Nenumaldomai artėjančio rudens didmiesčių gyventojai laukia su siaubu: į gatves sugrįš spūstys. Kaip ir kasmet, didžiųjų miestų savivaldybės ragina miestiečius persėsti į viešąjį transportą ir taip sumažinti spūstis. Štai Vilnius praneša apie naujus autobusus, troleibusus, tvarkaraščius, tačiau automobilių vairuotojai, paklausti, kodėl nesirenka viešojo transporto, teigia, kad viena iš didžiausių priežasčių – vėlavimai piko metu. Tuo tarpu Delfi kalbinti ekspertai teigia, kad šiandien viešasis transportas jau gali važiuoti atsižvelgiant į keleivių srautus realiu laiku. Ar įmanoma, kad Lietuvoje tokios technologijos būtų pritaikomos?
Pastabų – apstu
Automobiliu po Vilnių judanti Monika pasakoja viešuoju transportu nesinaudojanti dėl labai dažno jo vėlavimo ir sausakimšų autobusų. Anot moters, kelionė į darbą, važiuojant autobusu, jos atveju truktų nenuspėjamai ilgai, nes dažniausiai autobusas vėluoja, o kai atvažiuoja, būna sausakimšas.
„Gyvenu toliau nuo miesto centro, šalia mano namų yra viešojo transporto stotelė, bet laiku, pagal numatytą grafiką, sulaukti ten autobuso, praktiškai neįmanoma, ypač per piko valandas. Jis visada vėluoja. Išeina taip, kad galiu išeiti iš namų likus valandai ar net daugiau iki darbo pradžios, bet nuvažiuoju vis tiek pavėlavusi. Su automobiliu nuvažiuoju greičiau ir patogiau, nes nereikia grūstis su visais tame autobuse. Dažniausiai dar ir atsisėsti negaunu, tai stoviu kamštyje tikrąją to žodžio prasme“, – pasakoja Monika.
Skaitykite taip patVilniaus kolegijos pastatas laikinai atiteks Čiurlionio menų mokyklaiDidžiulės statybos ant Tauro kalno juda pirmyn: įvardijo planuojamą atidarymo datą
Kita vilnietė, Patricija, viešuoju transportu naudojasi savaitgaliais. Jos teigimu, jei savaitgalį ji važiuoja į miesto centrą, renkasi autobusą.
„Darbo dienomis važinėju automobiliu, nes po darbo dar keliauju sportuoti, su autobusu būtų nepatogu vežiotis sporto aprangą, kelionė užtruktų ilgiau. Dabar žinau savo greitesnius kelius nuo darbo vietos iki sporto. Autobusu važiuoju nebent savaitgaliais, kai einu susitikti su draugais, šeima miesto centre. Kamščių nėra, žmonių autobusuose daug mažiau, nereikia rūpintis automobilio pastatymu“, – patirtimi dalinasi Patricija.
Vilnius gerina viešojo transporto kokybę
Be abejonės, kelios nuomonės negali atspindėti visų vilniečių pozicijos viešojo transporto atžvilgiu. Visgi, Vilniaus miesto savivaldybės įmonė JUDU, kuri rūpinasi ir viešojo transporto tvarkaraščiais, maršrutais sostinėje, kalbėdama apie tai, ką reikėtų gerinti, taip pat akcentuoja viešojo transporto tvarkaraščių dažnumą, maršrutų skaičiaus didinimą.
„Nuo rugsėjo 1-osios Vilniuje įsigalios rudens viešojo transporto tvarkaraščiai – į gatves išriedės 633 autobusai ir troleibusai, dažnės dalies maršrutų reisai, kurie geriau susies sparčiai augančius miesto rajonus. Pokyčiai suplanuoti įvertinus keleivių srautus ir prognozuojamą rudens kelionių poreikį.
Kasmet prieš naują sezoną JUDU analizuoja keleivių srautus, vertina miesto augimo tendencijas ir prognozuoja būsimą viešojo transporto poreikį. Šiemet planuojama, kad Vilniaus viešuoju transportu bus atlikta apie 226 mln. kelionių. Atsižvelgiant į augančius keleivių srautus ir siekiant užtikrinti sklandų judėjimą mieste intensyviausiu rudens laikotarpiu, viešojo transporto priemonių skaičius bus didesnis nei ankstesniais metais“, – rašoma Vilniaus miesto savivaldybės pranešime spaudai.
Tęsiama, kad intensyvesni maršrutai numatomi gausiau apgyvendintuose miegamuosiuose rajonuose, tokiuose kaip: Fabijoniškės, Perkūnkiemis, Baltupiai, Šiaurės miestelis, Lazdynėliai.
„Rudens sezonui viešojo transporto tinklą planuojame remdamiesi realiais keleivių srautais ir prognozuojamu poreikiu. Vertiname, kur miestas auga sparčiausiai, kuriuose maršrutuose susidaro didžiausi keleivių srautai ir kuriuo paros metu reikia daugiau transporto. Tikslas – kad didėjantis viešojo transporto poreikis keleiviui reikštų ne didesnį laukimą, o dažnesnį ir patikimesnį susisiekimą“, – pranešime cituojama JUDU vadovė Loreta Levulytė-Staškevičienė.
Pasaulyje naudojamos technologijos
Visgi, nepaisant autobusų maršrutų kiekio didinimo ir dažnumo, pasak dirbtinio intelekto eksperto Tomo Naščišonio, didžiausią vaidmenį viešojo transporto naudojimo proveržiui įtakos gali turėti technologijos ir jų galimybės pagerinti kelionių kokybę. Pasak jo, šiandien šioje srityje dirbtinio intelekto (DI) galimybės yra nepaprastai didelės ir jau yra šalių, kurios jomis naudojasi. Paklaustas, kaip DI galėtų padėti planuojant maršrutus ir tvarkaraščius, jis teigia matantis didelę technologijų perspektyvą.
„Sistema galėtų nuolat analizuoti, kur ir kada žmonės realiai juda, kiek keleivių naudojasi konkrečiais maršrutais, kur transportas vėluoja, kaip keičiasi gyventojų skaičius, kur statomi nauji kvartalai, kur yra mokyklos, darbo vietos, ligoninės ir kiti traukos objektai. Tada galima optimizuoti ne tik tvarkaraštį, bet visą maršrutų tinklą. Pavyzdžiui, kartais problema nėra ta, kad reikia daugiau autobusų. Gali būti, kad reikia pakeisti vieno maršruto trasą, sukurti geresnį persėdimo tašką arba padidinti dažnį tik tam tikromis valandomis.
Dar įdomesnė kryptis pagal poreikį valdomas viešasis transportas, kai maršrutai ir transporto priemonės iš dalies prisitaiko prie realios keleivių paklausos. Tai ypač prasminga mažesnio tankio teritorijose, kur fiksuotu maršrutu važiuojantis didelis autobusas didžiąją laiko dalį yra pustuštis. Mano nuomone, ilgainiui pereisime nuo „išmaniojo autobuso“ ar „išmaniojo šviesoforo“ prie išmanios miesto mobilumo sistemos, kuri nuolat daro tą patį ciklą: stebi → prognozuoja → simuliuoja → optimizuoja → įgyvendina → pamatuoja rezultatą.
Ir čia vėl grįžtame prie tos pačios taisyklės, apie kurią kalbėjome, DI nėra svarbiausia dalis. Svarbiausia yra kokybiški ir tarpusavyje sujungti miesto duomenys. Kai juos turime, DI gali padėti miestui ne tik suprasti, kur šiandien yra problema, bet ir numatyti, kur ji bus rytoj“, – komentuoja technologijų įmonės „GoAGI“ vadovas.
DI keičia viešojo transporto maršrutų planavimą
Tuo tarpu VILNIUS TECH Logistikos ir transporto vadybos katedros docentė dr. Ilona Jaržemskienė sako, kad pastaruoju metu maršrutų planavimo technologijose pasaulyje vyksta esminis lūžis – nuo statinių algoritmų pereinama prie realaus laiko prognozuojančių sistemų. Didžiausias dėmesys dabar skiriamas tam, kad transporto tinklas pats gebėtų dinamiškai persitvarkyti. O per artimiausią dešimtmetį prognozuojama pažanga gali atimti žadą.
„Nebeliks fiksuotų tvarkaraščių: viešojo transporto judėjimas miestuose prisitaikys prie realios paklausos minutės tikslumu. Miestuose naudojamus bazinius statinius tvarkaraščius, kurie skiriasi priklausomai nuo savaitės dienos ir sezono, keičia DI valdomi tvarkaraščiai, kurie yra tikslesni ir numato vėlavimus pagal spūsčių duomenis. Jau dabar, naudojantis virtualia švieslente, galima matyti tikslią autobuso ar troleibuso buvimo vietą ir faktinį atvykimo laiką, apskaičiuotą pagal esamas eismo sąlygas. Ateityje specializuotos programėlės rodys informaciją, pritaikytą konkrečioms keleivių suplanuotoms kelionėms“, – komentuoja mokslininkė.
Ir čia technologijų galimybės nesibaigia. Vilnius Tech docentė tęsia, kad dirbtinis intelektas (DI) jau greitai ims prognozuoti srautus: algoritmai analizuos miesto renginius, orus ir spūstis, kad iš anksto nukreiptų transportą ten, kur reikės.
„Mūsų laukia ir savaime optimizuojami maršrutai: transporto priemonės keis kelią realiuoju laiku, kad išvengtų eismo ribojimų ar avarijų. DI jau dabar naudojamas maršrutų koregavimui pagal realią situaciją. Mobilumas kaip paslauga/MaaS: integruoto bilieto diegimas jau vyksta, tačiau ši sistema dar reikalauja technologinių patobulinimų. Galima drąsiai teigti, kad po kurio laikoviena programėlė sujungs traukinių, autonominių automobilių ir paspirtukų paslaugas, o už visą kelionę bus galima atsiskaityti vienu bilietu. Mikromobilumo integracija: paskutinė kelionės mylia (nuo stotelės iki namų durų) bus užtikrinama automatiškai rezervuotu autonominiu paspirtuku ar robotu“, – pabrėžia doc. dr. I. Jaržemskienė.
Jeigu čia DI galimybių dar negana, pasak mokslininkės, ateityje dominuos dinaminis transportas pagal poreikį (Demand-Responsive Transport – DRT). Kas tai?
„Tai sparčiausiai besivystanti technologija priemiesčiuose ir mažesnio tankumo zonose. Tai algoritminis autobusų iškvietimas: keleiviai per programėlę užsisako kelionę, o DI algoritmas realiuoju laiku keičia mažų autobusų maršrutus taip, kad pakeliui surinktų kuo daugiau žmonių, važiuojančių ta pačia kryptimi. Gali nebelikti jokių fiksuotų stotelių ar laiko grafikų“, – paaiškina Vilnius Tech docentė.
Autobusai važiuos patys
Europoje jau masiškai, o Lietuvoje – po truputį kalbama apie autonominio transporto galimybes. I. Jaržemskienės teigimu, kelionės tokiomis viešojo transporto priemonėmis tikrai virs realybe.
„Autobusai ir kitos transporto priemonės važinės be vairuotojų, o tai leis transportui dirbti visą parą be pertraukų. Nors visiškai autonomiškos transporto sistemos, kurioms nereikėtų jokios priežiūros, dar tobulinamos, miestų gatvėse jau galima sutikti savaeigį transportą. Reikėtų nepamiršti išmaniųjų eismo valdymo sistemų diegimo: jos padeda transporto priemonėms „kalbėtis“ su miesto infrastruktūra, tad transporto priemonės galės akimirksniu keistis duomenimis su šviesoforais ir kita miestų infrastruktūra. Daugelyje Vakarų Europos miestų autobusai turi integruotus jutiklius, kurie autobusui priartėjus prie sankryžos automatiškai pakeičia šviesoforo signalą į žalią, kad viešasis transportas nevėluotų“, – teigia pašnekovė.
Vilniuje, kaip teigia JUDU, DI įrankiai jau pasitelkiami eismo valdymo procesuose, tačiau planuojant maršrutus, šiuo metu DI įrankiai nėra naudojami.
„Didžiausias dėmesys skiriamas tvarkaraščių sudarymui atsižvelgiant į maršrutų paskirtį, jų koordinavimą, prisitaikymo prie svarbiausių susisiekimo taškų, mokyklų, o taip pat ir į keleivių prašymus ir pastebėjimus. Norime atkreipti dėmesį, kad domimės rinkoje esančių produktų funkcionalumu ir DI panaudojimo galimybėmis. Žvelgiant į 10–15 metų laikotarpį Vilniuje, viešasis transportas kursuos žymiai dažniau, bus atsinaujinęs, o taip pat daug žalesnis. Didžiąją dalį parko sudarys aplinkai draugiškos, elektrinės transporto priemonės“, – teigiama JUDU atsakyme.
Autorius: Justina Maciūnaitė, DELFI
Šis straipsnis paliko abejingus labiau nei 8 iš 10 pastarojo mėnesio straipsnių.