Paskutinėmis savaitėmis D. Trumpas pateikė daug siūlymų dėl Ukrainos. Pavyzdžiui, jis siūlo atsisakyti Donbaso, kurio didelę dalį rusai yra užėmę jau dešimtmetį.
„Jie turėtų sustoti ten, kur yra – prie kovos linijų. Dėl viso kito dabar derėtis sunku“, – aiškino D. Trumpas.
„Financial Times“ skelbė, kad D. Trumpas spaudė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį priimti rusų sąlygas. JAV prezidentas tai neigia, nors ir kartoja – kitos išeities nėra.
„Tegu lieka taip, kaip yra dabar – 78 proc. teritorijos užimta Rusijos. Jie galės derėtis vėliau, bet dabar turi sustoti prie kovos linijos“, – teigė jis.
Europos šalys laikosi priešingos pozicijos – Ukraina privalo atgauti žemes, o V. Putinas turi būti maksimaliai nubaustas, nes kitaip pasijus paskatintas toliau kariauti.
„Matome prezidento D. Trumpo pastangas pasiekti taiką ir visos jos sveikintinos, bet mes nematome, kad Rusija tikrai norėtų taikos“, – komentavo ES užsienio reikalų vadovė Kaja Kallas.
Ambasadorius Vygaudas Ušackas sako, kad europiečiai atrodo vis dar nesuprantantys, kaip veikia D. Trumpas. Jam dabar svarbiausia, kad Ukrainoje sustotų šaudymai, o jis esą tai pateiktų kaip savo nuopelną.
„Karas visuomet baigiasi ties kažkuria linija, o istorija liudija, kad ką praradai karo lauke – vėliau labai sunku išsiderėti“, – pabrėžė diplomatas.
„Rusija, ar bent jau V. Putino režimas, patiria tiesioginį spaudimą: politinį, karinį ir ekonominį. Per paskutines tūkstantį dienų Rusija pajėgė užimti tik 1 proc. Ukrainos teritorijos, o jos ekonomika sparčiai krenta žemyn. Ukrainos smūgiai mažina rusų galimybes aprūpinti karo mašiną – sunaikinta apie penktadalis rusų naftos perdirbimo pajėgumų, taigi, laikas veikia prieš Rusiją“, – aiškino Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noelis Barrot.
Tuo tarpu D. Trumpas nusprendė vėl susitikti su V. Putinu – šįkart Vengrijoje. Vis dėlto V. Putinui išduotas arešto orderis dėl karo nusikaltimų ir daug Europos šalių norėtų jį matyti teisiamųjų suole, o ne derybose dėl karo, kurį pats pradėjo, užbaigimo. Be to, rusų lėktuvams taikomos sankcijos, tad teks aplenkti Europą ir skristi pro Turkiją bei Viduržemio jūrą.
„Nėra malonu matyti asmenį, kuriam išduotas arešto orderis, atvykstantį į Europos šalį, be to, kyla klausimas, ar iš to bus koks rezultatas? Rusija derasi tik tada, kai jai daromas spaudimas, todėl tikimės, kad prezidentas D. Trumpas tą ir padarys“, – kalbėjo K. Kallas.
Visa Europa stebi ką, susitikę Europoje, apie karą nuspręs abu politikai, o pasiruošimas D. Trumpo ir V. Putino susitikimui pakeltas į aukščiausią lygį – deryboms ruošiasi ne šalių pasiuntiniai, o užsienio reikalų ministrai.
„Tai dar sykį paliudija, kad Europa išlieka geopolitinėse paraštėse, o didįjį žaidimą žaidžia D. Trumpas, V. Putinas ir Kinijos prezidentas Xi [Jinpingas]“, – aiškino V. Ušackas.
Jei Vengrijoje rusai ir amerikiečiai ruošiasi rimtiems susitarimams, jų rezultatas svarbus ir Lietuvai: juk V. Putino reikalavimai neapsiriboja Ukraina – jis pageidauja kad visoje Rytų Europoje būtų mažiau NATO karių ir mažiau NATO pratybų.
„Tai apims ir tai, kokie vėliau bus santykiai apskritai tarp NATO, Vakarų ir Rusijos. Bus poveikis ir mums dėl galimų karinių pajėgų dislokavimo, rotavimo, apribojimų“, – įspėjo V. Ušackas.
Maža to, rusai reikalauja panaikinti jiems taikomas sankcijas.
„Apie ką kalba ir D. Trumpas, ir V. Putinas – apie ekonominius santykius, galimą sankcijų atšaukimą, bet klausimas, kaip reaguos europiečiai“, – teigė diplomatas.
Šiandien Europos Sąjunga toliau derina papildomas sankcijas, o NATO žvalgyba ne kartą yra sakiusi, kad jeigu rusai sustabdytų karą Ukrainoje ir sulauktų švelnesnių sankcijų, tai būtų dviguba grėsmė Europai, nes rusai imtų ginkluotis dar greičiau, nors naujų ginklų atsargas sugeba kaupti ir dabar.