Dyzelinas brangtų mažiau, nei planuota
Kaip žinoma, gazoliams taikomas akcizų tarifas, susidedantis iš:
-
pastoviosios dalies – 466 eurų už 1 000 litrų produkto (nuo kitų metų sausio bus taikomas 500 eurų už 1 000 litrų produkto),
-
kintamosios dalies (tai yra, anglies dioksido (CO2) dedamosios) – 53,6 euro už 1 000 litrų produkto (nuo 2026 metų sausio 1 dienos šis dydis nesikeis, nors buvo numatytas beveik dvigubai didesnis).
„Siekiant išvengti reikšmingo gazolių kainų padidėjimo nuo 2026 metų bei prisidėti prie to, kad nebūtų didinamas gazolių kainų skirtumas tarp Lietuvos ir kaimyninių valstybių, įstatymo projekte siūloma nuo 2026 metų sausio 1 dienos gazoliams taikyti šiuo metu galiojančią CO2 dedamąją – 53,6 euro už 1 000 litrų produkto (vietoj Akcizų įstatyme nustatyto 104,8 euro už 1 000 litrų produkto)“, – teigiama įstatymo pakeitimų projekto aiškinamajame rašte.
Taigi, dyzelino akcizas didėtų 6,5 proc. – nuo 519,6 euro iki 553,6 euro už 1000 litrų:
Pagal Akcizų įstatymo nuostatas, gazoliai iš viso dėl mokestinių veiksnių būtų pabrangę apie 10 centų už litrą. Bet priėmus siūlomą pakeitimą, dėl sustabdyto CO2 dedamosios didinimo jų kaina 2026 metais taip smarkiai neaugtų. Tai yra, nuo sausio didėtų tik pastovioji akcizų dalis, todėl dėl mokestinių veiksnių dyzelinas brangtų apie 4 centus už litrą.
Brangs ir benzinas bei dujos
Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos asociacijos (LIEPA) prezidentė Kristina Čeredničenkaitė teigė, kad daugiau pabrangtų benzino litras.
„Nuo Naujų metų – 6 centų (benzino) brangimas, o dyzelino – 4 centai. Dujų – 3,5–4 centai. Čia pagal dabartinį Akcizų įstatymo projektą, kurį Vyriausybė pateikė su biudžetu. CO2 (augimo didėjimą – red.) sustabdė, bazinis akcizo dydis didėja, tai iš viso, bendrai, dyzelino akcizas didinamas 6,5 proc.“, – „Delfi“ penktadienį komentavo asociacijos vadovė.
Kalba apie konkurencingumą
Dalis verslo atstovų sako, kad juos nuvylė nuostata dėl dyzelino, kuria akcizo kilimas tik sulėtinamas, bet nėra sustabdomas visiškai.
„Jei šis Finansų ministerijos projektas būtų priimtas, Lietuvos degalų rinkos konkurencingumas dar labiau sumažėtų. Lenkija nuo kitų metų akcizo dyzelinui didinti neketina, o tai reiškia, kad dyzelino kainos atotrūkis tarp šių šalių dar labiau išaugs“, – teigiama ketvirtadienį platintame pranešime, kurio viena iš autorių yra minėta asociacija.
Pasak pranešimo, dėl didėjančio degalų kainų tarp Lietuvos ir Lenkijos skirtumo pervežimo įmonės ir toliau vilkikų bakus pildys kaimyninės šalies degalinėse. Pasienio regiono gyventojams atsiras dar daugiau paskatų vykti į Lenkiją pigesnių degalų, o kartu – apsipirkti šios šalies parduotuvėse.
Esą dėl šiemet daugiau nei ketvirtadaliu padidinto dyzelino akcizo, Lietuvos degalų rinka per 8 šių metų mėnesius smuko 15 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Atsižvelgiant į šią situaciją, verslas ir ekspertai pasiūlė sprendimą – nuo kitų metų ne didinti, o sumažinti dyzelino akcizą iki 440 eurų už 1000 litrų.
Tarp kaimyninių Lietuvai šalių mažiausiai apmokestinamas (akcizai ir kiti netiesioginiai mokesčiai) benzinas – Lenkijoje, o dyzelinas – Estijoje:
LIEPA prognozėmis, dėl išaugusio akcizo ir sumažėjusios dyzelino paklausos bendra degalinių sektoriaus apyvartos sumažėjimas 2025 metais gali siekti apie 480 mln. eurų. Prognozuojama, kad smukus veiklos apimčiai, degalinės sumokės 1,5 mln. eurų mažiau pelno mokesčio.
Asociacijos pranešime cituojamas Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus pabrėžė, kad dabartinė akcizų politika ne tik mažina degalų vartojimą, bet ir riboja biudžeto pajamas. Jo skaičiavimais, bendra įplaukų suma į valstybės biudžetą iš akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio per 2024–2025 metus, esant dabartiniam akcizo lygiui, sieks apie 1,875 mlrd. eurų. O jei dyzelino akcizas būtų sumažintas iki 440 eurų už 1000 litrų, įplaukos galėtų padidėti iki 1,92 mlrd. eurų.
Pasak ekonomisto, planuojamas akcizų didinimas nuo 2026 metais duotų didesnę naudą biudžetui tik tuo atveju, jei degalų paklausos kritimas neviršytų 7,5 proc. ribos.
„Jei mokesčiai auga greičiau nei vartojimas, valstybė nebeuždirba daugiau – ji praranda. Todėl racionalus akcizo lygis, kuris išlaikytų vartojimą, yra naudingesnis tiek biudžetui, tiek visai ekonomikai,“ – teigė A. Bartkus.
Kaip atrodome kitų šalių kontekste?
Lietuvos energetikos agentūra skelbia, kad spalio 13 dieną, pirmadienį, Lietuvos degalinėse benzinas vidutiniškai kainavo 1,40 euro už litrą, o dyzelino vidutinė kaina siekė 1,46 euro už litrą.
Benzino vidutinė kaina Lenkijoje dabar yra mažesnė nei Lietuvoje ir siekia 1,38 euro už litrą, o Estijoje ir Latvijoje, atitinkamai, 1,42 ir 1,54 euro už litrą.
Dyzelino vidutinė kaina Lenkijoje dabar siekia 1,39 euro už litrą ir yra 7 centais mažesnė nei Lietuvoje, o Estijoje ir Latvijoje kainos yra, atitinkamai, 1,30 euro ir 1,52 euro.
Dyzelino vidutinės kainos mažesnės nei Lietuvoje yra dešimtyje ES šalių. Tarp ES šalių didžiausios dyzelino vidutinės kainos yra Danijoje, Nyderlanduose ir Airijoje, mažiausios – Estijoje, Maltoje ir Bulgarijoje.