Į Delfi kreipusis skaitytoja pasakojo, kad birželio 28 dieną maudėsi Dusios ežero prieplaukos teritorijoje. Pasak jos, jau kitą dieną ant kūno atsirado gausūs, stipriai niežtintys bėrimai.
„Po maudymosi ežere kitą dieną kūną išbėrė gausiais, stipriai niežtinčiais spuogeliais. Tai panašu į cerkarinio dermatito arba reakcijos į melsvadumblius požymius. Taip pat vandenyje jautėsi vabzdžių įkandimai“, – rašė skaitytoja.
Pasak jos, peržiūrėjus ankstesnius panašius atvejus paaiškėjo, kad su tokia problema susidūrė ir daugiau poilsiautojų.
„Esu pasipiktinusi. Peržiūrėjus archyvus matyti, kad nukentėjusių žmonių yra daug, išberti buvo ir vaikai. Svarbiausia – nėra jokių informacinių ženklų“, – teigė ji, pridėjusi savo bei kitų žmonių nuotraukas.
Skaitytoja ragina atsakingas institucijas ištirti šią Dusios ežero vietą, informuoti visuomenę bei pastatyti įspėjamuosius ar draudžiamuosius ženklus, kad būtų apsaugoti kiti poilsiautojai.
Direkcija: tokie atvejai kartojasi kasmet
Dzūkijos–Suvalkijos saugomų teritorijų direkcija Delfi nurodė, kad pranešimai apie po maudynių atsirandančius bėrimus Dusios ežere nėra naujiena.
Pasak direkcijos, vandens tyrimus organizuoja savivaldybės, tačiau naujausių tyrimų išvadų dar laukiama.
„Kai vanduo sušyla, Dusia yra toks ežeras, kuriame tokių atvejų pasitaiko kasmet. Tai nėra naujiena. Žmonės ir toliau maudosi, nes poilsiautojų srautai čia labai dideli. Jei iš tūkstančio besimaudančiųjų išberia vieną ar du žmones, tai nėra nieko neįprasto“, – komentavo direkcijos atstovai.
Higienos institutas: birželio viduryje vandens kokybė atitiko normas
Higienos institutas informavo, kad Dusios ir Metelio ežeruose vandens kokybė tikrinama pagal Lazdijų rajono savivaldybės patvirtintą maudyklų stebėsenos grafiką.
Instituto duomenimis, vandens mėginiai šiuose ežeruose birželio mėnesį buvo paimti 12 ir 26 dienomis. Birželio 12 dienos mikrobiologinių tyrimų rezultatai atitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2018 reikalavimus, o birželio 26 dieną paimtų mėginių rezultatų savivaldybė Higienos institutui dar nėra pateikusi.
Kas yra plaukikų niežulys?
Specialistai aiškina, kad tokius bėrimus dažniausiai sukelia ne vandens mikrobiologinė tarša, o šistosomų lervos – cerkarijos. Jos sukelia alerginę odos reakciją, vadinamą šistosominiu cerkariniu dermatitu, arba plaukikų niežuliu.
Reakcijos stiprumas priklauso nuo kiekvieno žmogaus organizmo jautrumo. Dažniausiai bėrimais skundžiasi vaikai, nes jie ilgiau maudosi šiltame, sekliame pakrantės vandenyje, kuriame cerkarijų koncentracija paprastai būna didžiausia.
Norint sumažinti riziką, specialistai rekomenduoja prieš ir po maudynių nusiprausti po dušu su muilu, kuo trumpiau būti vandenyje, maudytis toliau nuo kranto, o išlipus iš vandens kruopščiai nusišluostyti visą kūną rankšluosčiu. Jei nėra galimybės nusiprausti, odą rekomenduojama nuvalyti alkoholio turinčiu skysčiu.
Cerkarijų sukeltas niežulys dažniausiai trunka kelias dienas ir praeina savaime, o nemalonius simptomus gali palengvinti antialerginiai vaistai.
Specialistų teigimu, cerkarijų aktyvumas paprastai sumažėja atvėsus vandeniui. Kol vandens temperatūra viršija apie 21 laipsnį, gyventojams rekomenduojama įvertinti riziką ir, jei įmanoma, rinktis kitus vandens telkinius.