„Jo darbo vizitas dvelkė neviltimi“, – rašo dienraštis, nušviesdamas pastarųjų dienų įvykius, privertusius V. Putiną nusiųsti K. Dmitrijevą, kad pamėgintų išgelbėti situaciją.
Nors K. Dmitrijevas informuoja apie savo derybas su Baltųjų rūmų atstovais, dabar Vašingtone nėra nė vieno iš aukščiausio rango JAV vadovų: ir D. Trumpas, ir jo dešinioji ranka valstybės sekretorius Marco Rubio, ir iždo sekretorius Scottas Bessentas išvykę į užsienį.
JAV liko tik D. Trumpo specialusis atstovas Steve’as Witkoffas, kuris spėjo liūdnai pagarsėti savo Kremliui gana lojalia pozicija ir visiška nekompetencija tarptautinės politikos srityje, dėl ko buvo nušalintas nuo derybų su Rusija.
„Nepaisant to, kad K. Dmitrijevas žinojo, jog įtakingų partnerių šokiams neužteks, vis tiek išvyko į JAV. Gali būti, kad tai rodo, kaip stipriai Kremlius susirūpinęs nauju D. Trumpo priešiškumu Maskvos atžvilgiu. Naujausi įvykiai demonstruoja, kad V. Putinas į Vašingtoną kreipiasi tik tada, kai dėl kažko nuogąstauja“, – nurodo „The Telegraph“.
Leidinys pažymi, kad netikėtą V. Putino ir D. Trumpo telefoninį pokalbį, įvykusį spalio mėnesį, inicijavo Kremlius – būtent po to, kai JAV prezidentas beveik priėmė sprendimą perduoti Ukrainai kruizinių raketų „Tomahawk“.
Dabar Kremlius, tikėtina, turi dar vieną didelę problemą: dėl naujų sankcijų bendrovėms „Lukoil“ ir „Rosneft“ rusiškos naftos nebenori pagrindiniai pirkėjai – Indija ir Kinija (šioms šalims tenka 85 proc. viso Rusijos naftos eksporto).
Vis dėlto desperatiška K. Dmitrijevo kelionė į JAV vargu ar duos kokių nors rezultatų.
Kaip rašo „The Telegraph“, dabar jis gali nebent susitikti su draugiškai Rusijos atžvilgiu nusiteikusiais Respublikonų partijos nariais, kurie ir taip pritaria kuo skubesniam karo užbaigimui bet kokia kaina, kad būtų galima atkurti ekonominius santykius tarp Vašingtono ir Maskvos.