Baltijos šalių gyventojai skolinasi brangiausiai
Vertinant paskolų būstui įsigyti bendrą palūkanų lygį matyti, kad Latvijoje jis aukščiausias, antroje vietoje yra Estija, trečioje – Vokietija. Lietuva euro zonoje yra ketvirta su 3,69 proc. metinėmis palūkanomis šių metų rugpjūtį:
Lietuvos bankas vasarą komentavo birželio duomenis ir taip pat konstatavo, jog Lietuvoje būsto paskolų aptarnavimas yra vienas brangiausių šiame bendros valiutos bloke. Pasak reguliuotojo, taip yra nepaisant spartaus paskolų palūkanų normų mažėjimo. Birželį Lietuva buvo trečia po Latvijos ir Estijos.
Centrinis bankas anksčiau yra sakęs „Delfi“, kad Lietuvoje absoliuti dauguma būsto paskolų išduodamos su kintamomis palūkanų normomis (nors apskritai euro zonoje tokių yra mažuma), taip pat skolinimosi kainą lemia konkurencinė aplinka, paskolos gavėjų rizikos įvertinimas.
Siūlo aktyviau galvoti apie refinansavimą
Nuo šių metų vasario 1 dienos leidžiamas paskolų refinansavimas supaprastinta tvarka. Žmonės šitaip gali pasigerinti paskolos aptarnavimo sąlygas, pavyzdžiui, kai rinkoje siūloma mažesnė palūkanų norma arba marža, negu pagal jų jau sudarytą kredito sutartį. Kaip žinoma, paskolų palūkanas sudaro „Euribor“ ir kredito įstaigos marža.
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) viceprezidentas Marius Dubnikovas mano, kad galima sutaupyti nemažas pinigų sumas, ypač, jeigu paskolos buvo paimtos neseniai ir būtent aukštesnių maržų atveju. Tad pažvelgti į refinansavimą reikėtų.
„Pasidomėti visada verta, tiesiog mes tai darome, tikriausiai, labai retai, nes paprastai paskolos paimamos, pamirštamos ir tiesiog mokamos. Su laiku darosi mažiau sunkios dėl to, kad didėja pajamos, santykinai mažėja įmoka ir tai tampa rutina. Manau, kad tikrai daug atvejų, kur galima sutaupyti.
Plius kitas dalykas: tai skatina konkurenciją. Tad ta refinansavimo galimybė, nemokant didesnių administracinių mokesčių, ji yra patraukli“, – „Delfi“ komentavo analitikas.
Būsto paskolų palūkanų („Euribor“ + marža) istorinis pokytis Lietuvoje ir visoje euro zonoje. Pateikiamas bendras lygis ir detalizavimas:
Nepriklausomo paskolų tarpininko „refiGO“ vadovas Mindaugas Girjotas sako, kad maržos Lietuvoje tebesančios ypač aukštos.
„Kai kurie žmonės tebemoka po 2,5 proc., kai euro zonos vidurkis yra 1 procentas. Banko marža yra būtent tai, ką vartotojas gali kontroliuoti – tai derybų objektas“, – pranešime sako M. Girjotas.
Jis primena, jog nuo 2012 iki 2022 metų vidurio vartotojai ėmė būsto paskolas, kai „Euribor“ reikšmė buvo neigiama, o pagal sutartį, sudaryta su banku palūkanoms apskaičiuoti, buvo taikoma tik banko marža. Tuo metu ji vidutiniškai siekė apie 2,4–2,5 proc. ir tai daugumai atrodė priimtina.
Tačiau 2023 metų pabaigoje „Euribor“ iš neigiamos reikšmės pakilo iki 4 proc., tad bendra bankui mokama palūkanų suma staiga išaugo nuo 2,5 iki 6,5 procentų.
Pasak jo, Lietuvos banko duomenimis, šiuo metu apie 360 tūkst. žmonių Lietuvoje turi bent vieną paskolą, tačiau įmokas susimažino tik apie 100 tūkst. asmenų.
„Euribor“ prognozė: kaip keisis?
Europos Centrinis Bankas (ECB) mano, kad dabartinis palūkanų normų lygis yra pakankamai tvirtas „sukrėtimų valdymui“, rodo rugsėjo posėdžio protokolas, prieš kelias dienas skelbė naujienų agentūra ELTA. Todėl tikimasi, kad palūkanų normos kol kas nebus mažinamos (plačiau apie rugsėjo ECB sprendimą nekeisti bazinių palūkanų normų galima skaityti ČIA).
Lietuvoje populiariausias yra 6 mėn. trukmės „Euribor“ ir kol kas jis laikosi ties 2 proc. riba.
„Šiais metais galime pamatyti žemiau 2 proc., bet tai nebus labai reikšmingai žemiau. Čia gali būti labiau psichologiškai svarbus lygmuo, bet kad labai sumažės iki kažkokių žemumų, aš abejoju“, – sako M. Dubnikovas.
„Chatham Financial“ analitikai šiuo metu prognozuoja tik nedidelį „Euribor“ pasmukimą žemiau 2 proc. ribos. Išsamiau jų prognozės pateikiamos šiame infografike:
Butai per metus brango dešimtadaliu
Savo ruožtu butų kainos Lietuvos didmiesčiuose per metus išaugo 9,5 proc., rodo nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indeksas (OHBI). Kaip trečiadienį skelbė agentūra, šių metų rugsėjį, palyginti su pernai rugsėju, butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 8,9 proc., Kaune – 11,6 proc., Klaipėdoje – 9,1 proc., Šiauliuose – 9,2 proc. ir Panevėžyje – 9,0 proc.
„Būsto rinka jau daugiau kaip metus yra atsigavimo fazėje ir rinkoje susiformavo teigiami tiek pardavėjų, tiek ir pirkėjų lūkesčiai, o metinis butų pardavimo kainų augimo tempas pasiekė aukščiausią lygį nuo 2023 metų vidurio“, – pranešime sako „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Raimondas Reginis.
LVK viceprezidentas M. Dubnikovas mano, kad tikėtis būsto pigimo artimiausiu metu nerealu.
„Šiais metais Lietuvoje ir Europoje prasidėjo nekilnojamojo turto brangimas. Tą rodo „Eurostato“ duomenys. Beje, Europoje taip pat auga ir nuomos kainos.
Manau, kad ta tendencija Lietuvoje tikrai prasitęs, ypač artimiausius dvejus metus: rinka kais, nes buvo ganėtinai ilga pauzė. Lietuvoje ji truko tikriausiai apie dvejus su puse metų“, – komentuoja M. Dubnikovas.
Ekspertas: rinką kaitins keli veiksniai
Pasak jo, būsto rinkos aktyvumui yra ne viena priežastis, o pagrindinė – augančios pajamos.
„Ta spiralė, kuri yra suspausta, dabar atsileidžia ir šauna, ir atsižvelgiant į tai, kad kitais metais vėl didės žmonių pajamos, – o noras turėti nuosavą būstą niekur nedingo, – kainų spaudimas bus didelis ir rinka iš tikrųjų kaista ir kais artimiausius porą metų“, – teigia pašnekovas.
Tačiau yra ir kitų veiksnių, kurie kaitins NT rinką. Tarp jų yra iš antrosios pensijų pakopos atsiimami pinigai.
„Nors vienam asmeniui gal nėra baisiai daug, bet, bendrai paėmus, jeigu skaičiuojame pagal apklausas, kad į rinką gali įsilieti nuo 4 iki 6 milijardų eurų, tai jie vis tiek per pereis per visas ekonomikos grandis ir skatins nekilnojamo turto rinką“, – komentuoja ekspertas.
Galiausiai, dar vienas faktorius – norima švelninti sąlygas pradiniam įnašui.
„Lietuvos bankas mažina kartelę jauniems ir pirmą būsto paskolą imantiems žmonėms: pradinis įnašas (būtų mažinamas – red.) iki 10 proc. Ir čia gali sutapti keli dalykai, tai yra, kad iš antros pakopos paimtos lėšos, dar kažkokios santaupos gali leisti įsigyti būstą ir tiems žmonėms, kurie anksčiau nesugebėjo surinkti pradinio įnašo“, – kalbėjo M. Dubnikovas.
„Visos šitos sąlygos audrins rinką ir apie kažkokį kainos atsitraukimą, ko gero, šiandien neįmanoma diskutuoti“, – apibendrino analitikas.