2026 m. biudžete – klausimai ir įtampa dėl gynybos
Ketvirtadienį Vyriausybė pristatė 2026 metų biudžetą. Numatyta didinti pensijas ir minimalią algą. Atlyginimų augimas laukia ir medikų bei pedagogų.
Bene didžiausia naujojo biudžeto intriga tapo gynybos finansavimas. Pasklidus kalboms, jog jis gali būti ženkliai mažesnis nei teigta iš anksto, premjerė Inga Ruginienė trečiadienį pranešė, kad išlaidos gynybai bus rekordinės ir sieks 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) arba 4,8 mlrd. eurų.
Vis dėlto nei I. Ruginienė, nei finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas aiškiai neatsakė, ar visa ši suma atiteks gynybos reikalams, ar dalis bus skiriama tokioms reikmėms kaip keliai ar infrastruktūra.
Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė tos pačios dienos vakare teigė, jog iš esmės visa ši suma kol kas yra numatyta gynybai, bet pripažino, kad derybos dėl biudžeto yra įtemptos.
Vis dėlto ketvirtadienio rytą laikinasis socialdemokratų pirmininkas Mindaugas Sinkevičius pareiškė, kad Krašto apsaugos ministerijoje vyko neoficialūs pokalbiai su visuomenininkais ir žurnalistais, kurių metu tvirtinta, kad kitąmet biudžete numatytos lėšos gynybai bus mažesnės nei išties planuojama. Tokį ministrės D. Šakalienės elgesį politikas įvertino kaip nenuoseklų ir nekomandišką.
Pati D. Šakalienė tvirtina, kad susitikimas vyko be jos žinios, tačiau teigė, jog šis formatas – visiškai normalus, o jame pristatyta objektyvi informacija.
„Iš pradžių buvo planuojamas 4,9 proc. nuo BVP grynai krašto apsaugai skirtas biudžetas ir dabar turime 5,38 proc. – čia yra objektyvūs skaičiai. (…) Kodėl kilo kažkokie neaiškumai dėl kokių nors skaičių – susitiksime ir išsiaiškinsime“, – pabrėžė ji.
Kilusias tarpusavio įtampas dėl gynybos finansavimo premjerė Inga Ruginienė ir krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė ketina aptarti pirmadienį vyksiančiame susitikime. Visgi, pati D. Šakalienė sako, kad Vyriausybės vadovės teisė yra rinktis savo ministrus, tad ji į galimus karjeros pokyčius žiūrinti ramiai.
Kultūros ministro paieškos
Socialdemokratams perėmus Kultūros ministeriją iš „Nemuno aušros“, premjerė Inga Ruginienė pareiškė, kad naujojo ministro ieškos pati.
Viešumoje pasirodžius informacijai, esą „Nemuno aušra“ pateikė naują ministro kandidatūrą premjerei, tai paneigusi I. Ruginienė vėliau sudraudė R. Žemaitaitį. Ji nepriimtina vadino situaciją, kai turi spėlioti, ką šis turi galvoje, kai mini, kad turi kandidatą į kultūros ministrus.
„Aš tą procesą gyvenu jau du mėnesius, kuomet laidomos įvairios pavardės, ir aš kaip ir turiu pati susiprasti, kad tai galėtų būti kandidatai. Man toks procesas nepriimtinas. Aš pati ieškau tinkamo kandidato. Jeigu Remigijus Žemaitaitis tokį kandidatą turi, tai tegul atitinkamai jį ir pateikia“, – kalbėjo I. Ruginienė.
Į diskusijas dėl to, kas galėtų būti naujasis ministras, įsitraukė ne tik koalicijos partneriai, bet ir Kauno meras. Pareiškęs, jog geriausiai šias pareigas, jo nuomone, ėjo Šarūnas Birutis, Visvaldas Matijošaitis nepraleido progos įgelti konservatorių Vyriausybės kultūros ministrui Simonui Kairiui – pareikšti, jog šis, būdamas jo patarėju, esą miegodavo ant sofos.
Savaitei baigiantis, savo prisiminimais apie kultūros ministro darbą pasidalijo ir vos savaitę šias pareigas ėjęs „aušrietis“ Ignotas Adomavičius. „Pasirodo, renginio atidarymui numatyta 300 tūkst. eurų, bet brangūs atlikėjai nusprendžia protestuoti. Mano atsakymas trumpas: jei brangūs atlikėjai atsisako dalyvauti – suraskite ne tokius brangius, bet galinčius atstovauti Lietuvai. Nedainuos operos solistai – dainuos liaudies muzikantai, kurie man taip pat brangūs“, – apie tai, kaip pirmąją ministravimo dieną sprendė pirmininkavimo Europos Sąjungai renginio atidarymo problemas, rašė buvęs ministras.
Atmestas „čekiukų“ veto
Nepaisant aštrios opozicijos kritikos, Seimas ketvirtadienį atmetė prezidento Gitano Nausėdos veto prieštaringai vertinamoms, su „čekiukų“ skandalu susijusioms Baudžiamojo kodekso (BK) pataisoms.
Įsigaliojus naujam reguliavimui, valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, bus baudžiamas bauda, areštu, arba laisvės atėmimu ne iki 5, o iki 4 metų. Tuo metu už piktnaudžiavimą, kuris padarytas siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių, numatyta bauda arba laisvės atėmimas iki 6 metų. Šalies vadovas šias BK pataisas vetavo, tačiau ketvirtadienį Seimas atmetė prezidento veto.
Seimo narė demokratė Agnė Širinskienė pataisas pavadino bandymu „išsukinėti kolegas, kurie turi teisinių problemų“. Jos nuomone, priimant pakeitimus buvo pažeistos procedūros, nes dėl jų balsavo ir šeši „čekiukų“ istorijose figūruojantys politikai.
Veto atmetę valdantieji savo ruožtu tvirtino, kad numatytos baudžiamosios priemonės yra per griežtos.
Šalies vadovas vertindamas balsavimą pareiškė, kad parlamentarai mobilizavosi dėl asmeninės naudos, tačiau tai esanti Pyro pergalė.
Pasikeitusi Trumpo nuomonė ir svarbūs susitikimai
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį Baltuosiuose rūmuose susitiko su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. Likus kelioms dienoms iki šio susitikimo viešojoje erdvėje nuskambėjo ne vienas JAV pareigūnų perspėjimas ir net grasinimas Rusijai.
Anksčiau D. Trumpas pareiškė, kad JAV svarsto galimybę Ukrainai perduoti ilgojo nuotolio raketų „Tomahawk“.
Be to, ketvirtadienį įvyko JAV ir Rusijos prezidentų D. Trumpo ir Vladimiro Putino telefoninis pokalbis. Anot Baltųjų rūmų, jis buvo „geras ir produktyvus“, o abiejų šalių lyderiai susitarė susitikti Vengrijoje.
Futbolo atgarsiai
Praėjusį sekmadienį Kaune įvykusios Lenkijos ir Lietuvos futbolo rungtynės: stebėti jų atvyko abiejų šalių premjerai: I. Ruginienė bei Lenkijos vyriausybės vadovas Donaldas Tuskas, o renginys sulaukė ne tik tūkstančių sirgalių, bet įgavo ir politinio atspalvio.
Į renginį atvykęs kaimyninės šalies žurnalistas pažėrė kritikos, jog saugumui nebuvo skiriamai pakankamai dėmesio. Pasak jo, turint galvoje, kad Lenkijos premjeras nuo seno yra pelnęs futbolo chuliganų nepasitenkinimą, galėjo būti įvykdytas sabotažo aktas.
Lietuvos futbolo federacija savo ruožtu tvirtino, jog daiktai buvo tikrinami, o akreditacijas lenkų žurnalistai gavo tik parodę asmens dokumentą. Be to, D. Tuską lydėjo didelė apsaugos komanda.
Nors rungtynės apsiėjo be didesnių incidentų, Lenkijos sirgaliai pasirūpino, jog jų šalies premjeras nesijaustų pernelyg gerai. „Donaldai, tu kvaily, tavo vyriausybę nuvers chuliganai!“ – tokią skanduotę Kaune traukė Lenkijos gerbėjai.
Nors save vadina užkietėjusiu futbolo mėgėju, D. Tuskas jau keliolika metų yra patekęs į savo šalies organizuotų sirgalių grupių nemalonę, kadangi praeityje yra grasinęs griežtomis priemonėmis kovoti su futbolo chuliganais.
Celofanas – nepageidaujamas Estijoje
Už finansinius nusikaltimus ne kartą teistas Antanas Kandrotas-Celofanas kartu su prorusiškų pažiūrų Latvijos politiku vyko į Estiją, bet abu buvo išprašyti. Estijos tarnybos paskelbė, kad jie čia nepageidaujami, nes laikomi grėsme nacionaliniam saugumui.
Pirmadienį A. Kandrotas kartu su buvusiu Latvijos parlamentaru Aleksejumi Roslikovu važiavo į estų opozicinės Centro partijos narės organizuotą susitikimą, skirtą rusų padėčiai Baltijos šalyse aptarti.
Estijos vidaus reikalų ministras Igoris Taras visuomeniniam Estijos transliuotojui ERR paaiškino, kad sprendimas neįleisti asmenų priimtas įvertinus jų keliamas rizikas.
„Jei kas nors turi blogų ketinimų tuo, ką bando daryti Estijoje, ypač remiant Rusijos agresiją, jam čia ne vieta. Ypač rinkimų savaitę, ypač tokiu jautriu metu. Manau, tai yra konkretus pavyzdys visiems“, – sakė I. Taras.
A. Roslikovas tėvynėje įtariamas padėjimu Rusijai veikti prieš Latvijos Respubliką ir neapykantos kurstymu.
A. Kandrotas tik prieš kelis mėnesius paleistas iš kalėjimo, kur atliko bausmę dėl finansinių aferų. Šiuo metu jam skirtos laisvės atėmimo bausmės riaušių ir PVM grobstymo bylose, bet sprendimai jose dar neįsiteisėję, todėl jis kol kas yra laisvėje.