Dabar jūsų dėmesiui – Afrikos, Azijos, Okeanijos ir Pietų Amerikos rinktinių pravardės.
Daugeliu atvejų, ypač Afrikoje, futbolininkai vadinami kaip gyvūnai. Šiame futbolo „zoologijos sode” netrūksta liūtų, bet yra ir lapės, ereliai, leopardai, drambliai, sakalai, vilkai bei kanarėlės.
Marokas – „Atlaso liūtai”. Pavadinti komandą tiesiog liūtais nėra labai originalu, bet marokiečiai sugalvojo konkretesnę pravardę – „Atlaso liūtai”. Atlasas yra kalnai Šiaurės Afrikoje. Deja, tikrieji Atlaso liūtai jau išnyko, paskutiniai šios rūšies plėšrūnai gyveno praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje.
Alžyras – „Fenekai”. Šiaurės Afrikoje gyvena fenekai, mažos ilgaausės lapės, laikomos nacionaliniu Alžyro gyvūnu. Fenekais dažniausiai vadinama ir nacionalinė futbolo komanda, bet yra dar viena pravardė – „Dykumos kariai”.
Tunisas – „Kartaginos ereliai”. Ant Tuniso rinktinės emblemos puikuojasi erelis. Ir ne šiaip erelis, o Kartaginos. Taip vadintas miestas buvo viena didžiausių galybių Viduržemio jūros baseine iki 146 m prieš mūsų erą, kai jį sugriovė romėnai.
Senegalas – „Terangos liūtai”. Su liūtais viskas aišku, o kas ta teranga? Tai žodis, kuriuo apibūdinamas Senegalo žmonių svetingumas ir dosnumas. Teranga – tikrai ne specifinis futbolo terminas, Senegalas apskritai vadinamas „terangos šalimi”.
Kongo Demokratinė Respublika – „Leopardai”. Jei gamtoje leopardas susikautų su liūtu, jis neturėtų jokių šansų, nes yra daug mažesnis ir silpnesnis. Futbole leopardas gali kautis su bet kuo ir Kongo DR „leopardai” kovėsi neblogai – pasiekė šešioliktfinalį. Kartais šios šalies rinktinė vadinama ir „Pusiaujo kariais”.
Dramblio Kaulo Krantas – „Drambliai”. Kai valstybės pavadinime minimi drambliai, nereikia didelės fantazijos, kad taip pavadintum ir futbolo rinktinę.
Žaliasis Kyšulys – „Mėlynieji rykliai”. Žaliasis Kyšulys yra salų valstybė Atlanto vandenyne, tad sumanymas pavadinti komandą rykliais nestebina. O mėlyna yra valstybės vėliavoje dominuojanti spalva.
Egiptas – „Faraonai”. Daugumos Afrikos rinktinių pravardės atspindi žemyno fauną, tačiau egiptiečiai įkvėpimo semiasi ne iš gamtos, o iš istorijos. Egipto monarchai faraonais buvo vadinami daugiau nei tris tūkstančius metų, dabar taip vadinami futbolininkai. Populiarus sirgalių įvaizdžio akcentas yra faraonų kepures primenantys galvos apdangalai.
Gana – „Juodosios žvaigždės”. Šios valstybės vėliava yra trispalvė su juoda žvaigžde viduryje. Futbolo rinktinė „Juodosiomis žvaigždėmis” pradėta vadinti praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje, kai ji dominavo Afrikos čempionatuose.
Pietų Afrikos Respublika – „Vyrukai”. Dar viena Afrikos valstybė, kurios rinktinė nevadinama jokiais gyvūnais. Komandos pravardė yra „Bafana Bafana”, o tai, išvertus iš zulų kalbos, reiškia „Vyrukai vyrukai”. Kai sirgaliai skanduoja šiuos žodžius stadione, jų prasmę galima išversti ir kiek kitaip – „pirmyn, vyrukai”. Pravardę sukūrė būtent sirgaliai, 1992 m. pradėję skanduoti „Bafana Bafana” per rungtynes su Kamerūnu. PAR futbolo federacijai sirgalių iniciatyva iš pradžių nepatiko, nes buvo manoma, kad „vyrukai” skamba nesolidžiai, o ir komercinės sėkmės tokia pravardė neatneštų. Visgi ilgainiui „Bafana Bafana” prigijo ir federacijai net teko teistis, kad galėtų oficialiai naudoti šią pravardę.
Japonija – „Mėlynieji samurajai”. Mėlyna spalva Japonijoje tradiciškai buvo siejama su samurajais ir pergalėmis. Dabar mėlynus marškinėlius vilki futbolo rinktinė, perėmusi ir samurajų vardą.
Pietų Korėja – „Teguko kariai”. Tegukas – korėjiečių pasaulėžiūroje labai svarbus terminas, atspindintis visatos pusiausvyrą. Taip vadinamas ir šalies vėliavoje esantis simbolis, ratas, sudarytas iš dviejų dalių – in ir jan.
Saudo Arabija – „Žalieji sakalai”. Sakalas yra nacionalinis paukštis daugelyje Arabijos pusiasalio valstybių, taip pat ir Saudo Arabijoje. O spalva pasirinkta dėl žalios aprangos, kurią dažniausiai vilki rinktinė. Kartais ji vadinama ir „Arabijos sakalais”.
Iranas – „Team Melli”. Šis terminas yra visiškai neoriginalus, jis persų kalba reiškia „nacionalinė komanda”. Išvertus – nuobodu, persiškai skamba neblogai. Kitos, rečiau naudojamos rinktinės pravardės yra „Irano liūtai” ir „Persijos princai”.
Irakas – „Mesopotamijos liūtai”. Dar vieni futbolo liūtai yra Irake, nors tikrieji liūtai šioje šalyje negyvena. Regionas, kuriame dabar yra Irakas, senovėje buvo vadinamas Mesopotamija. Liūtas Mesopotamijoje buvo labai svarbus simbolis, ypač Babilono valstybėje. Jis simbolizavo karaliaus valdžią.
Jordanija – „Kilnieji”. Arabų kalbos žodį „Al-Nashama”, kuriuo vadinama nacionalinė futbolo komanda galima versti kaip „kilnieji”, „drąsieji”, „riteriškieji”. Jordanijos žmonės šį žodį naudoja ir kalbėdami apie savo šalį apskritai, o ne tik apie rinktinę.
Kataras – „Kaštoniniai”. Kataro vėliavoje vyrauja sodriai raudona spalva, Lietuvoje dažniausiai vadinama kaštonine. Su šios spalvos marškinėliais į aikštę išbėga ir Kataro futbolo rinktinė.
Uzbekistanas – „Baltieji vilkai”. Pasaulio čempionate debiutavusi rinktinė turi daug pravardžių. Pavyzdžiui, ji vadinama „Humos paukščiais” pagal mitinį paukštį, esantį Uzbekistano herbe. Dar vadinama „Turaniečiais” dėl to, kad Uzbekistanas yra istoriniame Turano regione. Visgi populiariausia pravardė – „Baltieji vilkai”. Uzbekistano futbolininkai dažniausiai žaidžia balta apranga.
Australija – „Sokerio kengūros”. Su kengūromis Australijoje tapatinama dažna sporto komanda, o kadangi futbolas ten vadinamas sokeriu, atsirado terminas „Socceroos”, sudarytas iš žodžių „soccer” ir „kangaroo” (kengūra). Terminas nėra liaudies kūryba, jį 1967 m. sugalvojo žurnalistas Tonis Horstedas (Tony Horstead).
Naujoji Zelandija – „Baltieji”. 1982 m. Naujosios Zelandijos futbolininkai pirmą kartą pateko į pasaulio čempionatą. Jie buvo neseniai pradėję vilkėti baltus marškinėlius, tad rinktinė pavadinta „Baltaisiais” („All Whites”). Taip futbolas žaismingai atskirtas nuo populiarausio Naujosios Zelandijos sporto – regbio, kurio nacionalinė komanda vadinama „Juodaisiais” („All Blacks”).
Brazilija – „Kanarėlės”. Brazilijos rinktinė turi daug sirgalių visame pasaulyje, o tie sirgaliai turi ne vieną pasirinkimą, kaip savo numylėtinius vadinti. Populiariausios pravardės – „Kanarėlės” ir „Selecao”. Pastarasis žodis reiškia „rinktinė”, tad čia nieko įdomaus. „Kanarėlėmis” brazilai vadinami dėl geltonos aprangos. Dar yra žodis „pentacampeao”, reiškiantis „penkis kartus čempionai”. Žinoma, šiuo žodžiu brazilai pradėti vadinti tik nuo 2002-ųjų, kai jie penktą kartą laimėjo pasaulio čempionatą.
Argentina – „Baltai žydri”. Pasaulio čempionės titulą ginanti Argentinos rinktinė vadinama „La Albiceleste” („Baltai žydra”) dėl spalvų, esančių valstybės vėliavoje ir ant futbolininkų marškinėlių. Taip pat naudojamas ir žodis „La Seleccion”, reiškiantis „rinktinė”. Įdomesnė pravardė – „La Scaloneta”. Ji atsirado iš trenerio Lionelio Skalonio (Lionel Scaloni), vadovaujančio komandai nuo 2018 m., pavardės.
Urugvajus – „Žydrieji”. Juostos Urugvajaus vėliavoje yra ryškiai mėlynos, tačiau rinktinė vadinama labai panašiai, kaip ir argentiniečių – „La Celeste” („Žydra”). Taip yra todėl, kad Urugvajaus futbolininkų apranga labai ilgai buvo žydra.
Paragvajus – „Gvaraniai”. Gvaraniai yra viena gausiausių Pietų Amerikos indėnų genčių, gyvenančių daugiausiai Paragvajuje ir Urugvajuje. Paragvajiečiai šios genties garbei pavadino ir savo futbolo rinktinę (ispanų kalba – „Los Guaranies”). Taip pat komanda vadinama „La Albirojja” („Baltai raudona”).
Ekvadoras – „Trispalviai”. Ekvadoriečiai savo komandą vadina „La Tri” arba „La Tricolor”, o šis žodis arba jo trumpinys reiškia trispalvę vėliavą. Ekvadoro vėliavoje yra geltona, mėlyna ir raudona spalvos.
Kolumbija – „Kavos augintojai”. Kolumbijoje kava yra labai svarbus eksporto produktas, o jos futbolo rinktinė vadinama „Los Cafeteros” („Kavos augintojai”). Na, o jei ši pravardė tūlam kolumbiečiui atrodo pernelyg įmantri, galima naudoti Pietų Amerikoje tikrai populiarų „La Tricolor”.