Šis karas, žinomas kaip vienas iš brangiausių karų istorijoje, pareikalavo šimtų tūkstančių kareivių gyvybių, kurios buvo prarastos ne tik mūšiuose, bet ir dėl bado, šalčio bei kilusios šiltinės epidemijos.

Dabar mokslininkai, ištyrę kareivių DNR liekanas, rado įrodymų, kad Napoleono armijoje galėjo siautėti kelios ligos – įskaitant dvi anksčiau neatrastas bakterijų rūšis. Tyrimas buvo paskelbtas penktadienį žurnale „Current Biology“.

„Anksčiau mes manėme, kad Napoleono armiją nusiaubė viena infekcinė liga – šiltinė“, – sako pagrindinis tyrimo autorius, buvęs Paryžiaus Pasteuro instituto doktorantas, šiuo metu einantis doktoranto pareigas Estijos Tartu universitete Rémi Barbieri. Tačiau mokslininkai atrado kai ką netikėto, pridūrė jis.

Analizuodami kareivių, kurių palaikai buvo rasti 2001 m. Vilniuje masiniame kape, dantis, mokslininkai aptiko patogenus – Salmonella enterica ir Borrelia recurrentis: bakterijas, sukeliančias atitinkamai paratifą ir grįžtamąją karštligę.

Mokslininkai teigia, kad nauji atradimai ne tik suteikia aiškesnį vaizdą apie svarbų istorinį įvykį, bet ir parodo, kaip technologijos pažengė į priekį ir atvėrė duris istorinių aplinkybių supratimui.

Ligų katilas

Kai Napoleonas ir jo kariuomenė pasiekė Maskvą, jie nesutiko rusų kareivių. Miestas buvo apleistas, pasėliai sudeginti, o atsargų – pavyzdžiui, saugaus maisto ar švarių drabužių – nebuvo. Artėjant atšiauriems žiemos mėnesiams, prancūzų kariuomenė buvo priversta trauktis, tačiau su nemenkais sunkumais.

Karštinę sukelianti bakterija Rickettsia prowazekii pirmą kartą buvo aptikta Napoleono karių dantyse 2006 m. tyrimo metu, tačiau tyrimas buvo ribotas dėl tuo metu turimų technologijų. Norėdami išsiaiškinti, ar karštinė buvo vienintelė kareivių mirties priežastis, naujojo tyrimo autoriai pasitelkė didelio našumo sekvenavimą, kuris leidžia vienu metu sekvenuoti milijonus DNR fragmentų. Jis leidžia identifikuoti labai suskaidytą DNR – pavyzdžiui, genomo fragmentus, išgautus iš daugiau nei 200 metų senumo mėginių.

„Tai galima padaryti tik naudojant šias labai galingas mašinas, kurios gali iššifruoti didelius DNR kiekius, – pasakoja tyrimo bendraautorius ir Pasteuro instituto mikrobiologinės paleogenomikos skyriaus vadovas Nicolásas Rascovanas. – Tokios analizės, tokie projektai gali tikrai suteikti daug aiškesnį vaizdą apie infekcinių ligų paplitimą praeityje… ir kaip (istoriniai įvykiai) taip pat formavo infekcinių ligų paplitimą šiandien.“

Tyrimo autoriai ištyrė 13 mėginių ir nerado jokių karštinės pėdsakų – tačiau jų darbas nepaneigia 2006 m. tyrimo rezultatų, pažymi mokslininkai. Tyrimo imtis taip pat yra per maža, kad būtų galima tiksliai nustatyti ligų poveikį Napoleono armijai. „Mūsų tyrimas pakeitė tai, kad dabar turime tiesioginių įrodymų, jog šioje vietoje buvo keletas skirtingų infekcinių ligų“, – sako N. Rascovanas. Jis pridūrė, kad tikėtina, jog buvo ir daugiau ligų, kurios dar nėra identifikuotos.

Senovinių DNR tyrinėtojas Cecilis Lewisas, kuris tiria žmogaus mikrobiomą, teigia, kad rezultatai nėra ypač stebinantys – tačiau jis tai pavadino reikšmingu indėliu į „mūsų supratimą apie Napoleono armijos žlugimą“. Pats šis mokslininkas šiame tyrime nedalyvavo.

„Dabar esame laikotarpyje, kai senovinės DNR tyrimai gali suteikti daugiau niuansų tokių istorinių įvykių supratimui, o tai yra įdomu, – teigia C. Lewisas. – Tyrimas istorinių ir senovės patogenų, jų vietos istorijoje, leidžia pažvelgti į organizmų evoliucijos kelią, kai kurie iš jų dabar yra išnykę, kiti sudaro šiuolaikinių patogenų pagrindą. Šie duomenys padeda mums geriau suprasti, kaip patogenai gali paveikti gyvenimus, evoliucionuoti ir išlikti, o tai yra labai svarbu numatant ir valdant būsimas grėsmes.“

Paratifas ir grįžtamoji karštinė vis dar egzistuoja, tačiau nėra tokios paplitusios ar mirtinos. Napoleonas išgyveno pasitraukimą, tačiau jo mažėjanti armija galiausiai prisidėjo prie jo nuvertimo nuo valdžios kelerius metus vėliau.

„Labai įspūdinga tai, kaip per tokį trumpą laiką, nuo 2006 m., kai buvo atliktas pirmasis tyrimas, iki šiandien, technologijos buvo taip išvystytos, kad dabar galime daryti dalykus, kurie prieš kelerius metus buvo neįsivaizduojami – o dabar yra įmanomi, – sako N. Rascovanas. – Todėl man labai įdomu, kas bus toliau technologijų plėtros srityje.“

Parengta pagal CNN.