Nors iš pirmo žvilgsnio ir atrodo, kad Kolumbijos ir JAV prezidentų valdymo stilius panašus (abu ryžtingi ir anaiptol ne kuklūs), kairiojo sparno Gustavo Petro ir Donaldas Trumpas priklauso skirtingoms politinėms stovyklos ir nuo tada, kai respublikonas antrajai kadencijai grįžo į Baltuosius rūmus, vis įsivelia tai į vienokį, tai į kitokį nesutarimą.

Praėjusį sekmadienį įtampa pasiekė naujas aukštumas JAV prezidentui apkaltinus Kolumbijos vadovą skatinant narkotikų gamybą savo šalyje ir paskelbus stabdant mokėjimus bei subsidijas. Žinoma, prieš tai G. Pedro apkaltino JAV pareigūnus nužudžius Kolumbijos pilietį ir per vieną iš daugybės atakų, kurias JAV kariuomenė nuo rugsėjo vykdo prieš įtariamus narkotikų laivus Karibų jūroje, pažeidus šalies suverenitetą.

BBC kalbinti ekspertai perspėja, kad rizikuoti aljansu ne į naudą nei JAV, nei Kolumbijai, o vienintelės naudos gavėjos tokiu atveju – organizuoto nusikalstamumo grupuotės.

JAV ir Kolumbijos aljanso šaknys

Kolumbija viena iš pagrindinių JAV naudos gavėjų tapo XXI amžiaus pradžioje – pinigai ją pasiekdavo per iniciatyvą „Plan Columbia“, skirtą kovai su narkotikų kontrabanda ir Kolumbijos saugumo pajėgų stiprinimui. Ekspertai sako, kad finansavimas padėjo susilpninti FARC sukilėlius, iki 2016 metų, kada buvo neutralizuoti, kariavusius su oficialia valdžia. Vėliau JAV parama ėmė mažėti, o dabar jos likimas ir visai nebeaiškus.

Nepaisant karinių sėkmių prieš ginkluotas grupuotes ir pastaraisiais metais užtikrinto sąlyginio stabilumo bei saugumo, analitikai vis tiek abejoja, ar „Plan Colombia“ iš tikrųjų ilgam išsprendė narkotikų problemą.

Kokaino gamyba šalyje šiuo metu didžiausia per visą istoriją, konstatuoja Kolumbijos Pažangių Lotynų Amerikos ir Karibų socialinių bei kultūrinių studijų instituto ekspertas Hectoras Galeano.

JAV karinė kampanija Karibų jūroje, nukreipta prieš narkotikų kontrabandą – įrodymas, kad narkotikai regione išlieka tokia pati opi problema bei Vašingtono prioritetas.

Saugumo stiprinimas „Plan Columbia“ kontekste turėjo ir šalutinių poveikių: pavyzdžiui, sukarintos pajėgos ėmėsi skriausti civilius, dalis buvusių jų narių prisijungė prie narkotikų kontrabandininkų.

Nors finansavimas pastaraisiais metais ir mažėjo, JAV Kolumbijai vien 2024 metais suteikė daugiau nei 400 mln. dolerių, suskaičiavo organizacija WOLA.

„International Crisis Group“ analitikė Elizabeth Dickinson teigia, kad Kolumbija ir toliau išlieka artimiausia JAV partnerė kovoje su narkotikais Lotynų Amerikoje: „JAV investicijos, mokymai ir koordinavimas trunka jau beveik tris dešimtmečius“.

Aljansas lėmė ir šalių priklausomybę viena nuo kitos saugumo klausimais. Šiandien – ir iš dalies tai JAV paramos nuopelnas – Kolumbijos kariuomenė yra viena iš galingiausių Lotynų Amerikoje. Mainais Vašingtonas labai priklausomas nuo Bogotos kovos su narkotikais operacijose.

„Maždaug 80 proc. žvalgybinių duomenų, kuriuos JAV naudoja operacijoms prieš narkotikus, gaunama iš Kolumbijos“, – patikslina E. Dickinson.

Mažėjanti parama

Karinė parama – ne vienintelė finansavimo forma, kokią iš JAV pastaraisiais dešimtmečiais gavo Kolumbija. Padedama Vašingtono užsienio politikos ir vystymosi paramos agentūros Kolumbija inicijavo ne vieną taikos ir augimo projektą. Deja, metų pradžioje D. Trumpo administracija informavo agentūrą naikinanti – Kolumbija liko be daugumos savo iniciatyvų, darbo neteko dešimtys žmonių.

„Kiti paramos šaltiniai – Valstybės departamentas, skiriantis civilinį ir gynybos finansavimą“, – paaiškina E. Dickinson ir priduria, kad šiandien vis dar teikiama parama finansuoja komunikacijas, žvalgybą ir technikos poreikius.

Anot ekspertės, apmaudu ne tik dėl prarandamos ekonominės paramos, bet ir dėl silpnėjančių su ta pačia grėsme kovojančių valstybių institucinių ryšių.

Rugsėjo viduryje pirmą kartą per 30 metų JAV oficialiai pavadino Kolumbiją šalimi, „neįvykdžiusia įsipareigojimų sukontroliuoti narkotikų kontrabandą“, todėl ir nuspręsta finansinę paramą mažinti. Laimei, paskutinę akimirką Vašingtonas nutraukti paramos taip ir neišdrįso, paaiškinęs, kad tai buvo perspėjimas. Deja, praėjo mėnuo, ir blogiausios pranašystės, panašu, pildosi.

Pats netinkamiausias metas

Naujausias JAV ir Kolumbijos prezidentų konfliktas vyksta abiem administracijoms pačiu netinkamiausiu metu.

G. Petro nesėkmingai bando Kolumbijoje užtikrinti absoliučią taiką – kampaniją, kurią įgyvendinti pasižadėjo metų pradžioje ir kuriai, panašu, nelemta virsti tikrove (dažnėja ginkluotų grupių atakų, Bogotoje nužudytas kandidatas į prezidentus Miguelis Uribe Turbay).

O D. Trumpas ėmėsi prieštaringai vertinamos kampanijos prieš narkotikų kontrabandininkus. Nuo rugsėjo JAV kariniai laivai jau ne kartą atakavo įtariamus narkotikų laivus ir Karibų jūroje pražudė 37 žmones. Dar du žmonės prieš porą dienų žuvo per amerikiečių atakas Ramiajame vandenyje.

Oficialiai amerikiečių kampanija yra nukreipta prieš iš Venesuelos, kurios prezidentą Nicolą Maduro D. Trumpas kaltina vadovaujant nusikaltėlių organizacijai „Saulių kartelis“, plaukiančius laivus. Pats N. Maduro kaltinimus neigia ir sako, kad atakomis siekiama jį išginti iš posto. Operacijų teisėtumu abejoja ir teisininkai, perspėjantys, jog jos pažeidžia tarptautinę teisę. Vienas iš garsiausių jų kritikų – tas pats G. Petro, netgi jau spėjęs paraginti Jungtine Tautas prieš D. Trumpą inicijuoti baudžiamąjį procesą.

H. Galeano teigimu, turint omenyje, kaip kardinaliai skiriasi jų pažiūros ir atsižvelgiant į dramatišką valdymo manierą, akivaizdu, kad prezidentų santykiuose „bet kurią akimirką gali įvykti sprogimas – ypač po incidento su laivais Karibų jūroje“.

Rugsėjį Kolumbijos prezidentas BBC sakė, kad D. Trumpo veiksmai – „tironijos išraiška“ ir paragino JAV valdžios pareigūnus patraukti baudžiamojon atsakomybėn už nužudymą.

Prieš savaitę G. Pedro pakartojo, ką skelbė valstybinis naujienų portalas RTVC – esą, per JAV ataką prieš laivą rugsėjo 16 dieną žuvo žvejys iš Kolumbijos Alejandro Carranza. Nepraėjo nė kelios valandos ir D. Trumpas pranešė stabdąs paramą ir perspėjo, kad, jeigu G. Pedro neišspręs narkotikų gamybos Kolumbijoje problemos, JAV tai padarys už jį ir „tai nebus atlikta gražiuoju“. Anot Kolumbijos užsienio reikalų ministerijos, tokie JAV prezidento žodžiai prilygsta „grasinimui ryžtis neteisėtai intervencijai Kolumbijos teritorijoje“.

Skaudus smūgis

E. Dickinson sako, kad suprastėję JAV ir Kolumbijos santykiai bei paramos apkarpymai yra iš tiesų skaudus smūgis ir perspėja, kad dabar saugumo pajėgoms bus sunkiau kontroliuoti ginkluotas grupuotes.

Anot ekspertės, sunku suprasti, kodėl JAV priėmė tokį sprendimą būtent dabar, kai įtampa dėl JAV dislokavimų Karibuose ir D. Trumpo narkotikų kontrabandininkams paskelbto karo pasiekė naują lygį: „Kam užsipulti savo artimiausią sąjungininką, kai ant kortos ir taip pastatytas regiono saugumas?“.

H. Galeano antrina kolegei ir sako, kad rizikų kyla abiem valstybėms: „Kolumbijai reikia JAV, o JAV reikia Kolumbijos. Kolumbijoje JAV naudojasi karinėmis bazėmis, susitarimai pasirašyti su to paties G. Pedro administracija. Visoje šioje nereikalingoje maišalynėje laimi tik nusikaltėlių gaujos. Kol D. Trumpas koncentruojasiį Karibų jūrą, narkotikų kontrabandininkai renkasi kitus maršrutus.“