Vienas internautas savo „Facebook“ paskyroje pareiškė, jog „NATO ruošiasi tiesioginiam išpuoliui prieš Rusiją“.
Jis rėmėsi aukšto Maskvos pareigūno pareiškimu, teigdamas, kad šis esą „atskleidė detales apie NATO Europos narių pasirengimą karui su Rusija“.
Ką sakė žvalgybos vadas?
S.Naryškinas šią savaitę Nepriklausomų valstybių sandraugos šalių saugumo organų ir specialiųjų tarnybų vadovų tarybos posėdyje tvirtino, esą NATO priklausančios Europos šalys atvirai ruošiasi karui su Rusija.
Socialinių tinklų nuotrauka/Sergejus Naryškinas
„Iškelta užduotis per trumpą laiką aprūpinti NATO sąjungininkų greitojo reagavimo pajėgas visais reikalingais ištekliais“, – dėstė jis.
Anot jo, Europos šalys jau pradėjo karinės produkcijos „daugkartinio gamybos padidinimo“ procesą, taip pat mobilizacines priemones ir „gyventojų zombizavimą propaganda apie neišvengiamą Maskvos agresiją“.
To priežastimi S.Naryškinas įvardijo tai, kad Europa, po Antrojo pasaulinio karo įprato gyventi tariamoje „amerikiečių okupacijoje“ ir „negali prisitaikyti prie besikeičiančių tarptautinių realijų“.
Vienintelis dalykas, kurį, jo nuomone, amerikiečiai šiandien pasirengę pasiūlyti Europos tautoms, yra „rusofobija ir spartesnis Europos karinio potencialo stiprinimas siekiant didelio masto ginkluoto konflikto su Rusija“.
Be kita ko, S.Naryškinas apkaltino Jungtinės Karalystės žvalgybą ruošiantis naujoms diversijoms Baltijos ir Juodojoje jūrose.
Ne pirmas toks pareiškimas iš Kremliaus
S.Naryškino vadovaujama Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba praėjusį mėnesį pareiškė, kad Europos Sąjunga pasirengusi imtis „faktinės Moldovos okupacijos“, kad išlaikytų respubliką „savo rusofobinės politikos kryptimi“.
Pavasarį jis teigė, esą Vakarų šalys nori atsikratyti prezidento Vladimiro Putino ir suskaidyti Rusiją.
Anksčiau buvęs Rusijos Saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas yra teigęs, jog Rusija pasirengusi atremti NATO keliamas karines grėsmes ir apginti savo teritoriją, užsimindamas, neva NATO telkia pajėgas galimam puolimui.
Jis teigė, jog NATO „vis aktyviau koncentruojasi į karinės grėsmės Rusijai formavimą iš jūrinių krypčių“ ir užsiminė apie Lenkijos ir Baltijos valstybių teritorijose „telkiamas NATO jungtinių greitojo reagavimo pajėgų grupuotes“. Jis taip pat užsiminė apie tariamus NATO planus pulti Kaliningrado sritį, teigdamas, jog apie tokius planus žinoma jau seniai.
Taip pat skaitykite: Patruševas pareiškė, kad NATO rengiasi pulti Kaliningradą: ką reiškia jo žodžiai?
Jis ne kartą atkartojo ir prezidento Vladimiro Putino pareiškimus, neva Rusija esanti taiki valstybė ir neketinanti pulti nei kaimynių, nei NATO šalių. Tokius teiginius Maskva kartojo ir kelios dienos prieš įsiverždama į Ukrainą.
Dalis Kremliaus dezinformacijos kampanijos
Kremliaus teiginiai, esą NATO planuoja pulti Maskvą, skamba jau ne vienerius metus, jie ypač suintensyvėjo Rusijai pradėjus invaziją į Ukrainą. Anot analitikų, toks naratyvas įgavo populiarumą 2014 m. – po Maidano revoliucijos. Nuo tada Kremlius tvirtina, kad Vakarai kišasi į Ukrainos reikalus.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Karas Ukrainoje
Anot „Deutsche Welle“ kalbintų analitikų, Rusija dažnai bando pavaizduoti, esą jai yra nuolat grasinama, dėl to ji privalanti gintis, o karas Ukrainoje tėra atgrasymo priemonė.
Pavyzdžiui, keletą dienų prieš pradėdamas karą Ukrainoje V.Putinas aiškino, kad NATO „vis labiau plečiasi“ ir jos karinė grėsmė artėja prie Rusijos sienų. Tame yra dalelė tiesos. Nuo Sovietų Sąjungos žlugimo 14 Rytų Europos šalių prisijungė prie NATO, keturios iš jų ribojasi su Rusija, tarp jų ir Lietuva.
Taip pat tiesa, kad NATO Rytų Europos šalyse narėse parengė infrastruktūrą ir aerodromus, kad galėtų greitai sustiprinti kariuomenės pajėgas. Tačiau šie veiksmai buvo atsakas į Rusijos 2014 m. neteisėtai aneksuotą Krymą. Aljansas ir toliau laikosi 1997 m. NATO-Rusijos susitarimo, kuris draudžia nuolat dislokuoti dideles karines pajėgas naujose narėse. Tačiau tai nesutrukdė V.Putinui iki dabar kartoti, kad NATO kelia grėsmę Rusijai.
ZumaPress/Scanpix/Vladimiras Putinas
Nors tokia propaganda iš esmės skirta Rusijos auditorijai, šis naratyvas turėjo tam tikrą įtaką ir Vakarų gyventojams.
NATO pozicija
Oficiali NATO pozicija dėl Rusijos yra tokia, kad Aljansas daugiau nei 30 metų bandė užmegzti partnerystę su Maskva, plėtojo dialogą ir bendradarbiavimą. Nepaisant to, ši šalis nuolat pažeidžia normas ir principus, kurie užtikrina Europos saugumą, ypač pastarąjį dešimtmetį.
NATO vėliava / Anna Ross / dpa/picture-alliance
Rusijos karas Ukrainoje destabilizavo taiką euroatlantinėje erdvėje ir kelia pavojų pasauliniam saugumui. Dėl to NATO Rusijos nebelaiko partnere, priešingai, Rusiją traktuoja kaip didžiausią ir tiesioginę grėsmę sąjungininkų saugumui.
Visgi NATO yra pasirengusi palaikyti ryšius su Maskva, siekdama sumažinti riziką ir užkirsti kelią eskalacijai. Aljansas nekelia grėsmės Rusijai ir nesiekia konfrontacijos. NATO ir toliau vieningai ir atsakingai reaguoja į Rusijos grėsmes.
NATO pirmiausia yra politinė organizacija, kurios tikslas – spręsti konfliktus taikiais būdais. Jau 1949 m. Vašingtono sutarties, pagal kurią buvo įkurta ši organizacija, pirmajame straipsnyje teigiama:
„Šalys įsipareigoja, kaip nustatyta Jungtinių Tautų Chartijoje, bet kokį tarptautinį ginčą, kuriame jos gali dalyvauti, spręsti taikiu būdu taip, kad tarptautinei taikai, saugumui bei teisingumui neiškiltų pavojus, ir savo tarptautiniuose santykiuose susilaikyti nuo grasinimo jėga ar jėgos panaudojimo bet kuriuo būdu, nesuderinamu su Jungtinių Tautų tikslais.“
11-osios oro pajėgų brigados nuotr./NATO pratybose Lenkijoje dalyvauja olandų oro desantas
NATO gali imtis jėgos priemonių tam tikrais atvejais, tačiau bendri kovos veiksmai numatomi tik savigynai. Sutarties 5-asis straipsnis numato, kad vienos ar kelių iš jų ginkluotas užpuolimas laikomas jų visų užpuolimu. Tokio ginkluoto užpuolimo atveju kiekviena iš jų, įgyvendindama individualios ar kolektyvinės savigynos teisę, nedelsdama suteiks pagalbą užpultai šaliai, imdamiesi tokių veiksmų, kurie atrodys būtini, įskaitant ginkluotos jėgos panaudojimą, saugumui atkurti ir palaikyti.
Aljansas paprasčiausiai neturi teisinio mechanizmo, kuris leistų jam kariauti agresijos ar užkariavimo karus.
NATO oficialiai paneigė prielaidas, kad jos veiksmais, taip pat ir Baltijos šalyse, yra nukreipti prieš Rusiją.
Be to, Aljansas niekada nėra pradėjęs užkariavimo karų ar teritorinių aneksijų kurios nors savo nares naudai. Tuo tarpu Rusija aneksavo Krymą ir pradėjo karą Ukrainoje.
Galimas pavojus
Ruoštis galimai Rusijos agresijai prieš NATO, Aljansas pradėjo ruoštis prieš kurį laiką, nes, remiantis Vakarų žvalgybos duomenimis, Rusijos kariuomenė iki 2030 m. gali įsiveržti į vieną iš Aljanso valstybių teritoriją.
Markas Rutte / NICOLAS TUCAT / AFP
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte anksčiau pareiškė, kad Rusija sparčiai didina ginklų gamybą. Žvalgybos duomenimis, šiemet Rusija pagamins 1 500 tankų, 3 000 šarvuočių ir 200 raketų „Iskander“. Jis taip pat pridūrė, kad Maskva bendradarbiauja su Kinija, Šiaurės Korėja ir Iranu ir atkuria savo pajėgas naudodama Kinijos technologijas.
Lietuvos žvalgyba savo ruožtu įspėja, jog per trejus-penkerius metus Rusija gali išvystyti pajėgumus, kurių pakaktų ribotiems veiksmams prieš NATO. Valstybės saugumo departamento grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime nurodoma, kad šiuo metu Rusijos galimybės naudoti karinę jėgą prieš NATO yra labai ribotos, tačiau tikėtina, kad artimoje perspektyvoje šaliai užteks resursų ne tik tęsti karą prieš Ukrainą, bet ir didinti pajėgumus.
Neseniai vykusio NATO susitikimo Briuselyje kuluaruose Suomijos gynybos ministras Antti Häkkänenas nurodė, kad Rusija telkia karius prie ES sienų ir rengiasi antrajam karinės agresijos etapui, net ir pasibaigus karui Ukrainoje.
Jis pabrėžė, kad Rusijos karinių pajėgų modernizavimas ir jų dislokavimas prie Europos sienų rodo didėjantį pavojų.
Tuo tarpu Vokietijos Federalinės žvalgybos tarnybos (BND) vadovas Martinas Jägeris įspėjo, kad Maskva ketina išbandyti Europos sienas ir tai gali įvyti bet kada.
Jis pastebėjo, jog hibridinės atakos ir pavieniai incidentų dažnumas reiškia naują konfrontacijos „kurioje Rusija mus laiko priešininku ir kariaujančia šalimi“, lygį.
Dar 2024 m. Karo tyrimų instituto analitikai savo ataskaitoje nurodė, jog Rusija rengiasi didelio masto konfliktui su NATO. Jie rėmėsi ne viena šalies finansinių, ekonominių ir karinių rodiklių analize. Jie nurodė, kad nors konfliktas neįvyks staigiai, Rusija greičiausiai planuoja tai padaryti greičiau nei kai kurie Vakarų analitikai galvojo prieš tai.
Aljansas ruošiasi gintis
NATO ir ES neseniai aptarė būdus, kaip sustiprinti apsaugą nuo dronų ir atremti Rusijos keliamą grėsmę po virtinės oro erdvės pažeidimų. Aljansas pradėjo naują karinę misiją rytinių sienų saugumui stiprinti.
M.Rutte pranešė, kad NATO dabar „testuoja integruotas sistemas, padėsiančias mums aptikti, sekti ir neutralizuoti oro grėsmes“, skirtas naudoti rytiniame flange.
Ši iniciatyva yra vienas iš kelių pavyzdinių ES gynybos projektų, kuriais siekiama iki 2030 m. paruošti bloką galimai Maskvos atakai.
ES šiuo metu taip pat svarsto apie „dronų sienos“ sukūrimą, kuri padėtų kovoti su šia grėsme.
Pradinis tikslas buvo sustiprinti valstybes prie rytinių ES sienų, tačiau vėliau jis buvo išplėstas, reaguojant į incidentus, per kuriuos neatpažinti dronai pastebėti keliose valstybėse toliau į vakarus.
NATO pajėgų naikintuvas / THIBAUD MORITZ / AFP
Nuo Suomijos ir Švedijos įstojimo į NATO karinis Aljanso bendradarbiavimas išties sustiprėjo. Lenkija paspartino savo karinių pajėgumų stiprinimą, siekdama atremti galimą invaziją. Šiaurės šalių oro pajėgos kartu veikia visame regione. Estija ir Suomija sustiprino bendradarbiavimą jūros srityje, kad galėtų efektyviau reaguoti į Rusijos intensyvėjantį hibridinį karą Baltijos jūroje.
Toks pasiruošimas papildo NATO pastangas suskurti išankstines dislokuotas pajėgas, pavyzdžiui, sausumos pajėgas šiaurės Suomijoje ir Vokietijos brigadą Lietuvoje. NATO taip pat rengia didelio masto karines pratybas.
Labiausiai pažeidžiamos ES narės taip pat lenkia likusią Europą investicijų į savo gynybą srityje. Lenkija šiais metais gynybai suplanavo skirti beveik 5 proc. savo BVP.
Baltijos valstybės įsipareigojo šią ribą pasiekti 2026 m. Lietuvos valdžia žada, jog ateinančiame biudžete gynybai bus skiriama virš 5 proc. BVP. Danija nuo 2022 metų padvigubino savo karinį biudžetą, o Švedija panaikino griežtas skolos taisykles, kad galėtų skirti papildomus 31 mlrd. JAV dolerių gynybai.
M.Rutte yra pareiškęs, kad Aljansas gali veiksmingai sulaikyti Rusiją, nes bendra Aljanso šalių narių ekonomika yra 25 kartus didesnė už Rusijos.
Jis taip pat pažymėjo, kad karinis blokas jau 70-80 metų priešinasi Maskvai ir žino, kaip teisingai reaguoti į Rusijos provokacijas. Kartu M.Rutte paragino Šiaurės Atlanto Aljanso šalis skirti daugiau lėšų gynybai, nes Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kaip rodo karas Ukrainoje, yra pasirengęs paaukoti milijoną žmonių dėl savo tikslų.
Tačiau visa tai yra tik gynybiniai planai, kuriais siekiama atremti Rusijos agresiją.
15min verdiktas: melas. S.Naryškinas iš tiesų tai pasakė, tačiau tokie Kremliaus melagingi pareiškimai šiuo metu jau yra įprasti. Nėra jokių įrodymų, kad NATO planuoja pati pulti Rusiją. Aljansas nekelia grėsmės Rusijai ir nesiekia konfrontacijos. Tačiau jis ruošiasi galimam Maskvos puolimui ir stiprina savo gynybą.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.