Painus rebusas
„Jau ne vienerius metus ieškome atsakymo, tačiau visos institucijos, į kurias kreipiamės, pateikia skirtingus atsakymus ir jau nebežinome, kaip šią problemą išspręsti“, – sakė vos už keliolikos kilometrų nuo Vilniaus centro gyvenanti Jekaterina.
Painų rebusą išspręsti bandanti moteris teigė, kad gyvena Vilniaus rajono Rudaminos seniūnijoje esančioje gyvenvietėje, kurią vietiniai tiesiog vadina „Gegužine“ – taip oficialiai vadinosi iki 2014 metų čia įsikūrusi sodų bendrija.
„Visos problemos prasidėjo, kai sodų bendrija buvo likviduota – tik vėliau sužinojome, kad neatsirado dalies turto perėmėjų, o konkrečiai – niekas neperėmė čia buvusių kelių“, – sakė ji.
Būtent dėl buvusioje sodų bendrijoje esančių kelių čia gyvenantys žmonės mina įvairių valstybės institucijų slenksčius, nuolat rašo įvairius prašymus ir skundus, tačiau, anot jų, problemos niekas net nebando spręsti.
„Vilniaus rajonas ir patiems lietuviams dar yra mažai žinomas, dauguma vietinių gyventojų vis dar galvoja, kad gyvena sostinėje, tačiau kartais patys sau užduoda klausimą, kodėl ten gražu, o čia – ne, – kalbėjo Jekaterina.
– Mūsų gyvenvietė – kaip vienas didelis kaimas, o kaime kitaip nebūna – čia visi viską žino, o dabar nuolat diskutuojame apie biurokratinį aparatą, su kuriuo susidūrėme, kai į rajono savivaldybę atėjome prašyti pagalbos užtikrinti vienintelį kelią iki mūsų namų.
Tada ir iškilo klausimas: kam priklauso Vilniaus rajone esantys keliai? Arba – kam priklauso Vilniaus rajono problemos? Nes netvarkingi keliai – problemos, o jų niekas nenori turėti.“
Problemos esą niekam nerūpi
Moteris pasakojo, kad dar 2014 m. rugpjūtį buvo likviduota sodų bendrija „Gegužinė“, tačiau joje žmonės kaip gyveno, taip ir iki šiol gyvena, o jų problemos esą niekam nerūpi.
„Dar 2022 m. kreipėmės į Vilniaus rajono savivaldybę ir paprašėme atsakyti, kam priklauso buvusios sodų bendrijos keliai, – pasakojo Jekaterina. – Savivaldybė atsakymo nepateikė, tada šį klausimą uždavėme Nacionalinei žemės tarnybai. Kai gavome atsakymą, kad keliai priklauso rajono savivaldybei, kreipėmės į rajono merą Robertą Duchnevičių dėl infrastruktūros galimybių mūsų gyvenvietėje.“
Anot jos, kadangi po sodų bendrijos likvidavimo nebuvo perimti čia esantys keliai, gyventojai pateikė prašymą į Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą įtraukti septynias gatves – nuo Gegužinės 1-osios iki Gegužinės 7-osios.
Savivaldybė prašymą patenkino iš dalies – buvo patvirtintos tik trys gatvės, kurios įtrauktos į prižiūrimų vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašus. Kiti keturi keliai liko bešeimininkiai, nes savivaldybė nurodė, kad jie neatitiko vieno iš teisės aktuose nustatyto pagrindinio kriterijaus – keliai baigiasi akligatviu ir juose nėra apsisukimo aikštelės, kurios forma ir matmenys nustatyti aplinkos ministro patvirtintuose statybos techniniuose reglamentuose. Be to, nurodyta, kad vienoje gatvėje esantis kelias kerta privatų sklypą, todėl, anot savivaldybės atstovų, šie keliai yra priskiriami prie vidaus kelių ir jų priežiūrą turi užtikrinti tie, kurie jais naudojasi.
„Įdomiausia“ šios istorijos dalis
O tada, anot Jekaterinos, ir prasidėjo „įdomiausia“ šios istorijos dalis – gyventojai rajono savivaldybės paklausė, o kas gi yra tie naudotojai, kurie turėtų rūpintis į prižiūrimų vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašus neįtrauktais keliais.
„Tikslaus atsakymo taip ir nesulaukėme, tik pokalbių metu mums aiškino, kad „priklauso arba fiziniam, arba juridiniam asmeniui“, o kokiam – niekas nežino, – sakė Jekaterina. – Bet mes nenuleidome rankų, todėl vyko įvairūs susitikimai ir mėtymasis darbais, bet rezultatų iki šiol nėra.“
Gyvenvietės aktyvistė nenuleido rankų ir net sudalyvavo Vilniaus rajono savivaldybės Kaimo, vietinio ūkio ir teritorijos planavimo komiteto posėdyje, kuriame vėl bandė išsiaiškinti, kam priklauso į sąrašus neįtrauktos keturios gatvės ir keliai. Tačiau ir čia nieko nepasiekė, o vienas savivaldybės darbuotojas, pažymėjęs, kad supranta problemą, atsakymo pasiūlė paieškoti pas… Seimo kontrolierius.
„Vėliau savivaldybė kreipėsi į Susisiekimo ir Aplinkos ministerijas bei paprašė pateikti informaciją, kas mūsų gyvenvietėje turėtų inicijuoti kelių priežiūrą, – pasakojimą tęsė Jekaterina. – Abiejų ministerijų atsakymai buvo vienodi: rajono savivaldybė. Tačiau savivaldybės tarnautojai atsisako veikti – nurodė, kad ministerijų atstovai pateikė tik savo nuomonę, o tai jų niekaip neįpareigoja.“
Ne vienerius metus gyventojams svarbią problemą išspręsti norinti moteris prisipažino, kad tik patekusi į biurokratinį mechanizmą išsiaiškino, jog į panašią situaciją buvo papuolusi ir Vilniaus rajone iki šiol veikianti sodų bendrija „Žara“.
„Gyventojai nesitaikstė su situacija ir savivaldybę padavė į teismą dėl to, jog buvo atsisakoma prižiūrėti kelius – žmonės bylą laimėjo ir vadovaujant merui R. Duchnevičiui visos sodų bendrijoje esančios gatvės ir keliai buvo priimti“, – moteris teigė, kad „Žarai“ priklausančios gatvės taip pat neatitiko kriterijų, tačiau buvo įtrauktos į sąrašus.
„Ne visiems gyventojams yra lygios teisės, bet mes nenuleisime rankų ir toliau kovosime“, – tikino Jekaterina.
Savivaldybės pozicija
Rudaminos seniūnijos gyventojos kritikuojama Vilniaus rajono savivaldybė Delfi.lt pripažino, kad problema egzistuoja, tačiau norint ją išspręsti yra reikalingas „kelių institucijų kompetentingas vertinimas“.
„Sprendimai dėl kelių įtraukimo į Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą priimami vadovaujantis 2024 m. kovo 29 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos patvirtintu Kelių ir gatvių įtraukimo į Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą tvarkos aprašu, – nurodė savivaldybė. – Visi prašymai vertinami pagal vienodus tvarkos apraše nustatytus kriterijus.
Kelias į vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą gali būti įtrauktas tik tuo atveju, jeigu vienu metu atitinka visus tris nustatytus kriterijus. Vertinama, ar kelias yra laisvoje valstybinėje žemėje arba jam suformuotas žemės sklypas priklauso savivaldybei, ar kelio juostos plotis atitinka statybos techniniuose reglamentuose nustatytą ne mažesnį kaip 4,5 m reikalavimą, taip pat ar kelias atitinka eismo saugos reikalavimus – akligatvio atveju turi būti įrengta norminius reikalavimus atitinkanti apsisukimo aikštelė. Jei kelias neatitinka bent vieno iš šių kriterijų, teisės aktai nesudaro galimybės jo įtraukti į savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą.“
Savivaldybės tarnautojai taip pat pažymėjo, kad vietinės reikšmės keliai skirstomi į viešuosius kelius, savivaldybėms perduotus rajoninius kelius miestų ir miestelių teritorijose ir vidaus kelius, o savivaldybės vietinės reikšmės keliais laikomi tik tie viešieji vietinės reikšmės keliai, kurie yra įtraukti į savivaldybės vietinės reikšmės kelių (gatvių) sąrašą, kurį tvirtina Vilniaus rajono savivaldybės taryba.
„Likviduotos sodininkų bendrijos „Gegužinė“ teritorijoje susidariusi situacija yra susijusi su tuo, kad bendrijos likvidavimo metu nebuvo tinkamai sureguliuotas infrastruktūros objektų teisinis statusas, – situacijos vertinimą pateikė Vilniaus rajono savivaldybė. – Šie objektai šiuo metu nėra suformuoti ir įregistruoti kaip nekilnojamojo turto objektai – tai laisva valstybinė žemė, kurios patikėtinė yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Todėl savivaldybė neturi teisinio pagrindo ar pareigos savo lėšomis atlikti tokių objektų kadastrinių matavimų, juos registruoti ar perimti.“
Savivaldybės atstovai pažymėjo, kad savivaldybės pareiga prižiūrėti kelius atsiranda tik tada, kai jie savivaldybei perduoti ir valdomi teisėtu pagrindu, o savivaldybė neprivalo perimti kelių, kurie neatitinka Statybos techniniame reglamente bei Sodininkų bendrijų įstatyme nustatytų reikalavimų.
„Siekdama aiškaus ir vienodo teisinio reglamentavimo, savivaldybė kreipėsi į Aplinkos ir Susisiekimo ministerijas, Nacionalinės žemės tarnybą prašydama pateikti oficialius išaiškinimus dėl likviduotų sodininkų bendrijų teritorijose esančių bendro naudojimo kelių teisinio statuso ir atsakomybės už jų priežiūrą, o gauti išaiškinimai patvirtina, kad tai yra kompleksiškas klausimas, reikalaujantis kelių institucijų kompetencijos vertinimo, – nurodė savivaldybės darbuotojai. – Nacionalinė žemės tarnyba savo išaiškinime pažymi, kad likviduotos sodininkų bendrijos infrastruktūra, nesant nustatyto savininko, gali būti vertinama kaip bešeimininkis turtas, o faktiškai visuomenės ir specialiųjų tarnybų naudojami keliai pagal savo pobūdį gali turėti vietinės reikšmės viešųjų kelių požymių. Tačiau kartu pabrėžiama, kad vien faktinis naudojimasis keliais nesukuria jų teisinio statuso. Toks statusas gali būti nustatytas tik teisės aktų nustatyta tvarka, sureguliavus nuosavybės teisinius santykius ir priėmus kompetentingų institucijų sprendimus.“
Vilniaus rajono savivaldybės tarnautojai pažymėjo, kad kiekvienas toks atvejis yra vertinamas individualiai, vadovaudamasi galiojančiais teisės aktais bei atsižvelgiant į visas konkrečios situacijos faktines bei teisines aplinkybes.
„Ateityje, pašalinus nustatytus neatitikimus ir keliams atitikus teisės aktuose nustatytus kriterijus, jų įtraukimo į vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą klausimas gali būti svarstomas iš naujo“, – nurodoma Delfi.lt atsiųstame rašte.