Seimas slaptu balsavimu paskyrė dar vieną politiką – socialdemokratą Julių Sabatauską – KT teisėju, tuo metu prezidento siūlytas H. Šinkūnas nesulaukė parlamentarų palaikymo.
Prezidentūra aiškina, kad tai – bandymas atkeršyti už vadinamąjį prezidento „čekučių“ veto. Klausimas lieka atviras: kas iš tiesų nutiko, jei net skirtingų politinio spektro pusių politikai tvirtina, kad H. Šinkūnas vertas tapti KT teisėju?
Atmestas prezidento „čekučių“ veto irgi sulaukia dėmesio. Dalis parlamentarų tikina, kad Seimas negali balsuoti už įstatymus, kurie reguliuoja parlamento narių atsakomybę – tai, jų teigimu, prieštarauja Konstitucijai.
Apie tai bei pastarųjų dienų politines aktualijas Žinių radijo laida „Aktualusis interviu“ kalbėjosi su buvusiu KT pirmininku, buvusiu Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėju, profesoriumi E. Kūriu.
Tikisi, kad tai ne pabaiga
Jis laidoje išreiškė nuomonę, kad H. Šinkūnas buvo vienas labiausiai tinkančių KT teisėjo darbui.
„Aš labai tikiuosi, kad ši istorija šitaip nesibaigs. Nes jis, atrodo, yra tapęs įvairių aplinkybių auka. Tai yra labai negraži istorija ir ji negražiai kalba apie mūsų Seimą“, – kalbėjo jis, atkreipęs dėmesį, kad H. Šinkūno atžvilgiu, svarstant kandidatūrą, nenuskambėjo jokios kritikos.
E. Kūris teigė negalintis patikėti, kad tokie balsavimo rezultatai yra tiesiog Seimo narių individualiai pareikšta valia.
„Vadinasi, buvo kažkas koordinuojama, buvo kažkas organizuojama, matyt, tyliai balsuoti prieš šią kandidatūrą“, – įsitikinęs laidos pašnekovas.
Neatmeta, kad susiję su veto
Jis neatmetė, kad tai susiję su įvykiais Vyriausybėje, su prezidento veto Baudžiamojo kodekso pataisoms, nepaisant to, kad Seimas šį veto atmetė.
„Tai ne pirmas atvejis, kai kažkas padaromas atpirkimo ožiu dėl to, kad Seimas nori pamokyti prezidentą. Šiuo atveju rezultatas yra labai negražus ir pati eiga labai negraži“, – sakė jis.
Anot E. Kūrio, abejotina, ar Seime turėtų būti rengiamas slaptas balsavimas klausimais, kuriais Konstitucija nenumato slapto balsavimo.
„Tai yra savo pozicijos slėpimas nuo rinkėjų – nuo jūsų, nuo manęs, nuo visų kitų Lietuvos piliečių. Jeigu jau esi Seimo narys, tai turėk stuburą, ir turėk, atsiprašau, smarvės pasakyti, kaip tu balsuoji ir kodėl balsuoji. Būk atskaitingas piliečiams, o ne slapstykis už kieno nors nugaros“, – kalbėjo jis.
Laidos pašnekovas konstatavo: didelė dalis Seimo narių balsavo prieš kandidatūrą ir tai padarė neišdrįsę burbtelėti jokio kritiško žodžio H. Šinkūno atžvilgiu.
„Tai rodo labai didelę Seimo nebrandą, dideles užkulisines, pokilimines intrigas“, – teigė teisininkas.
Argumentų prieš Sabatauską mato daug
Komentuodamas Seimo patvirtinto J. Sabatausko atvejį, E. Kūris sakė, kad jo vietoje neskubėtų atsisveikinti su Seimo nario mandatu: „Todėl, kad jis gali nebeturėti kur grįžti. Kadangi, kaip suprantu, yra rengiamas kreipimasis į KT dėl Seimo nutarimo, kuris buvo priimtas Argumentų prieš J. Sabatausko paskyrimą yra apsčiai. Pirmasis ir svarbiausias – jo vieno pakanka – yra tas, kad J. Sabatauskas neatitinka reikalavimų, kurie imperatyviai nustatyti Konstitucijoje. Jis neturi 10 metų teisinio darbo stažo. Viskas tuo pasakyta“.
Profesoriaus teigimu, kalbant apie J. Sabatauską pateikiami Stasio Šedbaro, Egidijaus Jarašiūnio pavyzdžiai.
„Visi jie buvo pripažinti teisininkai, visi jie turėjo teisinio darbo stažą, kuris kartais buvo daug ilgesnis nei 10 metų. Tai čia J. Sabatauskas į vieną gretą tiesiog negali stoti“, – įsitikinęs E. Kūris.
Kreipimąsi dėl J. Sabatausko, jo įsitikinimu, KT turėtų nagrinėti be eilės, nes sunku įsivaizduoti, kad ji galėtų būti nagrinėjama tada, kai J. Sabatauskas jau dirbs KT.
Tad, pasak E. Kūrio, J. Sabatauskas turėtų patausoti savo kėdę Seime.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad dabar, paskirtas į teisėjus, jis nebeturėtų dalyvauti įstatymų leidyboje.
Klausimų kelia ir studijos
Jis atkreipė dėmesį, kad įdomus klausimas yra ir J. Sabatausko teisinės studijos.
„Kadangi jis vienu metu studijavo bakalauro ir magistro programą Jis negalėjo būti paprasčiausiai priimtas į magistro studijas, būdamas tik trečio kurso bakalauro studentas“, – sakė jis.
E. Kūrio žodžiais, šis diplomas iš dalies „buvo nupieštas“.
„KT tokias situacijas nagrinėjo 2008 metais kitoje byloje, ir ten yra pasakyta, kad toks studijavimas apskritai yra neleistinas, bet kad kažkas gavo tokiu būdu diplomus, neatiminėkime“, – sakė laidos pašnekovas.
Priekaištą vadina rimtu
Paklaustas apie prezidento vetuotų BK pataisų priėmimą Seime, E. Kūris teigė negalintis prognozuoti, kaip tai įvertins KT.
Kreipimasis į Teismą yra rengiamas dėl to, kad už šias pataisas balsavo ir tie Seimo nariai, kurie yra įsipainioję į istorijas su vadinamaisiais „čekučiais“.
„Mano manymu, tai yra rimtas priekaištas. Neskaičiavau tų žmonių ir netikrinau viso reguliavimo. Kai kas, girdėjau, sakė, kad buvo net 6 tokie balsuotojai. Ir jei jų nebūtų, rezultatas būtų kitoks“, – kalbėjo jis.
Jei tokių žmonių buvo, tęsė Žinių radijo laidos pašnekovas, ir jie tokiu būdu bandė pagerinti savo padėtį, galima kelti klausimą, ar įstatymas, pagal priėmimo tvarką, neprieštaravo Konstitucijai.
„Aš nežinau, kodėl Seimo nariai nusprendė šiuo atveju balsuoti dėl savęs – nevyniokime žodžių į vatą ir neapsimeskime, kad nesuprantame, kas įvyko“, – pridūrė jis.
Nausėda neturėjo didelio pasirinkimo
Laidoje buvo aptarta ir ministrės pareigų netekusios Dovilės Šakalienės situacija.
E. Kūrio teigimu, ministrai turi turėti premjero pasitikėjimą, jie yra jam tiesiogiai pavaldūs.
„Tai šiuo atveju visai pagrįsta, kad ministrė pirmininkė teikia ministrę atstatydinti prezidentui, kuris čia irgi neturi labai didelio pasirinkimo“, – sakė jis.
Teisininkas priminė, kad kai buvo sudarinėjama Vyriausybė, kai kas sakė, jog prezidentas turi tvirtinti tai, kas jam atnešama.
„Aš visiškai nesutinku“, – patikino jis ir priminė Ignoto Adomavičiaus istoriją.
„Ką, ir šitokį respublikos prezidentas gali tvirtinti? Aišku, kad jis turėjo jo netvirtinti, bet įvyko kaip įvyko. Prezidentas tokiu atveju iš tiesų turi tam tikrus svertus ir jis gali tam tikrą kandidatūrą užblokuoti“, – kalbėjo jis.
Komentuodamas situacija dėl D. Šakalienės, E. Kūris teigė, kad premjerei pasakius, jog negali su šia ministre dirbti, ir prezidentas Gitanas Nausėda čia didelio pasirinkimo neturėjo.
Turi įtarimą
Kultūros ministro kandidatūros vis dar nėra.
E. Kūris sakė dar nenorintis teigti, kad tai Konstitucijos pažeidimas, vis dėlto, jo nuomone, į tą pusę krypstama.
Teisininko teigimu, laikinai šias pareigas einanti Raminta Popovienė negali ilgai prižiūrėti dviejų ministerijų vienu metu, juolab, kad Kultūros ministerijoje nėra politinės komandos, kai kurie darbai yra visiškai sustoję.
„R. Popovienė šito neišspręs. Ji negali sukurti politinės komandos žmogui, kurio dar nėra“, – kalbėjo jis.
E. Kūris sakė turintis įtarimą, kad kažkas trukdo premjerei pateikti tokį kandidatą, kokio ji nori.
„Ir tas kažkas labai dažnai vienai ir neviešai yra įvardijamas kaip „Nemuno aušros“ partijos, jei ją taip galima vadinti, lyderis“, – sakė jis.
Visą Žinių radijo pokalbį su E. Kūriu klausykite čia: