Sukakties proga Klaipėdos SGD terminalo operatorė ir laivo-saugyklos „Independence” savininkė „KN Energies“ dalijasi 11 įdomių faktų apie SGD terminalą bei Klaipėdoje vystomą SGD vertės grandinę.
1. Pirmasis plaukiojantis SGD terminalas regione, antrasis – Europoje
Klaipėdos SGD terminalas, kurį sudaro laivas-saugykla „Independence“, krantinė ir dujotiekio atšaka – 2014-aisiais buvo pirmasis toks ne tik Baltijos regione, bet ir visoje Šiaurės Europoje, o bendrai Europoje – antrasis. Iki 2023 metų sausio, kai veiklą pradėjo SGD terminalas Suomijoje, Klaipėdos SGD terminalas buvo šiauriausiai veikiantis terminalas Europoje.
Klaipėdos SGD terminalas yra vienas svarbiausių Lietuvos energetinį saugumą užtikrinančių objektų, kuris atvėrė galimybę importuoti gamtines dujas iš viso pasaulio ir taip leido išsivaduoti iš Rusijos dujų monopolio.
Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Laivas „Independence“
2. „Independence“ – Lietuvos nuosavybė
2024-ųjų gruodžio 6 d. oficialia ceremonija buvo pažymėtas SGD laivo-saugyklos „Independence“ perdavimas Lietuvos nuosavybėn ir jo įregistravimas Lietuvos jūrų laivų registre, kurį įprasmino ant laivo iškelta trispalvė bei atidengtas naujas namų uosto pavadinimas – Klaipėda.
Iki praėjusių metų, Klaipėdoje eksploatuojamas laivas-saugykla „Independence“ buvo nuomojamas iš Norvegijos kompanijos „Höegh Evi“. Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo įstatyme buvo numatyta pareiga iki 2024 m. pabaigos įsigyti ir nuosavybės teise valdyti SGD laivą-saugyklą bei užtikrinti jo veiklą iki 2044 m. gruodžio 31 d. Galutinis sprendimas dėl „Independence“ laivo-saugyklos išpirkimo buvo priimtas 2022 m.
Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Edgaras Rinkevičius, Andrzejus Duda, Gitanas Nausėda, Alaras Karisas
3. Dujos iš SGD terminalo patenka į rinkas nuo Suomijos iki Ukrainos
SGD terminalu naudojasi ne tik Lietuvos, bet ir kitų Baltijos jūros regiono šalių – Lenkijos, Latvijos, Norvegijos ir Estijos – įmonės, o dujos iš Klaipėdos SGD terminalo pasiekia Ukrainą ir net tolimesnes rinkas. Per šių metų pirmąjį pusmetį daugiau nei 60 proc. į Lietuvą importuotų gamtinių dujų buvo eksportuota.
Tai leidžia terminalo eksploatacijos kaštus eliminuoti iš Lietuvos vartotojų mokamos saugumo dedamosios. Nuo 2022 m. gegužės 1 d. gamtinių dujų vartotojai saugumo dedamojoje nebemoka už terminalo infrastruktūrą, nes visus šiuos kaštus padengia terminalo naudotojai.
4. Apžiūros metu laivą-saugyklą papuošė „Laisvės vėtrungė“
2024-aisiais metais laivas-saugykla „Independence“ pirmą kartą per savo veiklos istoriją išvyko iš Klaipėdos: iki Danijos nuplukdytas laivas-saugykla buvo iškeltas į sausumą, kur atlikta išsami laivo dugno ir visų įrenginių apžiūra.
Siekiant pažymėti terminalo dešimtmetį Lietuvoje ir naują jo gyvavimo etapą, „Independence“ maždaug mėnesį trukusios techninės apžiūros metu buvo papuoštas unikalia, specialiai šiai progai sukurta „Laisvės vėtrunge“, kurios dizainas buvo įkvėptas Kuršių marių pakrančių tautodailės tradicijų.
Ant „Independence“ korpuso įkurdinta vėtrungė pasakoja XX a. ir XXI a. Lietuvos laisvės istoriją, kurios neatsiejama dalimi yra ir pats terminalas. Kiekvienas laisvės vėtrungės elementas turi reikšmę ir yra pasakojimo dalis. Ši vėtrungė sukurta bendradarbiaujant su pripažintu kuršių vėtrungių meistru Vaidotu Bliūdžiumi, istoriku Norbertu Černiausku ir menininku-muralistu Artur Širin.
„KN Energies“ nuotr./Laivą-saugyklą „Independence“ puošianti Laisvės vėtrungė
5. „Independence“ – didžiausias laivas Lietuvos laivų registre
Iki 2024 m. gruodžio 6 d. laivas-saugykla „Independence“ buvo įregistruotas Singapūro laivų registre ir plaukiojo su šios šalies vėliava. Atitinkamai laivui buvo taikomi Singapūro įstatymai (darbo teisė, saugumo reikalavimai, aplinkosaugos apsaugos normos ir kt.).
Lietuvai perėmus laivą savo nuosavybėn su iškelta Lietuvos trispalve jame visiškai įsigaliojo mūsų šalies įstatymai, o prižiūrinčios institucijos Lietuvoje įgijo teisę ir pareigą tikrinti „Independence“. SGD laivą-saugyklą įrašius į Lietuvos laivų registrą, šalies laivyno tonažas padidėjo net 30 proc.
6. Pirmoji biometano virtualaus skystinimo operacija
Šių metų spalį SGD terminale „Independence“ sėkmingai įvykdyta pirmoji biometano virtualaus skystinimo operacija. Operacija atlikta kartu su partneriais Skandinavijos energetikos įmone „Gasum OY“ ir Norvegijos energetikos įmone „Equinor ASA“.
BioSGD – iš dujų tinklo suskystintas biometanas, pagamintas iš Europoje esančių žaliavų, kuris suteikia galimybę klientams sumažinti anglies dioksido pėdsaką, pasinaudojant Klaipėdos SGD terminalo infrastruktūra.
Klaipėdos SGD terminalas, įgyvendinęs pirmąją biometano virtualaus skystinimo operaciją, yra vienas iš pirmųjų terminalų Baltijos šalių regione, siūlantis tokią paslaugą. Klaipėdos SGD terminalui ši inovacija suteikia lankstumo, sustiprina jos vaidmenį kaip regioninio centro tiek gamtinėms, tiek atsinaujinančioms dujoms ir atitinka ES tikslus integruoti atsinaujinančias dujas į energetikos sistemą.
7. „Independence“ veiklą užtikrins žalioji elektros energija
Siekiant mažinti SGD terminalo CO2 emisijas, Kuršių marių dugne bus tiesiamas elektros kabelis, sujungsiantis laivą-saugyklą su elektros tinklais. Planuojama, kad naujuoju kabeliu tekės tik žalioji – iš atsinaujinančių energijos išteklių pagaminta – elektra. Šiam projektui pavyko užsitikrinti ir Europos Sąjungos finansinę paramą.
Šiuo metu SGD laivas-saugykla „Independence“ veikia visiškai autonomiškai ir visą reikalingą elektros energiją pasigamina keturių laive esančių variklių pagalba. Varikliai naudoja dujas ir dyzeliną. Įgyvendinus elektros linijos jungties su Klaipėdos SGD terminalu projektą, preliminariais skaičiavimais, SGD terminalo CO2 emisijos sumažėtų maždaug trečdaliu.
8. „Pirmieji kartai“ SGD industrijoje
Klaipėdos SGD terminalas rinkai pasiūlė nemažai novatoriškų sprendimų: tai buvo pirmasis plaukiojantis terminalas Europoje, pasiūlęs išdujinimo paslaugą keliems skirtingiems terminalo naudotojams (angl. multi-user) ir pradėjęs dirbti kelių paslaugų klientams (angl. multi-service) režimu. Pagal iki tol nusistovėjusią industrijos praktiką, plaukiojantys SGD terminalai dirbdavo tik su vienu klientu.
Klaipėdoje SGD terminale, nuo 2017 metų, teikiamos SGD perkrovos paslaugos, kurios prisideda prie mažos apimties SGD paslaugų rinkos plėtros bei užtikrina SGD tiekimą į aplink Baltijos jūrą esančius autonominius SGD terminalus.
Šios ir kitos inovacijos leido „KN Energies“ tapti tarptautinėje rinkoje atpažįstama SGD terminalų paslaugų teikėja. „KN Energies“ šiuo metu užsienyje eksploatuoja SGD terminalą Brazilijos Açu uoste bei antrąjį Vilhelmshafeno SGD terminalą Vokietijoje. Bendrovė taip pat teikia komercinio eksploatavimo paslaugas keturiems Vokietijos plaukiojantiems SGD terminalams.
9. Didžiausias krovinys atkeliavo iš JAV
Iki šiol pats didžiausias suskystintų gamtinių dujų krovinys į SGD terminalą atkeliavo iš JAV – daugiau nei 165 tūkst. kubinių metrų suskystintų gamtinių dujų šių metų balandžio mėnesį atgabeno dujovežis „Maran Gas Nice“.
10. Dujomis gali aprūpinti visą Lietuvą
Esant poreikiui, Klaipėdos SGD terminalas gali visiškai užtikrinti Lietuvos dujų rinkos paklausą. Terminalas buvo statomas ir projektuojamas taip, kad net šalčiausią žiemos dieną Lietuvos vartotojus galėtų pilnai aprūpinti dujomis.
Skaičiuojama, kad SGD terminalo nominalus išdujinimo pajėgumas yra apie 2,77 mlrd. kub. metrų per metus, palyginimui, 2024 m. Lietuvoje suvartotas dujų kiekis siekė beveik 1,5 mlrd. kub. metrų dujų.
„KN Energies“ nuotr./Klaipėdos SGD terminalas
11. Sukurta vertės grandinė
Laivas „Independence“ į Klaipėdos jūrų uostą įplaukė 2014 m. spalio 27 d., o komercinė terminalo veikla prasidėjo 2015 m. pradžioje. Per beveik 11 metų terminalas išdujino apie 17,6 mlrd. kubinių metrų dujų – maždaug tiek, kiek visos Baltijos šalys sunaudotų per 6 metus (remiantis 2024 m. suvartojimu).
2017 m. spalio 27 d. veiklą pradėjo Klaipėdos SGD paskirstymo stotis, taip užtikrindama SGD vertės grandinę Lietuvoje. Į Klaipėdos SGD paskirstymo stotį, įsikūrusią šalia Klaipėdos uosto vartų, SGD iš Klaipėdos SGD terminalo ar kitų aplinkinių uostų atgabenamos mažos apimties dujovežiais, perkraunamos į penkias 1000 kubinių metrų SGD talpas, o vėliau iš jų perkraunamos į SGD autocisternas bei išgabenamos klientams.
Dujos iš Klaipėdos SGD paskirstymo stoties SGD autocisternomis gabenamos dujų vartotojams Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje. Skaičiuojama, kad nuo Klaipėdos SGD paskirstymo stoties veiklos pradžios pakrauta daugiau nei 5,8 tūkst. SGD autocisternų ir priimta daugiau nei 90 mažos apimties dujovežių.