Politologas, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorius dr. Giedrius Česnakas. Asmeninio archyvo nuotrauka
Pastaruoju metu Lietuvoje kelia chaosą oro balionai, kuriais gabenamos kontrabandinės prekės. Praėjusį savaitgalį kelis kartus buvo uždarytas Vilniaus oro uostas. Artėjant balionams link Kauno, teko uždaryti ir pastarąjį. Iš ministrės pirmininkės Ingos Ruginienės girdime, kad tai ne atsitiktinumas, o greičiau rutina.
„Jei vertinsime, kas yra hibridiniai veiksmai ir atakos, pastebėsime, kad šis veiksmas idealiai atitinka pilkosios zonos veikimo įrankį, kai valstybės patiria žalą, tačiau ta žala nėra tokia, kad būtų galima imtis rimtų atsakomųjų priemonių, nes ji nėra vertinama kaip tokia, dėl kurios reikėtų taikyti NATO sutarties 5-ąjį straipsnį“, – atkreipia dėmesį politologas, buvęs Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorius dr. GIEDRIUS ČESNAKAS savo interviu „Bernardinai.lt“.
Su ekspertu pradėję pokalbį apie oro balionus, vėliau palietėme Rusijos reakciją į JAV prezidento Donaldo Trumpo paskelbtas sankcijas, taip pat galimą Kinijos bei JAV vaidmenį, stabdant didžiausią karą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
Iš Baltarusijos leidžiami oro balionai laisvai raižo mūsų oro erdvę jau daugiau nei metus, tačiau visuomenė apie juos sužinojo tik pernai rudenį. Tačiau spalio 27-ąją Vilniaus oro uostas nebuvo uždarytas, nors girdėjome, kad balionai vėl skrido. Kaip paaiškintumėte, kas čia vyksta?
Balionus naudoja ne tik kontrabandininkai, bet ir nusikaltėliai, galbūt globojami tam tikrų Baltarusijos tarnybų, siekiant tai išnaudoti kaip priemonę Vilniuje, santykinai netoli esančiame nuo sienos su Baltarusija. Tą matėme 2024 metais, kai balionai buvo pastebėti oro uoste. Dabar jie vėl fiksuojami esant palankiems jų skrydžiams orams, tad sakyčiau, kad būtent Baltarusijos režimas, pasitelkdamas tokį įrankį, prieš Lietuvą iš dalies vykdo hibridinę ataką. Baltarusijos valdžia turėtų stabdyti ir kontroliuoti viską, kas kerta Baltarusijos ir Lietuvos sieną, ir užtikrinti, kad nebūtų nelegaliai skraidinami balionai, tačiau ji to nedaro, o Lietuva patiria didžiules ekonomines ir politines pasekmes.
Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka
Jei vertinsime, kas yra hibridiniai veiksmai ir atakos, pastebėsime, kad šis veiksmas idealiai atitinka pilkosios zonos veikimo įrankį, kai valstybės patiria žalą, tačiau ta žala nėra tokia, kurios atžvilgiu būtų galima imtis labai rimtų atsakomųjų priemonių, ji nėra vertinama kaip tokia, dėl kurios reikėtų taikyti NATO sutarties 5-ąjį straipsnį.
Šalies valdantieji laikosi pozicijos, kad balionų antplūdis yra koordinuota hibridinė ataka, o generalinė prokurorė Nida Grunskienė savaitės pradžioje teigė, jog ikiteisminiuose tyrimuose kol kas nėra duomenų, kad kontrabanda būtų susijusi ne vien su organizuotu nusikalstamumu. ES vadovai Ursula von der Leyen ir António Costa sako tiesiai: „Tai destabilizacija. Tai provokacija. Mes tai vadiname tikruoju vardu – hibridine grėsme.“ Kokia žinia tokiais vienas kitam prieštaraujančiais pareiškimais yra siunčiama mūsų visuomenei ir užsienio partneriams?
Tai įdomus dalykas, nes hibridinių veiksmų apibrėžimo nėra – yra tik politinis vertinimas. Generalinė prokurorė vertino pagal vykdomų veikų apibrėžimus. Taip, yra nelegalios rūkalų kontrabandos veika, tačiau koks jos politinis, ekonominis, socialinis poveikis? Turiu omenyje ne kontrabandą, bet būdą, kaip ji vykdoma, – tam reikalingas politinis vertinimas, atsižvelgiant į tų veiksmų pasekmes. O tai yra hibridinės pilkosios zonos operacijos, kurioms priklauso ir kabelių ar dujotiekių pažeidimai, Baltijos jūroje atliekami laivų. Toks veikimas, kurį galima priskirti konkrečiai veiklai, sukelia daug platesnes pasekmes.
Politinis ir teisinis vertinimas skiriasi, nes nėra apibrėžimų, kas yra pilkosios zonos operacijos, kas – hibridinės operacijos. Jos kaskart yra vis kitokios, pavyzdžiui, 2021-aisiais Baltarusijos vykdyta nelegali migracija į Lietuvą ir kitas valstybes.
Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad jei Minskas tikrai yra kaltas dėl kontrabandinių balionų skraidinimo į Lietuvą, trikdančių šalies oro uostų veiklą, jis pasirengęs viešai tai aptarti ir atsiprašyti. Toks pareiškimas skiriasi nuo spalio 27-ąją pareikštos oficialios Baltarusijos režimo pozicijos, kai Lietuvos sprendimas uždaryti Šalčininkų ir Medininkų pasienio kontrolės punktus buvo pavadintas provokacija ir kvailyste. Kaip vertinate Baltarusijos reakciją?
Čia nėra nieko naujo. 2021-aisiais suintensyvėjus nelegaliai migracijai, buvo sakomi tie patys argumentai: „Susėskim, aptarkim, pateikite konkrečius įrodymus…“ Atsakingiems už oro erdvės kontrolę Baltarusijos pareigūnams tiesiog nieko nereikia daryti, tuomet jau mūsų žvalgybos institucijoms reikia turėti apčiuopiamų duomenų, kad Baltarusijos režimo institucijos prie to aiškiai prisideda. Akivaizdu, kad reikia turėti techninių specifinių žinių, būtinų tokiems veiksmams vykdyti. Nieko naujo, kad Baltarusija sako, jog reikia kalbėtis, nes tie pokalbiai legitimuoja režimą ir jie turi teisę prašyti spręsti kažką kita. Jei tų sprendimų iš Lietuvos pusės nebūtų, baltarusiai ir toliau organizuotų nelegalią migraciją, leistų balionus.
Ar mes susitvarkysime su tais balionais artimiausiu metu?
Reaguodami į iššūkius, tobulindami atsako algoritmus, įsigydami būtinas technologines priemones išspręsime šį iššūkį, tačiau neabejoju, kad praėjus laikui atsiras kitas iššūkis, kurį vėl turėsime spręsti iš naujo, nes iniciatyva priklauso tiems, kas tuos iššūkius kelia. Tai vyksta panašiai kaip su nusikaltimais, kai sugalvojama įstatymus, nustatytą tvarką apeiti, o policijos pareigūnai bando į tai reaguoti.
Spręsti būtina, nes civilinės aviacijos saugumas yra valstybės prestižo užtikrinimas.
Lietuvos ir Baltarusijos pasienis. Mariaus Morkevičiaus / ELTA nuotrauka
Lietuvos ir Baltarusijos sieną dėl įvairių priežasčių iki šiol laisvai kerta tiek lietuviai, tiek baltarusiai. Kodėl?
Manyčiau, tai lemia tam tikri ekonominiai interesai – bet tokios tik mano prielaidos. Gyvenu Vilniuje ir savaitgalį nuėjęs į didžiuosius prekybos centrus girdžiu, kad gal trečdalis lankytojų kalba nelietuviškai. Vilniaus oro uoste taip pat didelė dalis keleivių kalba ne kokia nors Europos Sąjungos kalba. Manau, tas nuolatinis važinėjimas kelia sunkumų pareigūnams, stebintiems, kas atvyksta į Lietuvą, kuo užsiima ir kokį poveikį tai gali turėti, vertinant iš saugumo perspektyvos.
NATO viršūnių susitikimų deklaracijose teigiama: „Mes pakartojame, kad hibridinės operacijos prieš Sąjungininkes gali pasiekti ginkluoto užpuolimo lygį ir gali paskatinti Tarybą pasinaudoti Vašingtono sutarties 5-uoju straipsniu.“ Ar Lietuva, prieš kurią naudojamos hibridinio karo priemonės, turėtų pasinaudoti ES ir NATO parama?
Lietuva jau yra tuo pasinaudojusi, kai kilus nelegalios migracijos krizei kreipėsi į Europos Sąjungą, taip pat galime kreiptis, jei vyksta kibernetiniai įsilaužimai ar kyla kitokio pobūdžio aktyvumas. Tačiau mes turime tiksliai nurodyti, ko konkrečiai norime iš ES ar NATO partnerių, nes jie atsargiai vertina visą perspektyvą, vengdami per greito įsiūbavimo.
Pakalbėkime apie Rusiją, kurios dviem didžiausioms naftos perdirbimo įmonėms „Rosneft“ ir „Lukoil“ JAV prezidentas Donaldas Trumpas pritaikė sankcijas. Mažai kas tiki, kad tos sankcijos privers agresorę nutraukti karą Ukrainoje, bet akivaizdu, kad jos skaudžiai smogs. Vladimiras Putinas kalba apie naujausią raketą „Burevestnik“, galinčią nešti branduolinį užtaisą, tokia retorika tikėdamasis išgąsdinti NATO, tačiau jis gali imtis ir dar didesnės eskalacijos, jausdamas stiprėjantį spaudimą sekinti Rusijos resursus, dėl kurių trūkumo karo mašina sustotų. Ką apie tai manote?
Sunku kalbėti apie valstybę ir apie asmenį, kuris, realiai kalbant, ir yra ta valstybė. Galime prognozuoti kolektyvinius veiksmus, tačiau individų veiksmų diktatūrinėse valstybėse prognozuoti negalime. 2022-aisiais dauguma ekspertų nesitikėjo tokios invazijos. Manau, Rusija gali imtis kokių nors pilkosios zonos operacijų, kad išvengtų tiesioginės eskalacijos ir susidūrimo su NATO valstybėmis. Matydamas Rusijos situaciją kare prieš Ukrainą, abejoju, ar ji būtų pajėgi paskelbti didelio masto karą prieš NATO. O „Burevestnik“ ir kiti branduoliniai ginklai yra Rusijos informacijos ginklai, parodant, kad jei bus imtasi kokių nors veiksmų, Rusija atsakomybę dėl eskalavimo permes Vakarams.
Neatmetu eskalacijos galimybės, bet racionalaus pagrindo čia neįžiūriu.
Tai matome ne pirmą kartą: buvo grasinama 2022-aisiais, kai Ukraina sėkmingai pasistūmėjo karo fronte ir atsiėmė dalį teritorijų, buvo raketų „Orešnik“ bandymai – tai yra signalizavimas bandant sumažinti paramą Ukrainai ir siekiant, kad būtų panaikinta dalis sankcijų. Toks žaidimas nėra naujas, matome jį nebe pirmą kartą. Neatmetu eskalacijos galimybės, bet racionalaus pagrindo čia neįžiūriu. Rusija mato, kad NATO yra vieninga kito lygio priešininkė, palyginti su Ukraina.
Koks, Jūsų nuomone, yra Kinijos vaidmuo talkinant Rusijai kare prieš Ukrainą? Mažai kas ginčytųsi, kad šis karas jai naudingas, siekiant susilpninti tiek Vakarus, tiek Rusiją. Ar Kinija imtųsi rimtesnės paramos Rusijai, jei pastarajai grėstų pralaimėti?
JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Vašingtonas, JAV, 2025 m. spalio 17 d. EPA-ELTA nuotrauka
Būčiau linkęs pritarti tokiai nuostatai. Kalbėdami apie globalią saugumo aplinką turėtume suprasti, kad turime supervalstybę JAV ir Kinijos Liaudies Respubliką, kuri siekia tapti tokia supervalstybe. Siekdama tokia tapti ji turi įtvirtinti save kaip vieną stipriausių veikėjų, galinčių lemti tarptautinio saugumo aplinką. Niekas geriau to neįtvirtins kaip didelio masto karo derybos. Manau, kol JAV nesusitars su Kinija dėl Rusijos ir Ukrainos karo baigties, tol karas nesustos. JAV ir Vakarų Europos partneriai remia Ukrainą, o Kinija prekiauja su Rusija, aprūpina ją, bet kartu dirba ir su Ukraina, parduodama jai dronų ir kitą produkciją.
JAV ir Kinija yra dvi pagrindinės veikėjos, kurios, būdamos už Rusijos ir Ukrainos nugarų, turi susitarti, kaip turėtų būti sustabdyta bent jau aktyvioji konflikto fazė.
Ar būtumėte optimistas, kalbėdamas apie tokį susitarimą?
Svarbu, ką toks susitarimas apimtų. Neatmesčiau, kad tokie pokalbiai vyksta ir jų rezultatas bus spaudimas ir Rusijai, ir Ukrainai, verčiant pastarąją priimti sunkų sprendimą, kad būtų sustabdyti karo veiksmai.
Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!
Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!
Norite nepraleisti svarbiausių naujienų? Prenumeruokite naujienlaiškį:
Kiti šios Rubrikos straipsniai: