„Lėktuvai, kurie sąmoningai pažeidžia ir sistemingai pažeidžia NATO valstybių erdvę, iš tikrųjų, pirmiausiai jie turėtų būti įspėjami. Bet toks pareiškimas yra labai geras atgrasymo faktorius, nes manau, kad Rusija, žinodama, kad gali būti tokio pobūdžio reakcija, kitą kartą labai gerai pagalvos organizuodama panašaus pobūdžio sabotažinius veiksmus ir, ko gero, gerbs mūsų teritorinį suverenumą“, – Prezidentūros išplatintame vaizdo įraše antradienį teigė G. Nausėda.

„Bet tai turi būti pasakyta kredibiliai, tai turi būti pasakyta labai aiškiai ir, be abejo, tokia žinia iš JAV prezidento manau padarys tinkamą įspūdį Rusijai“, – vizito Niujorke metu sakė jis.

Kaip skelbta, antradienį JAV prezidentas pareiškė, kad NATO šalys turėtų numušinėti jų oro erdvę pažeidžiančius orlaivius.

„Taip“, – atsakė D. Trumpas į žurnalisto klausimą, ar Aljanso valstybės turėtų numušinėti Rusijos orlaivius, jei jie įskrenda į jų oro erdvę.

Tuo metu kiek anksčiau valstybės sekretorius Marco Rubio žiniasklaidai sakė, kad NATO nenumušinės Rusijos lėktuvų savo oro erdvėje, jei šie neatakuos.

Po to, kai Rusijos lėktuvai MiG-31 12 minučių pažeidinėjo Estijos oro erdvę, kelios NATO šalys narės pareiškė, kad yra pasirengusios numušti tokius pažeidėjus.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis sakė – jei Rusijos raketa ar kitas objektas pateks į NATO erdvę, tyčia ar atsitiktinai, Rusija neturėtų skųstis Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryboje, kad šis objektas buvo numuštas.

Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministrė Yvette Cooper pabrėžė, kad Londonas ir NATO sąjungininkės, jei reikės, pasipriešins Rusijos lėktuvams Europos oro erdvėje.

Tai pat ir Švedijos gynybos ministras Palas Jonsonas sakė, kad Stokholmas panaudos jėgą, jei to reikės.

Nausėda: kol ES perka rusiškus išteklius, tol ji finansiškai labiau Rusijos pusėje

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad kol Europos Sąjunga (ES) perka energetinius išteklius iš Rusijos, tol ji, bent jau finansiniu požiūriu, yra labiau šalies agresorės pusėje, nei Ukrainos.

„Kaip suprasti tokį faktą, kad ES net šiandien, praėjus 3,5 metų nuo karo pradžios, maždaug 13 proc. savo gamtinių dujų perka iš Rusijos, o ta suma, kurią ji sumoka už tą naftą ir dujas – yra didesnė nei visa jos parama Ukrainai“, – Niujorke žurnalistams sakė G. Nausėda.

Kaip suprasti tokį faktą, kad ES net šiandien, praėjus 3,5 metų nuo karo pradžios, maždaug 13 proc. savo gamtinių dujų perka iš Rusijos, o ta suma, kurią ji sumoka už tą naftą ir dujas – yra didesnė nei visa jos parama Ukrainai.

„Tai reiškia, kad Europa net nėra neutrali ir ji praktiškai, finansiniu požiūriu, yra labiau Rusijos pusėje nei Ukrainos. Žinoma, mes esame pasiruošę suteikti paramą Ukrainai ir taikome sankcijas Rusijai, tačiau šitas nenuoseklumas ir ta inercija perkant energetinius išteklius iš Rusijos – turėtų visus varyti į neviltį“, – teigė prezidentas.

Anot jo, Lietuva parodė visai Bendrijai, kaip efektyviai atsitraukti nuo rusiškos naftos bei dujų, o jei likusios valstybės narės to nepadarys – jos toliau maitins agresorės karo mašiną.

„Lietuva parodė puikų pavyzdį, kaip galima (atsitraukti nuo rusiškų išteklių – ELTA) per labai trumpą laiką. Taip, mes pradėjome gerokai anksčiau ruoštis ir taip, mes neturėjome iliuzijų dėl Rusijos“, – tikino G. Nausėda.

„Mes padarėme veiksmus, kuriuos dabar dauguma ES valstybių daro, tačiau jos turi daryti tai greičiau, nes priešingu atveju – mes maitiname Rusijos karo mašiną savo pačių pinigais“, – apibendrino valstybės vadovas.

ELTA primena, kad nepaisant siekio nutraukti kelis dešimtmečius stebimą Europos priklausomybę, Rusija 2024 m. vis dar tiekė 19 proc. ES dujų, palyginti su 45 proc. prieš karą. Tai iš dalies lėmė išaugę jūra gabenamų SGD pirkimai, kurie iš dalies kompensavo smarkiai sumažėjusį importą vamzdynais.

2024 m. 32 mlrd. kubinių metrų dujų į Europą atkeliavo „TurkStream“ vamzdynu, o 20 mlrd. kubinių metrų – transportuojant SGD. Didžioji dalis SGD importuojama per terminalus Prancūzijoje, Ispanijoje, Italijoje, Nyderlanduose ir Belgijoje, tačiau sunku nustatyti, kiek jų ten ir suvartojama, ar jos tiesiog keliauja į kitas šalis.

Jungtinės Valstijos, kurios yra pagrindinės naftos gamintojos pasaulyje, yra didžiausios dujų tiekėjos, atsakingos už beveik 45 proc. viso ES SGD importo.