Lietuvos politikai sąmoningai iš šalies daro karo aikštelę, tai – NATO strategijos dalis, norint paversti Baltijos šalis „pilkąja zona“.
Melas. NATO neturi jokių svertų kontroliuoti savo narių politiką, išskyrus įsipareigojimus gynybai. Narystė NATO yra savanoriška. NATO yra gynybinis aljansas ir nekelia jokios grėsmės Rusijai, kuri 2022 m. vasario 24 m. pradėjo plataus masto agresiją prieš nepriklausomą Ukrainą (prieš tai 2008 m. įsiveržusi į Sakartvelą, o 2014 m. į Ukrainą). Rusijos grėsmė Lietuvai nėra išsigalvota – tai numato ir Lietuvos nacionalinio saugumo strategija, ir Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas, ir užsienio partnerių sprendimai.
Melo detektoriaus komentaras
Socialiniuose tinkluose platinamas melas, kad Lietuvos politikai specialiai iš Lietuvos daro karo aikštelę, esą tai yra NATO strategijos dalis, norint paversti Baltijos šalis „pilkąja zona“. Melagingai tvirtinama, kad tokia padėtis leidžia šalyje be atviro karo išlaikyti įtampą bei pateisinti nuolatinį karių buvimą, išlaidas gynybai. Koks to tikslas? Melagienos autorius teigia, kad šitaip NATO siekia kontroliuoti regiono politiką, kariuomenių modernizavimą, testuoti „buferinę“ zoną – t. y. Baltijos šalis – tarp Vakarų ir Rusijos.
Iš tikrųjų, visi melagienoje išvardinti teiginiai – Kremliaus ne vienus metus puoselėjamas melagingas naratyvas, kad Lietuva nėra savarankiška šalis, kad jos politikai parsidavę, o jos politinį kursą kontroliuoja NATO, kad sąjungininkų karių buvimas Lietuvoje vykdomas prieš jos valią ir galiausiai – kad Rusijos keliama grėsmė nėra reali, o tik išsigalvota pačios NATO.
Iš tikrųjų, Rusijos režimas (per sau palankias informavimo priemones ir socialinių tinklų paskyras pasiekiantis ir Lietuvą) šiuos melus kartoja taip dažnai, kad NATO jiems paneigti skyrė net atskirą polapį.
NATO – gynybinis aljansas
Šiaurės Atlanto sutarties organizacija (NATO) yra gynybinis aljansas, kuris neturi jokių teisinių svertų paveikti savo narių politiką, išskyrus kolektyvinės gynybos įsipareigojimus. Tai reglamentuojama Šiaurės Atlanto sutartyje.
Sutarties 1 str. rašoma, kad Aljanso narės kilusius ginčus pirmiausiai turi spręsti taikiomis priemonėmis. Pats Aljansas taip pat viešai paneigia mitą dėl savo tariamos agresijos prieš Rusiją.
„NATO nesiekia konfrontacijos ir nekelia jokios grėsmės Rusijai ar jokiai kitai tautai. NATO neįsiveržė į Gruziją 2008 m. Tai padarė Rusija. NATO neįsiveržė į Ukrainą 2014 m. ir dar kartą 2022 m. Tai padarė Rusija.
NATO daugelį metų dėjo daug pastangų, kad užmegztų strateginę partnerystę su Rusija. Būtent Rusija palaipsniui nutraukė taikų bendradarbiavimą, elgdamasi vis agresyviau – nuo Grozno iki Gruzijos ir nuo Alepo iki Ukrainos“, – rašo NATO.
Kartu NATO paneigė ir melą, kad Aljansas bando savo nares įvelti į karą su Rusija.
„Rusija pradėjo karą prieš Ukrainą, nepatirdama grėsmės iš Ukrainos ar bet kurios kitos Europos šalies pusės. 2014 m. ji neteisėtai aneksavo Krymą ir užėmė teritorijas Donecke bei Luhanske. O 2022 m., Rusijai įsiveržus į Ukrainą, prasidėjo kruviniausias konfliktas Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo.
Remdama Ukrainą ir stiprindama Ukrainos gebėjimą atgrasyti ir gintis, NATO padeda palaikyti tarptautinę taisyklėmis pagrįstą tvarką ir milijardo NATO gyventojų saugumą“, – rašo NATO.
Lietuva NATO sudėtyje
NATO kariai Lietuvoje taip pat yra ne prieš šalies norą. 2014 m. Rusijai įsiveržus į nepriklausomą Ukrainą, JAV ėmėsi užtikrinti NATO sąjungininkų saugumą rytiniame Aljanso flange. Todėl dar nuo 2014 m. pavasario, kaip JAV sausumos pajėgų operacijos „Atlanto ryžtas“ dalis, Baltijos šalyse ir Rytų Europoje rotuojami JAV sausumos pajėgų kariai.
Iš pradžių JAV karių buvimas Lietuvoje buvo grindžiamas 1951 m. Šiaurės Atlanto Sutarties Šalių susitarimu dėl jų karinių pajėgų statuso (NATO SOFA) bei dvišaliais susitarimais. Tačiau 2017 m. Lietuvos Seimas ratifikavo gynybinį susitarimą su JAV. Naujas dokumentas aiškiau apibrėžė į Lietuvą atvyksiančių karių statusą ir tvarką.
Rusijos grėsmė Lietuvai
Istorija rodo, kad Rusija ne kartą gviešėsi nepriklausomų valstybių kontrolės – Lietuvą ilgiems metams ji okupavo dukart. Ši grėsmė niekur nedingo.
Atnaujintoje Lietuvos nacionalinio saugumo strategijoje rašoma: „didžiausia grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinių interesų užtikrinimui kyla iš augančio Rusijos Federacijos valdžios autoritarizmo, agresyvumo ir imperialistinių ambicijų įgyvendinimo karinėmis ir kitomis, nekonvencinėmis hibridinėmis priemonėmis.
Vis dažniau ignoruodama ne tik tarptautinės bendruomenės nuomonę, bet ir pažeisdama tarptautinę teisę, Rusijos Federacijos valdžia kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos Respublikai ir kartu visos euroatlantinės bendrijos saugumui“.
Rusijos grėsmė įvardijama ir naujausiame Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime: „Rusija gali išvystyti karinius pajėgumus, kurių pakaktų pradėti ribotus karinius veiksmus prieš vieną ar kelias NATO valstybes“.
Būtent dėl tos priežasties savo gynybinius pajėgumus didina ne tik Lietuva, savo karinį buvimą čia didina ir JAV. 2022 m. sutarta, kad JAV sunkusis batalionas Lietuvoje be pertraukos bus rotuojamas dar mažiausiai iki 2026-ųjų.