Pasak aukšto rango Baltųjų rūmų pareigūno, nebuvo jokio konkretaus momento, kuris dramatiškai pakeistų D. Trumpo nuomonę. Jo požiūrį, esą, paveikė pakartotiniai nusivylimai, kai JAV prezidentas matė, kad V. Putinas akivaizdžiai nenori nutraukti karo.
„Mėnesių mėnesius D. Trumpas patarėjams kartojo, esą vieną dieną nuspręs, kad atėjo metas imtis griežtesnių veiksmų prieš Rusiją. Ir dabar prezidentas užsiminė, kad jo nuojauta sako, jog metas keisti kryptį V. Putino atžvilgiu“, – rašoma straipsnyje.
Kaip žinoma, vos keliomis valandomis prieš sankcijų paskelbimą Rusija smogė vaikų darželiui Charkive.
„Šios priemonės buvo pokalbių su V. Putinu kulminacija, laikraščių skaitymas ir Rusijos masinių bombardavimų Ukrainoje stebėjimas“, – CNN teigė aukštas Baltųjų rūmų pareigūnas.
Be to, pažymima, kad imtis šių veiksmų D. Trumpą motyvavo jo sėkmė Gazoje, kuri, jo manymu, tapo įmanoma tik padidinus spaudimą Izraelio ministrui pirmininkui Benjaminui Netanyahu.
„Griežtumas lėmė veiksmus“, – sakė pareigūnas.
Respublikonų senatoriai, tokie kaip Lindsey Grahamas, ragino D. Trumpą įvesti sankcijas Rusijai.
„Norime padaryti viską, ką galime, kad paremtume prezidento, jo komandos ir mūsų sąjungininkų pastangas sustabdyti kraujo liejimą ir pasiekti taikų sprendimą“, – antradienį žurnalistams sakė Senato daugumos lyderis Johnas Thune’as.
CNN priminė, kad pirmą kartą apie sankcijas Rusijai Trumpas prabilo sausio 22 dieną – praėjus dviem dienoms po inauguracijos ir dienai po jo nustatyto termino karo pabaigai.
Tuomet jis teigė, kad gali neturėti kitos išeities, kaip tik „įvesti aukštus mokesčius, muitus ir sankcijas“ Maskvai. Grasinimai tęsėsi visą pavasarį ir vasarą, tačiau niekada neperaugo į konkrečias priemones.
Pasak pareigūnų, D. Trumpas vengė imtis drastiškų žingsnių, kad dar labiau neatgrasytų V. Putino nuo taikos derybų.
Ar naujoji JAV prezidento pozicija yra nuolatinė, ar tik laikina fazė, išlieka atviras klausimas, rašo CNN.
Pažymima, kad nuo sugrįžimo į prezidento postą jis ne kartą keitė savo požiūrį į V. Putiną.