Autoriaus kelionių filmus galima rasti „Youtube“. Daugiau naujienų – „Facebook“ ir „Instagram“.
Nusileidimas į šalį – be garantijų
Atvykdamas į Džubą – Pietų Sudano sostinę – jaučiu, kad tai nebus įprasta kelionė. Šalis, iškovojusi nepriklausomybę tik prieš 13 metų, vis dar giliai įklimpusi į skurdą, korupciją ir konfliktus.
Algirdo Morkūno / „Journey.lt“ nuotr. / Algirdas Morkūnas – Pietų Sudane
Iš viršaus matau vien Jungtinių Tautų ženklus – ant lėktuvų, sraigtasparnių, automobilių. Dauguma jų priklauso „pagalbos misijoms“, tačiau vietiniai sako: „Ne visi čia padėti atvykę – kai kurie stebi, kas ką valdo“.
Tiesa ta, kad Pietų Sudanas yra jauniausia pasaulio valstybė, bet jau gimė su daugybe randų. Milžiniški naftos ištekliai tapo ne palaima, o prakeiksmu – galiausiai jie maitina ne ekonomiką, o konfliktus. Ginkluotės sandėliai po karo ištuštėjo, bet ginklai tiesiog nukeliavo šiaurėn – į Sudaną, kur dabar vėl liejasi kraujas.
Algirdo Morkūno / „Journey.lt“ nuotr. / Algirdas Morkūnas – Pietų Sudane
Turgus, kur gyvenimas pulsuoja tarp dulkių
Džubos turgūs – vienintelė vieta, kur viskas atrodo gyva. Čia kvepia šviežiai kepta mėsa, dulkės maišosi su prieskonių aromatu, o šypsenos – su įtarumu. Prekybininkai siūlo rankų darbo karolius, spalvotus audinius, vaisius, mėsą. Kiekvienas bando išgyventi savo būdu.
Bet net ir čia, už pokalbių ir juoko, slypi baimė – kova dėl vietos, dėl prekių, dėl vandens.
Algirdo Morkūno / „Journey.lt“ nuotr. / Algirdas Morkūnas – Pietų Sudane
Džubos turgus man pasirodė kaip miniatiūrinis Pietų Sudano atspindys – chaotiškas, bet gyvas, pavojingas, bet kupinas žmogiškos šilumos.
Keliai, kuriais važiuoja tik drąsieji
Keliai čia – tai atskiras nuotykis. Dauguma jų – tiesiog purvo takai, kurie po lietaus virsta neįveikiamomis pelkėmis. Automobiliai stringa, verčiasi, o vietiniai keliauja pėsčiomis arba su gyvuliais.
Važiuodamas visureigiu per šią šalį jauti, kaip ji gyva – kvėpuoja karščiu, dulkių debesimis, įtempta tyla. Kartais kelią kerta ginkluoti vyrai, kartais – vaikai su vandens bidonais ant galvų.
Algirdo Morkūno / „Journey.lt“ nuotr. / Algirdas Morkūnas – Pietų Sudane
Gentys, kurios laikosi savo pasaulio
Tolstant nuo sostinės prasideda tikrasis Pietų Sudanas. Čia, tarp kalvų ir raudono molio žemių, gyvena Lotuko gentis – viena iš seniausių ir kultūriškai turtingiausių bendruomenių šalyje.
Jų gyvenimas – kaip kelionė laiku atgal. Jie augina soras, kukurūzus, laiko galvijus, garbina žemę ir protėvius. Lotuko tiki, kad kalnai – šventi, o žemės dvasios lemia viską: nuo derliaus iki lietaus.
Kai atvykau į jų kaimą, mane pasitiko tylūs, įtariai žvelgiantys vyrai su ietimis ir moterys, puoštos spalvotais karoliais. Jų papuošalai – ne tik grožis. Kiekviena spalva turi prasmę:
- raudona – jėga,
- juoda – ryšys su protėviais,
- mėlyna – dvasinė gelmė.
Algirdo Morkūno / „Journey.lt“ nuotr. / Algirdas Morkūnas – Pietų Sudane
Vaikų grobimai – kraupi realybė
Tačiau po visais šiais spalvotais raštais slepiasi tamsi pusė. Vaikų grobimai Pietų Sudane – vis dar kasdienybė. Kai kurios gentys pagrobia vaikus kaip keršto ar išpirkos priemonę, kitos – kad priverstų juos dirbti ar augintų galvijus.
Algirdo Morkūno / „Journey.lt“ nuotr. / Algirdas Morkūnas – Pietų Sudane
Skaudžiausia, kad kartais tėvai nesiekia jų susigrąžinti – nes neturi kuo sumokėti.
Kai kur genties dukra – mažiau svarbi nei karvė.
Kai kalbi su vietiniais, supranti: čia gyvybė turi kitą kainą. Kai kur genties dukra – mažiau svarbi nei karvė. Apie tai daugiau sužinosite kituose pasakojimuose – tiesiai iš tų, kurie gyvena šioje tikrovėje.
Algirdo Morkūno / „Journey.lt“ nuotr. / Algirdas Morkūnas – Pietų Sudane
Ritualai, šokiai ir dvasios
Lotuko religija – senovinė, gili, kupina mistikos. Jie tiki, kad dvasios gyvena žemėje, kalnuose, vandenyje. Prieš sėją jie aukoja gyvulius, meldžiasi žemės dvasioms, kad šios atneštų derlių ir apsaugotų nuo ligų.
Kai trūksta lietaus, visa bendruomenė renkasi lietaus šokiui – ritmingi judesiai, mušami būgnai, dulkės kyla kartu su maldomis. Tai hipnotizuojantis reginys – šimtai žmonių šoka, prašydami dangaus išgelbėjimo.
Tai buvo tik pirmieji žingsniai Pietų Sudane. Šalyje, kur baimė ir tikėjimas žengia greta. Kur dulkėse slypi grožis, o kiekvienas sutiktas žmogus – atskira istorija.
Algirdo Morkūno / „Journey.lt“ nuotr. / Algirdas Morkūnas – Pietų Sudane
Toliau laukia dar daugiau – derybos su ginkluotais kariais, keliai į kaimus, kurių nėra žemėlapiuose, ir akistata su gentimis, apie kurias pasaulis seniai pamiršo.
Autoriaus kelionių filmus galima rasti „Youtube“. Daugiau naujienų – „Facebook“ ir „Instagram“.