Nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2025 m. rugsėjo 10 d. organizacija užfiksavo 508 civilių sulaikymo atvejus, tarp jų – 392 vyrų, 103 moterų, trijų mergaičių ir devynių berniukų. Tai žmonės iš visų amžiaus grupių – nuo paauglių iki senyvo amžiaus asmenų, taip pat 15 neįgaliųjų.
„Paliksime tave pūti. Niekas tavęs nesuras. Niekam tavęs nereikia. Tu neegzistuoji. Užkasime tave čia pat – tave suras tik alkani šunys“, – taip vienas civilis kalinys apibūdino grasinimus, kuriuos girdėjo Rusijos nelaisvėje.
Maskva yra užėmusi apie 20 proc. Ukrainos teritorijos rytuose ir pietuose, įskaitant Krymą ir dideles Luhansko, Donecko, Zaporižios bei Chersono sričių dalis. Ukrainos civiliai, gyvenantys šiose teritorijose, susiduria su persekiojimu ir būna rusų sulaikomi.
Kremlius pritaikė Rusijos baudžiamąją teisę okupuotose teritorijose, ignoruodamas tarptautinės humanitarinės teisės reikalavimą gerbti vietos įstatymus, nebent tai visiškai neįmanoma.
Rusijos nelaisvėje ukrainiečiai patiria žiaurius kankinimus: fizinį ir psichologinį smurtą, netinkamą elgesį, seksualinę prievartą bei nežmoniškas kalinimo sąlygas.
„Žmonės buvo savavališkai gaudomi gatvėse užimtose teritorijose, kaltinimai jiems pateikiami pagal nuolat besikeičiančias taisykles, o paskui laikomi dienomis, savaitėmis, mėnesiais ar net metais, dažnai beveik neturi ryšio su šeimomis“, – rašoma JT žmogaus teisių komisaro Volkerio Turko ataskaitoje.
Buvę kaliniai pranešė patyrę įvairius kankinimus ir smurtą. Dažniausiai apibūdinti metodai – žiaurūs sumušimai įvairiais daiktais (lazdomis, guminėmis lazdomis), elektros šokai įvairioms kūno dalims, inscenizuotos egzekucijos, spardymas, mirties grasinimai bei smurtas prieš patį kalinį ar jo artimuosius.
Taip pat naudotos kankinimo pozos – „eiti susilenkus“ ar ilgai klūpant ant betono. Kaliniai buvo žeminami, pavyzdžiui, verčiami giedoti Rusijos himną ar patriotiškas dainas.
Pasak ataskaitos, daugiau kaip 92 proc. iš 216 paleistų civilių, apklaustų nuo 2023 m. birželio, pateikė nuoseklius ir detalius liudijimus apie kankinimus ar netinkamą elgesį nelaisvėje. Be to, 101 liudytojas pasakojo matęs, kaip buvo kankinami kiti kaliniai.
Vienas civilis kalinys sakė, kad rusų kariai jį „žiauriai talžė beisbolo lazda per kojas, kelį ir galvą“.
„Jie sužeidė alkūnę, išmušė kelio girnelę, sužalojo pėdas. Aš vienam iš jų pasakiau – būk žmogus ir nušauk mane. Jis atsakė, kad negaiš šovinių man nužudyti“, – prisiminė jis.
JT tyrime teigiama, kad 66 paleisti Ukrainos karo belaisviai 2024–2025 m. pasakojo matę, kaip buvo kankinami civiliai, laikyti tose pačiose įstaigose.
„Kankinimai ir žiaurus, nežmoniškas ar žeminantis elgesys bei bausmės yra absoliučiai draudžiamos. Įkalintų žmonių gyvybė, gerovė ir orumas privalo būti gerbiami“, – pabrėžiama ataskaitoje.
Ukrainos ombudsmenas Dmytro Lubinecas gegužės 9 d. sakė, kad Ukrainos valdžia patvirtino apie 1 800 civilių ukrainiečių, vis dar laikomų Rusijos nelaisvėje. Tikrasis skaičius greičiausiai yra daug didesnis, nes informacijos patvirtinti sunku.
„Okupuotose Ukrainos teritorijose žmonės neteisėtai persekiojami dėl savo provakarietiškos, proukrainietiškos pozicijos“, – sakė jis.
„Užfiksuota daugybė kankinimų ir fizinio bei psichologinio smurto atvejų. Rusai ukrainiečiams kūrė netikrus kaltinimus
Jo teigimu, tai yra dalis Rusijos represinės politikos, skirtos nuslopinti ukrainiečių pasipriešinimą užimtose teritorijose.
D. Lubinecas tai pavadino „akivaizdžiu“ tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimu, nes Ženevos konvencija draudžia priverstinį civilių perkėlimą, kankinimus, žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį.