Politologė, penkių knygų autorė ir JAV analitinio centro Vašingtone „Atlantic Council“ ekspertė dr. Agnia Grigas. Asmeninio archyvo nuotrauka
JAV Šiaurės Karolinos valstijoje, Šarlotės mieste, rugpjūčio 22-ąją buvo nudurta 23-ejų ukrainietė pabėgėlė. Apie tai pranešė vietos laikraštis „The Charlotte Observer“.
Teigiama, kad incidentas įvyko 21.55 val. vietos laiku, kai auka Iryna Zarucka sėdėjo traukinyje geležinkelio stotyje „South End“. Mergina 2022 m. pabėgo iš Kyjivo, siekdama apsisaugoti nuo Rusijos invazijos.
Policija įvykio vietoje sulaikė 34 metų Decarlosą Browną jaunesnįjį ir apkaltino jį pirmojo laipsnio žmogžudyste. Anot duomenų, žudikas praeityje buvo ne kartą sulaikytas ir teistas. Šiaurės Karolinos kalėjime atliko šešerių metų laisvės atėmimo bausmę dėl apiplėšimo panaudojant pavojingą ginklą. Teismo įrašai rodo, kad D. Brownas jaunesnysis anksčiau šiais metais turėjo psichikos ligos požymių.
Rugsėjo 7 d. sulaukęs atitinkamo žurnalistų klausimo JAV prezidentas Donaldas Trumpas šį išpuolį pavadino siaubingu. Kitą dieną paskelbtame pareiškime D. Trumpas I. Zarucką pavadino „gražia jauna ukrainiete pabėgėle, kuri atvyko į Ameriką bėgdama nuo žiauraus karo Ukrainoje“, tačiau ją užpuolė „psichiškai nesveikas beprotis“.
D. Trumpas platformoje „Truth Social“ paskelbtame įraše pasinaudojo šiuo išpuoliu, kad pasmerktų pagrindines žiniasklaidos priemones, kurios nepaskelbė šio nusikaltimo, bei politinius priešininkus Demokratų partijoje, ir nurodė, kad tik respublikonai gali palaikyti tvarką Šiaurės Karolinoje ir kiekvienoje valstijoje.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas. EPA-ELTA nuotrauka
Apie nusikaltimą ir jo sukeltas politines bei visuomenės kovas, teisėtvarkos problemas Jungtinėse Valstijose interviu dienraščiui „Bernardinai.lt“ komentuoja politologė, penkių knygų autorė ir JAV analitinio centro Vašingtone „Atlantic Council“ ekspertė dr. AGNIA GRIGAS.
JAV Šiaurės Karolinos valstijos Šarlotės mieste rugpjūčio 22-ąją buvo nudurta 23-ejų ukrainietė pabėgėlė Iryna Zarucka. Kaip vertinate nužudymo faktus ir jų reikšmę JAV?
Yra keli kritiniai aspektai. Visų pirma matome ryškų nusikalstamumo tendencijų Amerikos urbanistiniuose centruose, didžiuosiuose miestuose pavyzdį. Tai kyla dėl kelių kitų problemų. Viena – daugėja žmonių, priklausomų nuo narkotinių medžiagų, antra – pagausėjo benamių. Šios problemos susijusios ne tik su ekonominėmis aplinkybėmis, bet ir su tuo, kad turintieji psichikos sutrikimų ar priklausomybių žmonės nesulaukia tinkamos pagalbos.
Jau nuo šeštojo–septintojo dešimtmečių ir ypač aštuntajame, kai buvo sumažintas, o vėliau ir panaikintas finansavimas psichiatrijos ligoninėms bei kitoms įstaigoms, kurios rūpinasi tokiais žmonėmis, ši problema paaštrėjo, ir didėjantis benamių skaičius tapo JAV miestų kasdienybe. Šiandien Amerikoje turintis psichikos sutrikimų ar vartojantis narkotikus asmuo neretai atsiduria gatvėje – tuomet dažnai vyksta įvairūs nusikaltimai.
Kitas kritinis aspektas – ši tragedija yra politizuojama, skirtingos žiniasklaidos priemonės, politikai ir politiniai komentuotojai į šį incidentą reagavo skirtingai.
Užfiksuotas ukrainietės Irynos Zaruckos nužudymas. Šiaurės Karolinos valstija, Šarlotės miestas, rugpjūčio 22 d. Socialinio tinklo X nuotrauka
Demokratų ir respublikonų, taip pat Donaldo Trumpo sekėjų požiūriai smarkiai išsiskyrė. JAV administracija pabrėžia padidėjusį nusikalstamumą. Trumpas savo ruožtu aiškina, kodėl nori į didžiuosius Amerikos miestus įvesti nacionalinę gvardiją – esą taip bus tvarka. Taip pat vis pabrėžiama, kad šis žmogus, Decarlosas Brownas jaunesnysis, neturėjo vaikščioti gatvėje, bet dėl pernelyg laisvai interpretuojamų demokratų įstatymų ten atsidūrė.
Kita vertus, demokratų atstovai ir pagrindinė žiniasklaida daugiau akcentuoja, kad tai – socialinė problema, jog sistema nepadėjo psichikos sutrikimų turinčiam žmogui. Taip pat ji vengė pabrėžti rasinį elementą: pirmuosiuose pranešimuose apie incidentą nebuvo nei nuotraukų, nei smulkesnių duomenų apie nusikaltėlį.
Trumpas pasitelkė šį atvejį kaip pavyzdį didesnėms nusikalstamumo problemoms iliustruoti ir dar aštrino kritiką primindamas, kad pagrindinė žiniasklaida šios istorijos nesureikšmino.
Taigi ši istorija parodo stiprų politinį, visuomeninį ir žiniasklaidos susiskaldymą JAV. Atrodo, kad abi pusės norėtų spręsti tokias sistemines problemas, tačiau girdima retorika galbūt tik dar labiau skaldo visuomenę.
Žinia apie nužudymą pasklido žiniasklaidoje, socialinėse medijose tik po dviejų savaičių, išplatinus nužudymo vaizdo įrašą. Kodėl, jūsų nuomone, ši byla tapo nacionaline tema tik po dviejų savaičių, o ne iš karto po įvykio?
Galima sakyti, kad Trumpas iškėlė šią istoriją į nacionalinį lygį. Po jo pasisakymų apie tai pradėjo kalbėti „Fox News“, įvairūs Trumpo kanalai, tinklalaidės, socialinės medijos ir pagrindiniai žiniasklaidos kanalai. Iki tol įvykis buvo traktuojamas kaip vietinė nelaimė, neturinti nacionalinės reikšmės. Didieji medijos kanalai jį taip ir pateikė. O Trumpas pasitelkė šį atvejį kaip pavyzdį didesnėms nusikalstamumo problemoms iliustruoti ir dar aštrino kritiką primindamas, kad pagrindinė žiniasklaida šios istorijos nesureikšmino.
Buvęs prezidento bendražygis, socialinio tinklo X savininkas Elonas Muskas kritikavo žiniasklaidą neskyrus dėmesio merginos nužudymo atvejui. Dešinieji leidiniai teigia, kad nusikaltimas nebuvo nušviestas dėl liberalios žiniasklaidos šališkumo. Ar ši padėtis rodo sistemines žiniasklaidos spragas?
Viena ryškiausių pastarųjų metų problemų žiniasklaidoje – stiprus politinis susiskaldymas. Jei žmogus yra artimesnis demokratų pažiūroms, jis skaitys, pavyzdžiui, „New York Times“ ar žiūrės CNN. Respublikonų, Donaldo Trumpo šalininkai šiais kanalais visai nepasitiki – renkasi „Wall Street Journal“, „Fox News“ ar įvairius tinklalaidžių kūrėjus. Tai rodo, kad visuomenė nebepasitiki žiniasklaida kaip bendra institucija. Informacija suvokiama kaip politiškai angažuota – deja, dažnai taip ir yra.
Auka Iryna Zarucka ir sulaikytasis Decarlosas Brownas jaunesnysis. Socialinio tinklo X nuotraukos
JAV prezidentas dėl žmogžudystės apkaltino demokratų politikus, buvusį Šiaurės Karolinos valstijos gubernatorių Roy Cooperį, kuris siekia posto Senate. Kokias politines kovas sukėlė ukrainietės merginos nužudymas?
Šis incidentas tapo dar vienu argumentu Trumpo administracijai ir jo šalininkams pateisinti norą įvesti nacionalinę gvardiją į miestus, tokius kaip Čikaga, Naujasis Orleanas, Vašingtonas, Memfis, Baltimorė, Portlandas, San Fransiskas, Niujorkas. Šie miestai valdomi demokratų merų, turi demokratų rinkėjų persvarą ir patenka į sąrašus JAV miestų, kuriuose nusikalstamumo lygis yra aukščiausias.
Taip pat, artėjant 2026 metų rinkimams dėl Atstovų rūmų ir dalies Senato vietų, prasidėjo rinkimų kampanija, ir ši tragedija, didėjantis nusikalstamumas bei nelegalių migrantų tema tapo būdu kritikuoti demokratų gubernatorius, merus bei kitus politinius veikėjus, taip remiant respublikonų kandidatus.
Kalbant apie JAV teisėtvarkos sistemą, viešojoje erdvėje girdimos dvi sąvokos – Law and Order ir Soft on crime. Gal galite paaiškinti šias sąvokas ir kuo jos skiriasi?
Tai daugiau politinės skanduotės. „Įstatymas ir tvarka“ (Law and order) – Trumpo administracijos vartojama frazė, akcentuojanti griežtą nusikalstamumo kontrolę. Tai pabrėžiančios politinės platformos buvo populiarios tarp dešiniųjų ir populistinių partijų Vokietijoje, Norvegijoje, Italijoje, Slovakijoje, Ispanijoje, Švedijoje. Šūkis „Tvarka ir teisingumas“ buvo vartojamas ir Lenkijoje bei Lietuvoje. Švelniu požiūriu į nusikalstamumą (Soft on crime) kritikuojami demokratai, tačiau jie šių žodžių nevartotų.
Čia galima kalbėti ir apie bausmių griežtinimą. Istoriškai JAV jau buvo tokių griežtinimų – pavyzdžiui, principas „Trys smūgiai, ir iškrenti“ (Three strikes and you’re out) 1994-aisiais buvo įvestas JAV, Kalifornijoje. Tai reiškė, kad trečia pripažinta sunki nusikalstama veika automatiškai lemia kalėjimą 25 metams arba iki gyvos galvos. Politinių debatų šia tema nuolat vyksta, ir nemažai JAV valstijų yra patvirtinusios panašius įstatymus, nors Kalifornija šį principą sušvelnino.
Josvydo Elinsko / ELTA nuotrauka
Demokratų požiūriu, nusikalstamumo priežastys yra socialinės problemos – prastai finansuojamos mokyklos, didėjantis skurdas, priklausomybės, diskriminacija, sisteminis rasizmas, o kalėjimas jų neišsprendžia, todėl reikėtų teikti didesnę paramą skurdžiai gyvenančioms šeimoms, priklausomiems žmonėms ir mažumoms. Žinoma, yra daug skirtingų požiūrių, kaip spręsti šią problemą.
Dėl policijos – respublikonai teigia, kad daugiau pareigūnų gatvėse mažina nusikalstamumą. Demokratai aiškina, kad daugiau policijos gatvėse ir bendruomenėse kelia stresą ir įtampą, todėl geriau remtis bendruomeninėmis iniciatyvomis, kai bendruomenės nariai patys reguliuoja ir prižiūri tvarką. Demokratai siekia mažinti policijos finansavimą ir remtis bendruomeninėmis iniciatyvomis.
JAV prezidentas tvirtina, kad ukrainietę merginą nužudęs vyras turi būti nubaustas mirties bausme. Kaip tai vertinate?
Čia vėl išryškėja stiprus požiūrių susiskaldymas – mirties bausmė yra humaniška ar ne, tikėjimas ar netikėjimas, kad gresiant mirties bausmei nusikaltimų būna mažiau. Trumpas ir jo šalininkai mano, kad mirties bausmė atgraso nuo nusikaltimų, ir tokį sprendimą priimtų. Kita pusė mirties bausmę laiko nehumaniška, nebe šių laikų priemone ir ragina ieškoti kitų būdų – socialinių reformų, priklausomybių gydymo ir kitų.
Ar šis įvykis gali paskatinti teisines ar politines reformas JAV, pavyzdžiui, susijusias su psichikos sveikatos sistema, pabėgėlių apsauga ar kriminaline prevencija?
Deja, tokių įvykių JAV didžiuosiuose miestuose pasitaiko dažnai, tik ne apie visus praneša nacionalinė žiniasklaida. Važinėti viešuoju transportu JAV didmiesčiuose iš tiesų yra labai pavojinga. Galiu net pateikti pavyzdį: Santa Monikoje, Los Andžele, kur užaugau, neseniai buvo nutiesta lengvojo geležinkelio linija, tačiau ja miesto gyventojai vengia naudotis. Vienas žinomas Santa Monikos architektas ir miesto planavimo komisijos pirmininkas dažnai važinėjo metro ir vieną dieną buvo užpultas bei sužalotas peiliu.
Akivaizdu, kad visuomenė laukia sprendimų, nes tokie įvykiai kaip Irynos Zaruckos ar politinio veikėjo Charlie Kirko nužudymai kelia svarbių klausimų dėl JAV ateities.
Kalbant apie reformas – problemos jau pasiekė ribą: daugėja benamių, vartojančių narkotikus, turinčių psichikos sutrikimų žmonių. Trumpas savo kampanijoje akcentavo šias temas. Jis vis išryškina nelegalių imigrantų keliamus nusikaltimus ir teikia įvairias sprendimo priemones – nelegalius imigrantus siūlo deportuoti ar net įkalinti.
Demokratų atsakas ir jų priemonės sutelktos į kritiką dėl nacionalinių gvardijų, psichikos sveikatos, priklausomybių gydymo ir bendruomeninio smurto prevencijos stiprinimą.
Politologė, penkių knygų autorė ir JAV analitinio centro Vašingtone „Atlantic Council“ ekspertė dr. Agnia Grigas. Asmeninio archyvo nuotrauka
Demokratai daugiau kalba apie socialinės paramos ir paslaugų plėtrą, o ne vien baudžiamųjų ar policinių priemonių stiprinimą. Tačiau po pralaimėtų 2025 metų rinkimų galima sakyti, kad naujos demokratų politikų kartos atsakas dar tik formuojasi. Vis dėlto akivaizdu, kad visuomenė laukia sprendimų, nes tokie įvykiai kaip Irynos Zaruckos ar politinio veikėjo Charlie Kirko nužudymai kelia svarbių klausimų dėl JAV ateities.
Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!
Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!
Norite nepraleisti svarbiausių naujienų? Prenumeruokite naujienlaiškį:
Kiti šios Rubrikos straipsniai: