Atnaujinta Nacionalinio krizių valdymo centro vadovo komentaru.
„Tiek NATO sąjungininkai, tiek Lietuvos tarnybos sureagavo tinkamai, niekaip kitaip ši situacija nesieskalavo“, – sakė A. Dobrovolskas.
Rusijos karinių pajėgų orlaiviai SU-30 ir IL-78 ketvirtadienio vakarą apie 700 metrų įskrido į Lietuvos teritoriją ties Kybartais ir joje išbuvo apie 18 sekundžių.
„Reaguojant į incidentą į orą pakelti du NATO oro policijos misiją atliekantys Ispanijos karinių oro pajėgų naikintuvai „Eurofighter Typhoon“, kurie nuskrido į pažeidimo vietą ir šiuo metu atlieka patruliavimą ore incidento vietoje“, – nurodė kariuomenė.
„Galimai kuro užpylimo treniruotes vykdė tie orlaiviai, (…) bet ar iš tikrųjų tai buvo kuro užpylimo treniruotės, sunku pasakyti, nes žinome, apie kokią valstybę kalbame“, – kalbėjo I. A. Dobrovolskas.
V. Vitkauskas: didžiausias klausimas – kokia buvo intencija
Vilmantas Vitkauskas, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas, sako, kad dėl incidento laukiama tarnybų išvadų.
„Kol kas vertinimą atlikti, nesulaukus įvertinimo iš mūsų tarnybų ir Karinių oro pajėgų, yra anksti, bet svarbu pažymėti, kad reakcija mūsų sąjungininkų, mūsų oro gynybos sistemos suveikė greitai ir profesionaliai“, – LRT radijui sakė V. Vitkauskas.
V. Vitkauskas, NKVC vadovas. J. Grigelytės (VŽ) nuotr.
NKVC vadovas pažymėjo, kad pažeidimą pastebėjo Karinės oro pajėgos.
„Fiksavimas buvo momentinis, dėl fiksavimo problemų nėra, mūsų tarnybos suveikė puikiai, bet didžiausias klausimas – kokia buvo intencija ir kokios priežastys“, – teigė V. Vitkauskas.
Anot jo, kol kas reakcijos iš Rusijos nėra sulaukta.
„Kol kas atsakymo nesulaukėme, svarbu, ką Rusijos pusė pasakys, bet svarbiausia informacija, kuri mums dabar reikalinga – tarnybų įvertinimas“, – kabėjo NKVC vadovas.
V. Vitkausko teigimu, kol kas sunku pasakyti, ar tai buvo suplanuota Maskvos provokacija.
„Kol kas būtų galbūt ankstoka tokį vertinimą daryti, aišku, turėtume žiūrėti plačiau į šitą incidentą, atsiminkime rugsėjo mėnesį, kai Estijos oro erdvė buvo pažeista, tas pažeidimas buvo daug sudėtingesnis, ilgesnis laike ir labiau grėsmingas“, – sakė NKVC vadovas.
„Turime padaryti bendrą analizę, kaip veikia Rusijos oro pajėgos, koks ten yra profesionalumo lygis ir kokios intencijos, ar tai provokavimas, ar kažkas kito, kol kas su vertinimais anksti pasakyti, bet jokios versijos atmesti negalime“, – pridūrė jis.
Tai – vienas iš daugelio pastaruoju metu Rusijos sukeltų oro erdvės pažeidimų Europoje, kurstančių nuogąstavimus, kad Maskva išbando Vakarus „pilkojoje zonoje“ tarp karo ir taikos.
Šalies vadovai pasmerkė incidentą
Užsienio reikalų ministerija (URM) pareiškė griežtą protestą dėl dviejų Rusijos orlaivių įvykdyto Lietuvos oro erdvės pažeidimo.
„Užsienio reikalų ministerija reiškia griežtą protestą ir reikalauja Rusijos Federaciją nedelsiant pasiaiškinti dėl Lietuvos oro erdvės pažeidimo bei imtis visų būtinų priemonių, kad ateityje tokie incidentai nepasikartotų“, – ketvirtadienį pranešė URM.
Šį incidentą pasmerkė šalies prezidentas Gitanas Nausėda ir premjerė Inga Ruginienė.
„Smerkiame Rusijos veiksmus ir karinių lėktuvų įsiveržimą į mūsų oro erdvę. Matome, kad pastaruoju metu šių incidentų tiktai daugėja, ne tik Lietuvoje“, – Prezidentūros parengtame komentare sakė G. Nausėda.
„Mūsų Užsienio reikalų ministerija, neabejoju, artimiausiu metu turėtų iškviesti Rusijos ambasados atstovus ir įteikti protesto notą“, – pažymėjo Lietuvos vadovas.
Savo ruožtu, G. Nausėda įvykį pavadino grubiu tarptautinės teisės ir Lietuvos oro erdvės pažeidimu, į kurį negalima nereaguoti.
„Ir kartu tai labai gerai atspindi tą svarbą klausimų, kuriuos kaip tik mes šiandien svarstome Europos Vadovų Tarybos formate ir tikrai sprendimai, kuriuose ketiname priimti, yra pirmiausia nukreipti į Lietuvos oro gynybos stiprinimą“, – sakė prezidentas.
Socialiniame tinkle „X“ jis pridūrė, kad incidentas patvirtina ir poreikį stiprinti visos Europos oro gynybos parengtį.
Tuo metu I. Ruginienė patikino, kad situacija yra visiškai kontroliuojama.
Teisės geografija. Tarptautinė plėtra – daugiau nei nauji klientai
Lietuvos verslas vis drąsiau žengia į užsienio rinkas, tačiau teisinių ar mokestinių klaidų dažnai pasitaiko pačiu netikėčiausiu metu. Plėtra į užsienį – tai ne tik pardavimų didinimas ar naujų klientų paieška. Tai kompleksinis procesas, apimantis struktūrinius, mokestinius ir teisinius sprendimus.
BTA draudimo patirtis: kur nuveda organizacijos drąsa kalbėti, neturint visų atsakymų?
Daugiau negu 100 mln. peržiūrų. Viena įspūdinga kalba JAV psichologę dr. Amy Cuddy išgarsino visame pasaulyje. Buvusi Harvardo verslo mokyklos profesorė įtikinamai išdėstė, kaip mūsų laikysena ir kalba nulemia ne tik aplinkinių požiūrį į mus, bet ir formuoja mūsų pačių tapatybę, nuostatas apie save. Šias įžvalgas galima pritaikyti ir verslo organizacijai, siekiančiai didinti atsparumą ir lankstumą.
Kaip išsirinkti tinkamiausią DI įrankį teisininkams
Dirbtinio intelekto (DI) įrankiai tampa teisininkų kasdienybės dalimi, padeda greičiau atlikti pasikartojančias užduotis, analizuoti duomenis bei sutartis. „Infolex“ profesionalai atkreipia dėmesį, kad taikant DI praktiškai, itin svarbu suprasti šio įrankio trūkumus ir laiku pastebėti galimus netikslumus.
„Mūsų tarnybos veikė tiksliai – du NATO oro policijos misiją atliekantys Ispanijos karinių oro pajėgų naikintuvai pakilo į orą, nuskrido į pažeidimo vietą ir šiuo metu tęsia patruliavimą. Tai dar vienas sėkmingo ir koordinuoto mūsų tarnybų darbo pavyzdys“, – savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje skelbė premjerė.
„Šis incidentas dar kartą parodo, kad Rusija elgiasi kaip teroristinė valstybė, nepaisanti tarptautinės teisės ir kaimyninių šalių saugumo. Tačiau tokie veiksmai mūsų nepaveiks – Lietuva išlieka tvirta, vieninga ir pasirengusi apsiginti“, – teigė I. Ruginienė.