Šią savaitę bene daugiausiai dėmesio susilaukė socialdemokratės, krašto apsaugos ministrės Dovilės Šakalienės patraukimas iš pareigų, o taip pat – gynybos biudžetas, kuris oficialiai siekia 5,38 proc. nuo BVP, tačiau abejojama, ar visos numatytos lėšos bus skiriamos tiesiogiai krašto apsaugos reikmėms.
Tiesa, šią savaitę buvo ir kitų svarbių įvykių. Apie juos visus galite skaityti šioje „Delfi“ įvykių savaitės apžvalgoje.
Susitikimai, kuriuos įvertino kaip spaudimą
Premjerė I. Ruginienė įvardijo tris priežastis, dėl kurių teikė D. Šakalienės atstatydinimą iš pareigų. Tai – melas, D. Šakalienės komandos žmonių nusiskundimai jos elgesiu „ir trečias dalykas susideda iš įvairių smulkmenų“.
Ministrė pirmininkė D. Šakalienės atstatydinimo siekė po to, kai spalio 14-ąją Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) įvyko keli neoficialūs susitikimai su verslo ir žiniasklaidos atstovais, o taip pat – savo sričių ekspertais (D. Šakalienė visus šiuos asmenis pavadino saugumo bendruomene). Skelbiama, kad šiuose susitikimuose buvo pristatyta situacija dėl 2026 metų gynybos biudžeto, esą nesiekiančio 5 proc. nuo BVP.
Apie tokį planuojamą biudžetą po susitikimų savo feisbuko paskyrose signalizavo apžvalgininkai Marius Laurinavičius ir Aleksandras Matonis.
D. Šakalienė aiškino, kad minėti susitikimai ministerijoje buvo suorganizuoti jai už akių, leido suprasti, kad pati prie jų organizavimo neprisidėjo.
Tuo pačiu ministrė pažymėjo, kad neketina persekioti žmonių, kurie galėjo organizuoti susitikimus su įvairių sričių atstovais: esą jeigu ir reikėtų už tai ką nors bausti, tai nebent ją.
Tiek Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Mindaugas Sinkevičius, tiek premjerė I. Ruginienė tvirtino netikintys kolegės paaiškinimais. Socialdemokratų lyderis organizuotus susitikimus teigė traktuojantis kaip informacinį spaudimą premjerei ir finansų ministrui, o premjerė dėstė, kad atstovams tuose susitikimuose buvo pristatyta tikrovės neatitinkanti informacija apie gynybos biudžetą.
Užuominos apie įtampas komandoje
M. Sinkevičius, kalbėdamas apie D. Šakalienę, užsiminė žinantis ir apie sudėtingą mikroklimatą ministrės komandoje.
Tuo „Delfi“ pasidomėjo plačiau: anonimu norėjęs išlikti, labai gerai su situacija susipažinęs žmogus portalui papasakojo, kad aplinka D. Šakalienės komandoje yra nepavydėtina, darbuotojai yra viešai žeminami, su jais nesiskaitoma, nepasitikima.
Be to, pašnekovas patikino žinantis, kad spalio 14-ąją vykę susitikimai su įvairių sričių atstovais buvo suorganizuoti ministrės liepimu.
Ginčas dėl gynybos biudžeto ir skaičių
Premjerei pranešus, jog jos pasitikėjimas ministre sušlubavo, dieną po to D. Šakalienė feisbuke pranešė pasitraukianti iš pareigų. Tuo pačiu ji paviešino dokumentus, esą įrodančius, kad iki spalio vidurio skirti gynybai 5 proc. nuo BVP ar net daugiau nė nebuvo planuota.
„Pridedu pirminį biudžeto pasiūlymą, nesiekusį nė 4 proc., spalio 1 dienos Vyriausybės pasitarime pristatytą biudžetą, kuriame krašto apsaugai skirta 4,87 proc. ir spalio 14 vakare atsiųstą skubų Finansų ministerijos pavedimą, kuriuo buvo padidintas gynybos biudžetas iki 5,38 proc.“, – komentavo D. Šakalienė.
Beje, čia trigrašį įkišo ir „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, kuris aiškino, kad gynybai buvo suplanuota skirti ne daugiau kaip 5 proc. nuo BVP.
„Yra pateiktas praeitą penktadienį gynybai finansavimas. Buvo aiškiai numatyta 5 proc., 5 proc. ir 4,5 proc. – trimetis planas. Dabar jūs man paaiškinkit, kaip čia stebuklingai atsiranda šitos lentelės (kuriose finansavimas siekia 5,38 proc. nuo BVP – „Delfi“). Nei koalicija, niekas nežino“, – šią savaitę antradienį Seime kalbėjo R. Žemaitaitis ir teigė, kad skaičiai pasikeitė per parą.
Atsakydama į D. Šakalienės paviešintus dokumentus, I. Ruginienė vertino, kad ji sąmoningai nori diskredituoti gynybos finansavimą. Politikė aiškino, kad biudžetas yra formuojamas tam tikrą laiką, jo formavimas baigsis gruodžio viduryje, kai dėl jo apsispręs Seimas, o iki tol dokumentas esą gali būti taisomas.
„Suprantu, gal ministrės, jau buvusios ministrės, komanda suklydo, pasižiūrėjo ne tuos skaičius, gal buvo kitokios aplinkybės. Bet visada reikalauju, kad ateitų, pirmiausia, pas mane, mes galėtume išsiaiškinti, bet ne aiškintis tai per viešumą, kas lemia, ir dabar lėmė, didžiulį nepasitikėjimą pačiu visu gynybos biudžetu. Tai yra nedovanotina ir neatsakinga“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį komentavo I. Ruginienė.
Paklausta apie tai, kaip atsirado 5,38 proc. nuo BVP gynybos biudžetas, premjerė aiškino, kad prieš biudžeto pristatymą buvo sudėtos tam tikros eilutės į vieną. Kokios tos eilutės konkrečiau, ji nenurodė.
Ką mes iš tikrųjų padarėme per tą vieną naktį, mes tiesiog sudėjome tas visas eilutes ir sudėjome į vieną eilutę bendrą sumą.
I. Ruginienė
„Čia ta situacija, kai tu, pavyzdžiui, turi vieną sumą išdėliotą per kelias eilutes, bet pasižiūri į vieną eilutę ir pasakai tą vieną skaičių. Bet kai sudedi visas eilutes į vieną, tai tu gauni visiškai kitokį skaičių.
Tai, ką mes iš tikrųjų padarėme per tą vieną naktį, pamatę, kad, galbūt, yra tam tikras nesupratimas ir sudėtinga sudėti skaičius iš kelių eilučių, mes tiesiog sudėjome tas visas eilutes ir sudėjome į vieną eilutę bendrą sumą, ir pasakėme tikrai tą tiesą, kuri ir yra“, – dėstė I. Ruginienė.
Nausėda paprašė palaukti, bet po to ministrę atleido
Pagal Konstituciją, ministrus, ministro pirmininko teikimu, skiria ir atleidžia prezidentas. Tad prezidento Gitano Nausėdos pozicija dėl D. Šakalienės galimybių toliau tęsti darbą taip pat buvo svarbi.
Antradienį, po to, kai pranešė, kad yra pasirengusi trauktis iš pareigų, D. Šakalienė susitiko su prezidentu G. Nausėda. Jo patarėjas Deividas Matulionis komentavo, kad šalies vadovas paprašė D. Šakalienės kol kas neteikti atsistatydinimo iš pareigų, kol tai nebus aptarta su premjere.
Trečiadienį įvyko I. Ruginienės ir prezidento situacijos aptarimas, tada D. Matulionis komentavo, kad premjerė prarado pasitikėjimą D. Šakaliene ir su ja bendras darbas nėra galimas.
Šalies vadovas teigė, kad politikės daromos klaidos prasidėjo nuo klausimų sukėlusio buvusio Antrojo operatyvinių tarnybų departamento direktoriaus Elegijaus Paulavičiaus atleidimo, o pastaruoju metu emocinis fonas Krašto apsaugos ministerijoje buvo peržengęs normalumo ribas.
Kas bus naujasis krašto apsaugos ministras ar ministrė, kol kas neaišku. Politiniuose užkulisiuose minimos ambasadoriaus Lino Linkevičiaus, krašto apsaugos viceministrų Karolio Aleksos ir Tomo Godliausko pavardės.
„Dabar jau taip atsitiko, kad krašto apsauga bus didesnis prioritetas negu kultūra, kad ir kaip tai skambėtų, bet šitai ministerijai ministras atsiras tikrai labai greitai. O su kultūra – aš labai tikiuosi irgi, kad netruksiu ir kuo greičiau surasiu sprendimą“, – tikino ministrė pirmininkė.
Šakalienė: gal tikrai man reikia išmokti diplomatijos
Iš pareigų atleidžiama D. Šakalienė apibendrindama išskyrė keletą per savo darbo laiką įvykdytų pasiekimų. Ji teigė, kad gynybos biudžetas pirmą kartą per daugiau nei 30 metų atitiks kariuomenės poreikius, pažymėjo, kad dvigubai išaugo savanoriškai pradinę privalomąją karo tarnybą norinčių atlikti jaunuolių skaičius, prie kariuomenės prisijungė 20 proc. daugiau profesinės karo tarnybos karių, į Karo akademiją įstojo daugiausiai pirmakursių per pastaruosius 15 metų ir kita.
Politikė vertino, kad, jai išėjus iš Krašto apsaugos ministerijos, būtų gerai, kad viceministrai nesikeistų ir liktų tęsti darbus. O kai kurie jų, pavyzdžiui, K. Aleksa arba T. Godliauskas, anot D. Šakalienės, galėtų tapti ministrais.
Ar padarė klaidų, kurios privedė prie atleidimo? D. Šakalienė sutiko, kad taip.
„Gal klaida yra tai, kad turėjau truputį per daug idealizmo galvodama, jog skaičiuojant metus iki galimo… Ką čia vynioti – iki galimo karo – mes turime būti labiau susitelkę“, – svarstė D. Šakalienė.
„Ar aš galėjau kaip nors prisidėti, kad būtų ramesnė atmosfera, kad mes galėtume labiau susikalbėti? Gal. Gal tikrai man reikia diplomatijos išmokti labiau“, – pridūrė ji.
Kalbėdama apie savo darbą su komanda ministerijoje, D. Šakalienė ją gyrė, tuo pačiu pažymėjo, kad yra reikli vadovė.
„Mus vienija ne draugystės, simpatijos ar antipatijos, o bendras tikslas. Ar su manimi lengva dirbti? Daugelis iš jūsų mane daug metų pažįsta. Aišku, aš esu darboholikė, dirbu po n valandų ir esu tikrai reiklus žmogus. Bet čia – nė gėlių darželis, čia yra Krašto apsaugos ministerija, kur reikia labai daug dirbti. Per pratybas irgi nebūna lengva, bet gal tada mūšyje lengviau“, – dėstė politikė.
Ji teigė, kad Socialdemokratų partijos nepaliks, tęs darbą Seime.
Gynybos pramonės kuravimas – į kitas rankas
Po to, kai pareiškė apie sušlubavusį pasitikėjimą D. Šakaliene, I. Ruginienė pranešė, kad gynybos pramonės kuravimą iš Krašto apsaugos ministerijos žinios perduoda Ekonomikos ir inovacijų ministerijai ir Finansų ministerijai.
Savo ruožtu D. Šakalienė reiškė viltį, kad toks sprendimas visgi nebus priimtas.
„Gal ministro pakeitimas padės atšaukti tą politinę sankciją, kur buvo pasakyta, kad bus atimta gynybos pramonė iš gynybos ministerijos. Nes niekas, turbūt, neįsivaizduotų [to] niekur kitur . Be Krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės tiesioginio įsitraukimo sunku būtų tą sritį įsivaizduoti. Pramoninis bendradarbiavimas, kuris yra tarsi jungianti grandis tarp įsigijimų ir gynybos pramonės vystymo, irgi neįsivaizduojamas be Krašto apsaugos ministerijos“, – dėstė D. Šakalienė.
Reaguodama į ministrės pirmininkės pareiškimą, susitikimo su ja paprašė Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacija. Organizacija pažymėjo, kad, svarstant dėl gynybos pramonės sektoriaus vystymosi ir institucijų vaidmens, verslo atstovai taip pat norėtų būti įtraukti į diskusijas.
Seimas atmetė prezidento pasiūlytą kandidatūrą
Šią savaitę Seimas balsavo dėl kandidatų į Konstitucinio Teismo (KT) teisėjus. Parlamentas slaptu balsavimu KT teisėjais paskyrė Artūrą Driuką (kandidatūrą pateikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkė) ir Julių Sabatauską (kandidatūrą pateikė Seimo pirmininkas).
Dėl J. Sabatausko galimybių eiti KT teisėjo pareigas kilo diskusijų: buvo abejojančių, ar jis turi tinkamą kvalifikaciją ir tinkamą darbo stažą teisėjo pareigoms.
Dar dėl vieno – prezidento pateikto – kandidato į KT teisėjus Haroldo Šinkūno diskusijų Seimo salėje nebuvo, tačiau ši kandidatūra nesulaukė pakankamo parlamentarų palaikymo ir buvo atmesta.
Anot šalies vadovo, tai buvo valdančiųjų kerštas jam.
Kiek anksčiau prezidentūra skelbė, jog Seimas, balsavęs prieš H. Šinkūno skyrimą, bandė atsiteisti dėl anksčiau G. Nausėdos vetuotų, „čekutininkams“ palankių Baudžiamojo kodekso pataisų.
Tiesa, agentūros „Elta“ žiniomis, politiniuose kuluaruose kalbama, kad prezidento teiktą kandidatą valdantieji atmetė dėl G. Nausėdos išsakytos kritikos sprendimui į KT teisėjus siūlyti socialdemokratą J. Sabatauską. Šalies vadovas tai vadino politizavimu.
Meteorologiniai balionai ir premjerės reakcija
Trečiadienio naktį į Lietuvą iš Baltarusijos skrido keliasdešimt kontrabandines cigaretes gabenusių meteorologinių balionų, dėl ko iki trečiadienio ryto buvo uždarytas Vilniaus oro uostas, taip pat laikinai buvo uždaryti abu dar veikę pasienio kontrolės punktai su Baltarusija.
Dėl situacijos ministrė pirmininkė sušaukė skubų Nacionalinio saugumo komisijos posėdį. Po jo I. Ruginienė komentavo: jeigu į Lietuvos oro erdvę iš Baltarusijos toliau plūs meteorologiniai balionai, gali būti priimtas sprendimas dėl tam tikrų kontrolės punktų pasienyje su Baltarusija uždarymo.
Pasak ministrės pirmininkės, bus ieškoma ir technologinių priemonių, kaip sustabdyti meteorologinių balionų judėjimą į Lietuvos gilumą: esą galbūt būtų įmanoma blokuoti SIM korteles, kurios būna kartu su balionais.
„Labai norėčiau, kad ir Baltarusija atsakingai žiūrėtų į šiuos įvykius, kad ir kokie politiniai santykiai. Techniniu lygmeniu turime bendradarbiauti, nenormalu, kad tiek balionų kerta mūsų sieną, mes juos turime gaudyti ir užkirsti kelią į mūsų strateginius objektus“, – komentavo I. Ruginienė, o tokia jos retorika viliantis, kad Baltarusija gali elgtis kitaip, susilaukė kritikos.
Atsakydama į kritiką premjerė pažymėjo suprantanti, kad dirba jautriame lauke ir pabrėžė, kad derybų su Baltarusija nebus.
„Tikrai suprantu, kokiame jautriame lauke aš gyvenu ir dirbu. Kiekvienas mano pasisakymas vertinamas skirtingai. Ir bet koks žodis vertinamas keliais aspektais, nes normalu, kad ir opozicija, ir pozicija, kažkas palaiko, kažkas kiekvieną žodį vertina labai jautriai ir kritikuoja. Tiesiog esu tokioje pozicijoje ir nori-nenori, matyt, ką aš bepasakyčiau tam tikrų situacijų neišvengsiu.
Bet tai, ką darau, ir mano sprendimai, veiksmai, man atrodo, rodo aiškų nusistatymą, kad derybų su Baltarusija nebus. Ir jeigu mes matome veikimą prieš, jeigu mes matome, kad kontrabanda toliau laisvai keliauja per sieną, mūsų tarnybos reaguos griežtai, čia ir dabar“, – „Žinių radijui“ komentavo I. Ruginienė.
Lietuvos ambasadorius prie NATO Darius Jauniškis tvirtino, kad kontrabandinių cigarečių gabenimas meteorologiniais oro balionais į Lietuvą yra Lietuvos vidaus reikalas. Valstybė, jo teigimu, turi rasti resursų, kaip su tuo kovoti.
Rusijos orlaiviai Lietuvos oro erdvėje
Ketvirtadienio vakarą Lietuvos oro erdvę trumpam pažeidė du Rusijos orlaiviai iš Kaliningrado srities. Lietuvos teritorijoje orlaiviai išbuvo apie 18 sekundžių.
Reaguojant į incidentą, į orą buvo pakelti du NATO oro policijos misiją atliekantys Ispanijos karinių oro pajėgų naikintuvai, jie nuskrido į pažeidimo vietą.
Užsienio reikalų ministerija Rusijos ambasados Lietuvoje laikinajam reikalų patikėtiniui įteikė notą ir pareiškė griežtą protestą dėl Lietuvos oro erdvės pažeidimo.
Šalies prezidentas G. Nausėda pasmerkė Rusijos veiksmus, teigė, kad tai – grubus tarptautinės teisės ir mūsų erdvės pažeidimas, tvirtino, kad Lietuva į šią situaciją nereaguoti negali.
Tuo metu premjerė I. Ruginienė tikino, kad „situacija visiškai kontroliuojama“, tarnybos, jos teigimu, į incidentą sureagavo sėkmingai ir koordinuotai.
Ministrė pirmininkė vertino, kad Rusija, pažeisdama Lietuvos oro erdvę, elgiasi kaip teroristinė valstybė.
„Lietuva yra saugi. Kartu su sąjungininkais prižiūrime ir ginsime kiekvieną mūsų šalies centimetrą“, – feisbuke rašė premjerė.
O Rusija pateikė savo versiją dėl Lietuvos oro erdvės pažeidimo, kurį iš esmės neigė.
Rusijos gynybos ministerija „Telegram“ kanale pateikė trumpą komentarą, kuriame nurodė, jog „orlaiviai nenukrypo nuo savo skrydžio trajektorijų ir nepažeidė kitų valstybių sienų“.
„Spalio 23 d. Rusijos naikintuvai Su-30 atliko suplanuotus mokomuosius skrydžius virš Kaliningrado srities. Skrydžiai buvo vykdomi griežtai laikantis Rusijos Federacijos teritorijos oro erdvės naudojimo taisyklių; orlaiviai nenukrypo nuo savo skrydžio trajektorijų ir nepažeidė kitų valstybių sienų, ką patvirtino objektyvūs stebėjimai“, – rašoma ministerijos pranešime.
Atšauktas susitikimas ir naujos sankcijos Rusijai
JAV prezidentas Donaldas praėjusią savaitę skelbė planuojantis susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu Budapešte antrajam derybų raundui dėl karo Ukrainoje, tačiau šią savaitę antradienį D. Trumpas šį planą atšaukė, sakydamas, kad susitikimo nenori „švaistyti veltui“.
Pasak naujienų agentūros AFP, JAV prezidentą vis labiau pykdo Rusijos atsisakymas sutikti su paliaubomis beveik ketverius metus trunkančiame Ukrainos kare, jam iki šiol nepavyko įtikinti V. Putino atsisakyti savo maksimalių reikalavimų.
Kalbant apie derybas dėl taikos, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išreiškė paramą D. Trumpo pasiūlymui paversti dabartinę fronto liniją derybų su Rusija pagrindu, tačiau suabejojo, ar su tuo sutiks Rusijos vadovas.
Šią savaitę Europos Sąjunga pritarė 19-ajam sankcijų Rusijai paketui, apie kurį daugiau galite skaityti čia, JAV taip pat paskelbė naujas sankcijas, kurios nutaikytos į dvi didžiausias Rusijos naftos bendroves „Rosneft“ ir „Lukoil“.
Šios sankcijos aprėpia viso bendrovių turto JAV įšaldymą ir draudimą visoms JAV bendrovėms vykdyti bet kokią veiklą su dviem Rusijos naftos milžinėmis.
Rusija pareiškė, kad naujos JAV sankcijos jos naftos pramonei gali pakenkti diplomatinėms pastangoms nutraukti karą prieš Ukrainą, ir pridūrė esanti joms atspari.
„Mūsų šalis įgijo stiprų imunitetą Vakarų apribojimams ir toliau užtikrintai plėtos savo ekonominį, taip pat ir energetinį potencialą“, – savaitinėje spaudos konferencijoje sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova.
Tuo metu V. Putinas JAV įvestas naujas sankcijas apibūdino kaip „nedraugišką poelgį“, kuris nesustiprina Rusijos santykių su JAV. Apie tai pranešė Rusijos valstybinė žiniasklaida TASS.
Protesto mėnuo, kuris baigsis traktoriais Vilniuje
Tebesitęsiant protestui, kuriuo „Nemuno aušrą“ siekiama atriboti nuo Kultūros ministerijos, kultūros bendruomenė ir ją palaikantys sektoriai paskelbė protesto mėnesį „Mes esame kultūra“.
Skelbiama, kad protesto mėnuo prasidėjo trečiadienį, kai susibūrė Kauno asamblėja, o protesto mėnuo baigsis lapkričio 21-ąją Vilniuje. Tą dieną sostinėje planuojam akcija, kurioje su sunkiąja technika turėtų dalyvauti žemės ūkio atstovai, atliksiantys bendrą kūrinį su Lietuvos džiazo bei moderniosios muzikos kolektyvais.
Atšauktas vasaros laikas
Naktį iš šeštadienio į sekmadienį 4 val. laiką turėjome persukti viena valanda atgal. Išmaniuose įrenginiuose laikas greičiausiai persisuko automatiškai.
Lietuva tikėjosi, kad ilgainiui laiko sukiojimo praktikos bus atsisakyta, tačiau dėl pasaulinės pandemijos ir karo Ukrainoje šis klausimas buvo nustumtas į šoną.
Lenkija šių metų pavasarį bandė ir vėl kelti laiko sukiojimo klausimą, tačiau nesėkmingai.
„2025 balandžio mėn. Europos Sąjungos (ES) Tarybai pirmininkavusi Lenkija bandė iš naujo pasitikrinti valstybių narių nusiteikimą dėl laiko keitimo. Tam tikslui buvo parengusi dokumentą, siūlydama tam tikrus sprendimus. Dokumente siūloma visoje ES įvesti nuolatinį vasaros laiką, kartu su dvejų metų peržiūros sąlyga, kad būtų galima nuodugniai įvertinti jo poveikį.
Lenkai manė, kad siūloma peržiūros sąlyga suteiks reikiamo lankstumo, kad būtų galima spręsti bet kokius nenumatytus iššūkius ir užtikrinti, kad galutinis sprendimas būtų priimtas visų valstybių narių interesais“, – „Delfi“ teigė Susisiekimo ministerija.
Šis lenkų siūlymas, pasak ministerijos, buvo aptartas tarybos darbo grupėje, tačiau daugiau aiškumo neatsirado, o siūlymas pritarimo nesulaukė.
„Išlieka valstybių narių susiskaldymas. Lietuvai tiktų pasilikti dabartinėje laiko juostoje ir pasirinkti dabartinį vasaros laiką (UTC+3)“, – nurodė ministerija.
Anksčiau prezidentūra užsiminė, kad Lietuva laiko sukiojimo klausimą į darbotvarkę galėtų grąžinti, kai pirmininkaus ES Tarybai 2027 metais.