atsakyti į klausimą, kas valdys Gazos ruožą, E. Račius teigė paprastai: „Arba Izraelis, arba palestiniečiai. Panašu, kad Izraelis nenori leisti palestiniečiams valdyti, todėl, tikėtina, valdys pats Izraelis. Nesvarbu, ar ten bus JT, ar NATO – jie nevaldys.“
Jis pridūrė, kad jei valdys palestiniečiai, tuomet reikia klausti – kurie būtent palestiniečiai ir ar jie pajėgūs susitarti tarpusavyje. E. Račius pabrėžė, jog HAMAS išliks įtakinga jėga, net jei pasikeistų pavadinimas.
Pasak jo, Izraelio tikslas nėra HAMAS sunaikinimas, o pačios idėjos, kurią ši organizacija atstovauja, išnaikinimas – kad neliktų siekio kurti nepriklausomą Palestinos valstybę.
„Jei HAMAS neliks, atsiras kita organizacija, vadovausis tais pačiais principais. HAMAS vizija – Palestinos valstybė, paremta islamiškais principais. Ji norėtų, kad Palestina nebūtų pasaulietinė valstybė, o susijusi su islamo religija“, – aiškino profesorius.
Ar įmanoma tvari taika?
Lietuviai, pasak E. Račiaus, dažnai mano, kad taika regione būtų įmanoma, jei arabų šalys nustotų remti HAMAS ir užmegztų santykius su Izraeliu. Tačiau profesorius tai vertina ironiškai.
„Tvari taika regione įsivyrautų, jei visi nustotų pykti ant Rusijos ir visi gražiai gyventų. Bet juk mes nenorime rusiškos taikos, o tikros. Jei sakome, kad nesantaikos šaltinis – palestiniečiai ar arabai, turime savęs paklausti, ar suprantame ten vykstančius procesus. Izraelis per pastaruosius metus yra okupavęs svetimų teritorijų, net dalį Sirijos. Tad apie kokią taiką mes kalbame?“ – retoriškai klausė E. Račius.
Visą pokalbį žiūrėkite čia: