„Be jos gyvenimas būtų tuščias“
Mintimis apie žmoną Dalią K. Smoriginas dalijosi ir viename paskutiniųjų savo interviu „Delfi“ laidoje „Pas Editą“.
Tuo metu vyras buvo ką tik paminėjęs savo 70-ąjį gimtadienį – jis pripažino jokių planų artimiausiu metu neturėjęs ir teigė, kad jo gyvenimą praturtina vienas ypatingas žmogus.
„Jokio plano neturiu. Aš džiaugiuosi, kad kiekvieną rytą atsikeliu, gyvenu su savo mylima Dalia“, – kalbėjo K. Smoriginas.
Laidos vedėja Kosto dar teiravosi: o kas būtų, jei jos šalia nebūtų? Aktorius tada atskleidė, kad niekada apie tai negalvoja, nes per prabėgusius metus buvo visko.
„Aš šitą puikiai suprantu, ir ji tai supranta. Sakė, kad mane mestų, jei nebūčiau ligoniu. Atsakiau, kad „mesk, aš neprapulsiu, rasiu, kas pasiims“, – juokėsi jis.
Nors apie santykius su žmona Dalia aktorius ir mėgo pajuokauti, jis sakė, kad be jos būtų visiškas nulis.
„Ji serga už mane, pastoviai visus koncertus lanko ir dar pastabas sako. Aišku, mane baisiai nervina, bet kartais labai neblogai pamato ir pastebi, ką aš blogai darau. Be jos gyvenimas būtų tuščias. Dabar galėčiau susivynioti į laikraštį, atsigulti į dėžę ir viskas“, – kalbėjo jis.
Šeimoje – neeilinė tradicija
K. Smoriginas neslėpė, kad didžiulę įtaką jo žmona, žinoma aktorė Dalia Brenciūtė padarė ne tik jam, bet ir jų sūnui bei anūkams.
„Mes bagoti seneliai. Čia Dalios nuopelnas. Ji išpuoselėjo jo „Ąžuoliuko“ chorą, o kai baigė, sūnui prasidėjo balso mutacija. Patikrino Miškinis ir skambino man sakydamas, kad „pas tavo sūnų labai stiprus balsas, gal jūs jį parodykit“, – laidoje „Pas Editą“ kalbėjo K. Smoriginas.
K. Smoriginas ir D. Brenciūtė drauge užaugino sūnų, garsų operos solistą, kuriam taip pat buvo skirtas Kosto vardas.
Iš tiesų, pagal seniai susiklosčiusią tradiciją, jų giminėje visi sūnūs vadinami tuo pačiu vardu: kadaise skelbta, kad K. Smorigino anūkas taip pat buvo pavadintas Kostuku, o jau senokai miręs aktoriaus tėvas taip pat buvo Kostas.
Begalinė pagarba žiūrovui
Šiandien K. Smoriginą daugybė jo kolegų ir gyvenimo bendražygių prisimena kaip nepaprastai talentingą bei šviesią asmenybę. Jį gerbė visi – nuo scenos partnerių iki publikos, ne kartą plojusios atsistojus.
Pats aktorius visada išliko ištikimas savo pašaukimui ir rodė išskirtinę pagarbą žiūrovui – žmonėms, dėl kurių, kaip sakydavo, verta eiti į sceną ir kurti. Jo nuoširdumas, paprastumas ir gebėjimas kiekvieną vaidmenį pripildyti gyvybės paliko neišdildomą pėdsaką Lietuvos kultūros istorijoje.
„Žemai lenkiu galvą prieš savo klausytojus, jie yra lakmuso popierėlis, visą gyvenimą mane maitinantis. Nedainuočiau, jei žiūrovams nepatiktų, kam kankintis?!“ – kadaise ironiškai sakė K. Smoriginas.
„Esu menininkas. Tie, kas mane vadina aktoriumi, neklysta, teisūs ir tie, kurie sako, kad esu dainų autorius ir atlikėjas“, – taip pat teigė viename interviu teigė daugiau nei keturiasdešimt metų scenoje praleidęs, Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija apdovanotas K. Smoriginas.
Ko gero, ilgam daugelio širdyse įstrigo daugybė K. Smorigino atliktų kūrinių, vienas jų – Tvardovskio arija „Dangus tau dovanojo aukštį“.
Kadaise paklaustas, ar pats nesigraudina dainuodamas „Dangus tau dovanojo aukštį“, K. Smoriginas tik šyptelėjo: „Kai aktorius juokiasi, žiūrovai nesijuokia. Tas pats ir su ašaroms. Jei aš scenoje verksiu, salėje – niekas neverks“.
Tiesa, vėliau jis prisipažino, kad kartais dainuojant gumulas ir jam gerklę ima gniaužti.
„Tai labai paveikus kūrinys, bet per tiek metų išmokau savo emocijas puikiai kontroliuoti“, – sakė scenos veteranas.
Primename, kad žinia apie K. Smorigino mirtį šalį apskriejo trečiadienio, spalio 29-osios, rytą. Apie tai socialiniuose tinkluose pranešė jo sūnus K. Smoriginas jaunesnysis.
Scenos generolas. Juodžiausia tamsa ir skaidriausia šviesa viename asmenyje. Šančių paauglys, turėjęs visus šansus nueiti šunkeliais, bet nuėjęs į garsiausias pasaulio scenas. Būtų galima ieškoti dar daug apibūdinimų, tačiau visi jie tik iš dalies atspindėtų K. Smoriginą.
Lietuva jį gerbė ir mylėjo, tačiau dabar deja, beliko tik prisiminimai.