Pranešime teigiama, kad Kinijos naftos kompanijos „PetroChina“, „Sinopec“, „CNOOC“ ir „Zhenhua Oil“ bent jau artimiausiu metu susilaikys nuo jūra gabenamos rusiškos naftos pirkimo.
Šis žingsnis žengtas po to, kai Indijos, didžiausios jūra gabenamos rusiškos naftos pirkėjos, naftos perdirbimo gamyklos planuoja smarkiai sumažinti naftos importą iš Rusijos. Tai taip pat daroma siekiant laikytis JAV sankcijų.
Staigus naftos paklausos sumažėjimas iš dviejų didžiausių Rusijos klientų turės neigiamos įtakos Maskvos pajamoms ir privers didžiausius pasaulio importuotojus ieškoti alternatyvių tiekimo šaltinių, o tai lems pasaulinių kainų augimą.
Verta paminėti, kad Rusija vis tiek neliks be pinigų.
Žinoma, kad Kinija jūra importuoja apie 1,4 milijono barelių Rusijos naftos per dieną. Didžiąją dalį naftos perka nepriklausomos naftos perdirbimo gamyklos, įskaitant mažus operatorius.
Valstybinių naftos perdirbimo gamyklų pirkimų vertinimai labai skiriasi.
Bendrovės „Vortexa Analytics“ vertinimu, per pirmuosius devynis 2025 m. mėnesius Kinijos valstybinės įmonės iš Rusijos pirko mažiau nei 250 tūkst. barelių per dieną, o konsultacinės bendrovės „Energy Aspects“ skaičiavimu – 500 tūkst. barelių per dieną.
Po to, kai Didžioji Britanija į sankcionuojamų subjektų sąrašus įtraukė Rusijos naftos įmones „Rosneft“ ir „Lukoil“, taip pat šešėlinio laivyno laivus ir keletą Kinijos subjektų, įskaitant vieną stambią Kinijos naftos perdirbimo įmonę, bendrovės „Sinopec“ prekybos padalinys „Unipec“ praėjusią savaitę sustabdė rusiškos naftos pirkimą, pranešė du prekybos šaltiniai.
Pasak prekybininkų, „Rosneft“ ir „Lukoil“ tiesiogiai su pirkėjais nedirba, o didžiąją dalį naftos Kinijai parduoda per tarpininkus.
Tuo tarpu nepriklausomos naftos perdirbimo įmonės greičiausiai sustabdys pirkimus, kad galėtų įvertinti sankcijų poveikį, bet vis tiek sieks toliau pirkti Rusijos naftą, paaiškino keletas prekybininkų.
Iki trečiadienį paskelbiant apie sankcijas, lapkritį už žaliavinės naftos ESPO barelį siūloma kainos priemoka, lyginant su indeksu „ICE Brent“, sumažėjo iki 1 JAV dolerio – tuo tarpu spalio pradžioje ši priemoka siekė 1,70 JAV dolerio.
Be to, Kinija vamzdynais per parą importuoja dar apie 900 tūkst. barelių rusiškos naftos, kuri visa tiekiama bendrovei „PetroChina“, o jai, pasak keleto prekiautojų, sankcijos greičiausiai turės mažai įtakos.
Prognozuojama, kad Indija ir Kinija ims dairytis kitų tiekimo šaltinių ir dėl to kils naftos iš Artimųjų Rytų, Afrikos ir Lotynų Amerikos, kuriai sankcijos nėra taikomos, kainos, teigė prekybininkai.
Trumpas paskelbė „didžiules“ sankcijas Rusijos naftai dėl karo Ukrainoje
JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį paskelbė sankcijas dviem didžiausioms Rusijos naftos bendrovėms, pasiskundęs, kad jo derybos su Vladimiru Putinu dėl karo Ukrainoje užbaigimo „niekur neveda“.
Europos Sąjunga taip pat pristatė naują sankcijų paketą, kuriuo siekiama spausti Rusiją nutraukti nesiliaujančią, trejus su puse metų trunkančią invaziją į kaimyninę šalį, kuri yra Vašingtono ir Briuselio sąjungininkė. Jis turėtų būti oficialiai priimtas ketvirtadienį.
D. Trumpas kelis mėnesius atidėliojo sankcijas Rusijai, tačiau jo kantrybė trūko po to, kai žlugo planai surengti dar vieną aukščiausiojo lygio susitikimą su V. Putinu Budapešte.
„Kiekvieną kartą, kai kalbuosi su Vladimiru, turiu gerus pokalbius, o paskui jie niekur neveda“, – sakė D. Trumpas, atsakydamas į AFP žurnalisto klausimą Ovaliajame kabinete.
Tačiau D. Trumpas pridūrė, kad tikisi, jog „didžiulės sankcijos“ Rusijos naftos milžinėms „Rosneft“ ir „Lukoil“ bus trumpalaikės. „Tikimės, kad karas bus išspręstas“, – sakė jis kartu su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte.
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio trečiadienį vakare pareiškė, kad JAV vis dar nori susitikti su rusais, nepaisant sankcijų.
„Mes visada būsime suinteresuoti bendradarbiauti, jei bus galimybė pasiekti taiką“, – žurnalistams sakė M. Rubio.
Savo ruožtu Europos Sąjunga sutarė įvesti naujas priemones, kuriomis siekiama apriboti Maskvos pajamas iš naftos ir dujų dėl karo, sakė šiuo metu blokui pirmininkaujančios Danijos atstovas spaudai.
Šiuo paketu, jau 19-uoju nuo Kremliaus invazijos pradžios 2022 m., ES siekia išlaikyti spaudimą Rusijai, atsižvelgiant į D. Trumpo silpnėjantį taikos siekį ir Rusijos karo eskalavimą.
Ukrainos ambasadorė JAV pasveikino sankcijas.
„Šis sprendimas visiškai atitinka nuoseklią Ukrainos poziciją, kad taika gali būti pasiekta tik per jėgą ir darant maksimalų spaudimą agresorei visomis turimomis tarptautinėmis priemonėmis“, – sakoma ambasadorės Olgos Stefanišynos pareiškime.
Sankcijos buvo paskelbtos praėjus valandoms po to, kai per naujausią Rusijos naktinę ataką prieš Ukrainą žuvo septyni žmonės, įskaitant du vaikus, ir buvo apšaudytas vaikų darželis.