Paklausti, su kokiais skrydžių sutrikimais jiems asmeniškai teko susidurti per paskutinius 12 mėnesių, daugiausiai lietuvių – 23 proc. – paminėjo, kad tai buvo skrydžio vėlavimas 3 valandas ar daugiau.
Tuo tarpu kaip antrą dažniausią skrydžių sutrikimą Lietuvos gyventojai nurodo jų bagažo vėlavimą, praradimą ar apgadinimą. Su šiais nemaloniais atvejais yra tekę susidurti 17 proc. lėktuvais keliaujančių lietuvių, parodė pavasarį „Spinter tyrimų“ atlikta Lietuvos gyventojų apklausa.
Orlaivių antžeminio aptarnavimo įmonė „Litcargus“ informuoja, kad šių metų sausio–rugpjūčio mėnesiais savo bagažo atvykimo metu neatgavo 4 256 keleiviai, atvykę į tarptautinį Vilniaus oro uostą. Tai yra maždaug 4 proc. daugiau, nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
„Mūsų duomenimis, per pastaruosius trejus metus bagažo vėlavimo rodikliai procentaliai sumažėjo, tačiau dėl augančio keleivių skaičiaus absoliutus vėluojančio ar prarasto bagažo kiekis išaugo. Sezoniškumas išlieka reikšmingas veiksnys – daugiausia bagažo vėlavimų pasitaiko vasaros ir žiemos švenčių laikotarpiais“, – paaiškina „Litcargus“ Atvykstančių keleivių aptarnavimo poskyrio vadovas Artūr Šobot.
Jis priduria, kad šiemet jų įmonė užfiksavo iš viso 1230 bagažo sugadinimo atvejų, kai pernai tokiu metu jų buvo 1183. Skaičiuojant nuo viso keleivių Vilniaus oro uoste srauto, sugadintą bagažą gavo 0,113 proc. keleivių, o su atvejais, kai jų bagažas neatvyko laiku, susidūrė 0,39 proc. į Vilniaus oro uostą atvykusių keleivių.
Kaip sako „Oro skundo“ įkūrėjas B. Rimkus, kad ir kokie bebūtų skaičiai, už kiekvieno šių atvejų slypi konkretūs žmonės ir juos lydintys nemalonūs išgyvenimai, kurie atneša daug streso ir net sugadina kelionę.
„Pradėti kelionę be bagažo ar jo neatgauti sugrįžus namo – tai yra ta patirtis, kuri tikrai gali sugadinti visą kelionę ir ilgam palikti neigiamus prisiminimus. Keleiviai dėl to patiria ne tik finansinių nuostolių, bet ir emocinį diskomfortą, kai kelionėje tenka kelias dienas iš eilės dėvėti tuos pačius drabužius.
Ypač skausmingas bagažo praradimas gali būti keliaujant švenčių ar svarbių renginių progomis. Įsivaizduokite, kad skrendate į draugų vestuves užsienyje ir neturite kuo apsirengti, o gal praradote ir dovaną, skirtą jauniesiems, kuri buvo bagaže“, – gyvenimiškas situacijas apžvelgia oro linijų keleivių teisių gynimo ekspertas B. Rimkus.
„Oro skundo“ įkūrėjas pateikia keletą patarimų, kaip apsaugoti savo bagažą skrydžių metu ar bent jau gerokai sumažinti tokių situacijų riziką.
Venkite skrydžių, turinčių trumpą persėdimo laiką
B. Rimkus primena, kad visais atžvilgiais saugiausia keliauti tiesioginiu arba jungiamuoju skrydžiu. Jei tokios galimybės nėra ir turite keliauti įsigiję atskirus lėktuvo skrydžius, rekomenduojama rinktis tokius skrydžius, tarp kurių būtų bent trijų valandų laiko skirtumas.
„Kai skuba iš vieno lėktuvo į kitą, tempą padidinęs keleivis turi daug daugiau galimybių suspėti į lėktuvą, nei jo bagažas, kuris iš vieno lėktuvo į kitą keliauja skrydžius aptarnaujančių bendrovių ritmu. Nors šie darbuotojai ir skuba atlikti savo darbą kuo greičiau, dėl trumpo laiko tarpo tarp atskirų skrydžių suspėti būna ne visada įmanoma“, – pastebi „Oro skundo“ įkūrėjas.
„Litcargus“ Atvykstančių keleivių aptarnavimo poskyrio vadovas A. Šobot patvirtina, kad dažniau su bagažo problemomis susiduria tie keleiviai, kurie skrenda per didelius tranzitinius oro uostus ir turi trumpą persėdimo laiką. „Tokiais atvejais padidėja bagažo pervežimo ir netinkamo nukreipimo rizika“, – priduria A. Šobot.
Nufotografuokite ir nufilmuokite savo bagažą prieš skrydį
Bagažas neretai pasimeta, kai nukrenta ant jo pritvirtintos etiketės. Siekiant išvengti dėl to kylančių problemų, oro linijų keleivių teisių gynimo ekspertas B. Rimkus pataria patiems keleiviams papildomai pažymėti savo bagažą. Savo kontaktinę informaciją kartu nurodant ir kelionės maršrutą, patariama pridėti tiek bagažo išorėje, tiek ir viduje.
„Dar vienas patarimas – prieš skrydį savo lagaminą iš visų pusių nufotografuoti ir nufilmuoti. Jei lagaminas pasimestų, turėtumėte aiškius įrodymus, kaip atrodė jūsų dingęs bagažas, nes dauguma keleivių susiduria su keblumais mėgindami jį apibūdinti. Tuo labiau kad dauguma lagaminų yra tamsių spalvų ir labai panašūs vieni į kitus. Taip pat verta nufotografuoti ar nufilmuoti ir lagamino turinį – tai padės įrodyti, kokios vertės daiktai buvo lagamine, jei tektų prašyti kompensuoti prarastus daiktus“, – pastebi B. Rimkus.
Pasak B. Rimkaus, bagažo paieškoms gali pasitarnauti ir daiktų sekikliai, tokie kaip „Apple AirTag“, „Samsung SmartTag“ ar „Tile Pro“. Šie nedideli priedai dėl labai mažos ličio baterijos leidžiami gabenti registruotame bagaže ir gali padėti greičiau surasti pamestą bagažą.
Daugiau nei 15 Europoje veikiančių oro linijų bendrovių („British Airways“, „Lufthansa“, „KLM“, „Austrian Airlines“, „Turkish Airlines“ ir kt.) integruoja „Apple AirTag“ technologiją tiesiogiai į savo bagažo paieškos sistemas. Tai leidžia „AirTag“ naudotojams saugiai dalintis savo bagažo vieta su oro linijų darbuotojais.
Pasak B. Rimkaus, tarp skirtingų pasaulio oro uostų kiekvieną dieną migruoja daugybė visiškai vienodų lagaminų, tad pasitaiko ir tokių atvejų, kai keleiviai po kelionės grįžta pasiėmę ne savo lagaminą. Su tokiais nesusipratimais gerokai rečiau susiduria tie keleiviai, kurie renkasi ryškiomis spalvos ar išskirtiniais raštais išsiskiriančius lagaminus.
„Taip pat rekomenduojame vertingiausius daiktus turėti su savimi skrydžio metu, tai yra vežtis rankiniame bagaže“, – pataria „Oro skundo“ įkūrėjas B. Rimkus.
Ką daryti ir kur kreiptis, jei jūsų bagažas pasimetė?
Jei po skrydžio taip ir nesulaukėte savo lagamino pasirodant ant bagažo grąžinimo juostos, jums reikėtų iš karto kreiptis į oro uoste esantį bagažo paieškos (ang. Baggage claim arba Lost&Found) skyrių, kuris įsikūręs bagažo atsiėmimo salėje.
„Tiek vėluojančio, tiek sugadinto lagamino atveju darbuotojai įveda keleivio bei bagažo duomenis į sistemą, kuri sugeneruoja unikalų bylos numerį. Su šiuo numeriu keleivis gali stebėti savo vėluojančio bagažo statusą internetu, o taip pat kreiptis į oro vežėją kompensacijos už lagamino sugadinimą“, – pabrėžia Atvykstančių keleivių aptarnavimo poskyrio vadovas A. Šobot.
Pasak jo, kai kurios oro linijų bendrovės leidžia keleiviui pateikti pranešimą apie dingusį arba sugadintą bagažą savarankiškai internetu. Tam tikrais atvejais aviakompanijos iš anksto informuoja keleivį apie vėluojantį bagažą, atsiųsdamos informaciją apie tai pranešimu arba elektroniniu laišku. Tokį pranešimą gavęs keleivis gali savarankiškai užpildyti bylą dėl neatvykusio lagamino.
A. Šobot teigimu, vidutiniškai prarasto bagažo paieška trunka 1–2 dienas, tačiau jei nuplyšta bagažo lipdukas arba bagažas nukeliauja į kitą šalį, tai gali užtrukti ir ilgiau.
Kompensacijos bagažo praradimo atvejais keleiviams taikomos remiantis Monrealio konvencija. Kompensacijos yra taikomos tik registruotam bagažui.
Remiantis Monrealio konvencija, maksimali kompensacija už prarastą, sugadintą ar vėluojantį bagažą siekia apie 1 800 EUR vienam keleiviui (tikslus dydis priklauso nuo valiutos kurso). Ši suma apima tiek bagažo vertę, tiek ir pagrįstas būtiniausias išlaidas, kurias keleivis turėjo padengti dėl dingusio ar vėluojančio bagažo (jei dėl to teko įsigyti, pavyzdžiui, būtinų higienos reikmenų, drabužių, vaistų, baterijų įkroviklius ar apmokėti taksi kelionei iki parduotuvės). Svarbu išsaugoti visus kvitus – oro linijos kompensuos tik tas išlaidas, kurias galėsite pagrįsti čekiais ir įrodyti, kad šios išlaidos buvo būtinos jūsų situacijoje