Dalia, kas jus įkvepia ugdyti vaikus?
Švietime dirbu daugiau nei 30 metų. Dar besimokydama mokykloje žinojau, kad būsiu mokytoja. Ką tuomet dariau vietiniame vaikų darželyje, dabar tai vadiname savanoryste: ateidavau pabūti su vaikais, organizavau jiems veiklas. Visada buvau apsupta mažųjų. Ir tikrai niekada nesu pasigailėjusi, kad pasirinkau šį kelią. Vaikai niekada neleidžia pasenti.
Norint turėti kontaktą su šiuolaikiniais vaikais turi su jais būti ant tos „pačios bangos“. Kiekvienas vaiko pribėgimas, apsikabinimas pertraukų metu leidžia suprasti ir pajausti, kad esu ten, kur ir turiu būti. Štai ir dabar prieš mūsų pokalbį grįžau iš parko, kur su mokiniais braidėme po rudenių lapų jūrą ir darėme „lapų angelus“. Ryte į kabinetą užėjo mokinys ir pavaišino močiutės sudžiovintomis moliūgų cukatomis, o kita mokinė atnešė ir padėjo ant stalo puokštę rudeninių lapų. Tokie maži, bet širdžiai labai mieli dalykai išties įkvepia.