Černobylis parodė, kokia radiacija naudinga gamtai: vilkai tapo atsparesni vėžiui, šunys turi daugiau nei 200 genų mutacijų, paukščių kraujyje daug antioksidantų.
Melas. Mokslininkai vieningai sutaria, kad Černobylio branduolinė avarija paveikė aplinkinę gyvūniją ir augmeniją. Tačiau klaida sakyti, kad radiacija gamtai išėjo į naudą. Nors mokslininkai užfiksavo, kai kurios paukščių ir gyvūnų rūšys prisitaikė prie nuolatinės radiacijos fono, taip pat pastebėta, kad draudžiamojoje zonoje sumažėjo paukščių ir gyvūnų rūšių, išaugo gyvūnų mirtingumas, sumažėjo gimstamumas, jiems teko keisti mitybos įpročius, padaugėjo apsigimimų.
Melo detektoriaus komentaras
1986 m. balandžio 26 d. Sovietų Sąjungoje saugos bandymo metu sprogo Černobylio atominės elektrinės 4-asis reaktorius, sukeldamas didžiausią branduolinę avariją istorijoje. Į atmosferą patekęs didžiulis radioaktyviųjų medžiagų kiekis pražudė su jomis susidūrusius žmones ir gyvūnus, sukėlė ligas, o 30 km spinduliu nuo elektrinės besidriekianti teritorija tapo žinoma kaip draudžiamoji zona; ji iki šiol beveik negyvenama.
Dėl radiacinės taršos šioje zonoje užfiksuotos gyvūnų ir augalų mutacijos: kai kurie augalai pakeitė lapų formą, o gyvūnai gimė su fizinėmis deformacijomis. Vis dėlto, gyvūnai – bebrai, elniai, vilkai, šernai – ir paukščiai gyvena Černobylio apylinkėse.
Nors ši branduolinė avarija padarė nepataisomą žalą aplinkinei gamtai, kai kurie žmonės linkę romantizuoti katastrofą, klaidingai sakydami, kad radiacija gamtai išėjo į naudą ir pasirodė esanti geresnė nei žmogus.
Kas nutiko paukščiams?
Mokslininkai pastebi, kad draudžiamojoje zonoje gyvenantys paukščiai prisitaiko prie nuolatinio radiacinio fono. Dalis jų, didėjant spinduliuotei, demonstruoja didesnį antioksidantų kiekį, mažesnį oksidacinį stresą ir mažiau DNR pažeidimų.
Tačiau rūšys, turinčios daugiau feomelanino (raudono, geltono ir auksinio pigmento), pasižymi prastesne kūno būkle, mažesniu antioksidantų kiekiu, didesniu oksidaciniu stresu ir DNR pažeidimais. Todėl aplink Černobylį sumažėjo šių paukščių rūšių populiacija.
Kaip pasikeitė gyvūnai?
Draudžiamojoje zonoje valkataujančius šunis tyrę mokslininkai 2023 m. paskelbė, kad šie šunys genetiškai skiriasi nuo aplinkinių vietovių šunų – jiems nustatyti 52 genai, susiję su reakcija į radiaciją. Manoma, kad šunys per kelias kartas prisitaikė gyventi radiacijos sąlygomis.
Tačiau gyvūnų pėdsakus sniege draudžiamojoje zonoje tyrę mokslininkai nustatė, kad radiacija lėmė mažesnę žinduolių gausą aplink Černobylį. Be to, pastebėta, kad plėšrioms rūšims teko keisti savo medžioklės ir mitybos įpročius, kadangi dėl radiacijos poveikio sumažėjo grobio.
Be to, TORCH (angl. The Other Report on Chernobyl) ataskaitoje nustatyta, kad radiacija draudžiamojoje zonoje sukėlė chromosomų pažeidimus, padidėjusį sterilumą ir didesnį įvairių gyvūnų rūšių, įskaitant žinduolius, paukščius ir vabzdžius, mirtingumą. Dėl to ne tik mažėjo gyvūnijos populiacijos, bet ir padarytas ilgalaikis poveikis ekosistemų sveikatai.
Galiausiai, dalis mokslininkų neabejoja, kad draudžiamojoje zonoje gyvena ne vietinė išlikusi ar prisitaikiusi gyvūnų populiacija, o atvykėliai iš aplinkui.