Billas Gatesas „atšaukė“ klimato kaitą, pripažindamas, kad klimato kaita tebuvo apgaulė.

Melas. Naujausioje esė, kurioje išdėsto tris tiesas apie klimato kaitą, artėjant Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijai Brazilijoje, Billas Gatesas išdėsto pakitusį savo požiūrį į klimato kaitos problemą ir jos sprendimo būdus, tačiau neneigia klimato kaitos ir nevadina jos apgaule. Jo teigimu, senkant resursams, tai yra, užbaigus USAID rėmimo programas, šalys turėtų susikoncentruoti į skurdo mažinimą, ekonomikos augimą ir kovą su ligomis. Pasak jo, augančios ekonomikos suteiks daugiau galimybių efektyviau kovoti su klimato kaita ir plėtoti švarias technologijas. B. Gatesas taip pat neatsitraukia nuo savo požiūrio, kad investicijos į švarias technologijas ir energetiką privalo išlikti prioritetu, tačiau pataria kovoti, kad šios technologijos būtų tokios pat pigios ir prieinamos, kaip iškastinio kuro technologijos.

Melo detektoriaus komentaras

Antradienį oficialioje Billo Gateso interneto svetainėje publikuota esė „Trys nemalonios tiesos apie klimatą“ sulaukė audringos reakcijos socialiniuose tinkluose. Kai kurie vartotojai puolė aiškinti, kad naujausiu savo rašiniu milijardierius, iki šiol aktyviai rėmęs kovą su klimato kaita, pagaliau pripažino, kad ji neegzistuoja, o visos pastangos mažinti žmonių išskiriamą CO2 tebuvo akių dūmimas.

Trumpas pasigyrė laimėjęs kovą su „klimato kaitos apgaulės teorija“

Neva 180 laipsnių kampu apsivertusiu B. Gateso požiūriu susidomėjo ir lietuviai. Vienoje žinutėje „Facebook“ socialiniame tinkle vakar rašyta: „Kol mes čia balionais žaidžiame, Bilas Gates atšaukė klimato kaitą. Sako, kad žmonija ir toliau klestės, nepaisant.…“. Socialinių tinklų vartotojai susirūpino ir dėl Lietuvos aktualijų. Pasak jų, jei jau klimato kaita pripažinta apgaule, tai reikėtų liautis investavus į atsinaujinančią energetiką.

Sklinda klaidinga Billo Gateso pareiškimų apie klimato kaitą interpretacija

Galiausiai, žinia apie B. Gateso nuomonės pasikeitimą dar labiau išplito po to, kai apie prieš „klimato kaitos apgaulę“ laimėtą karą savo socialiniame tinkle „Truth Social“ pasigyrė JAV prezidentas Donaldas Trumpas.

„Aš (MES!) ką tik laimėjome karą su klimato kaitos apgaulės teorija. Billas Gatesas pagaliau prisipažino, kad šiuo klausimu jis buvo visiškai NETEISUS. Tam reikėjo drąsos, ir už tai mes visi jam esame dėkingi. MAGA!!!“, – spalio 29 d. vakare rašė JAV vadovas.

Tačiau ar tikrai B. Gatesas „atšaukė“ klimato kaitą ir kas apskritai rašoma pasaulio dėmesį prikausčiusioje esė?

Atsitraukė nuo „apokaliptinio“ požiūrio į klimato kaitą

Visų pirma, nė vienoje pastraipoje B. Gateso interneto svetainėje publikuotame straipsnyje nenurodoma, kad jis būtų „atšaukęs“ klimato kaitą ar kad nebelaiko klimato kaitos rimta problema, tačiau, daugelio nustebimui, milijardierius atsitraukė nuo pačių juodžiausių pranašysčių, kurių sekėjai tvirtina, kad planeta ir gyvybė joje pasmerkta išnykti.

„Yra tokia apokaliptinė klimato kaitos vizija:

Per kelis dešimtmečius katastrofiški klimato pokyčiai sunaikins civilizaciją. Įrodymai yra visur aplink mus – pakankamai pažvelgti į karščio bangas ir audras, kurias sukelia kylančios pasaulio temperatūros. Nieko nėra svarbiau už temperatūros kilimo ribojimą.

Laimei mums visiems, šis požiūris yra klaidingas. Nors klimato kaita turės rimtų pasekmių, ypač skurdžiausių šalių gyventojams, ji nesukels žmonijos žlugimo“, – rašo B. Gatesas, pridurdamas, kad „Emisijų prognozės sumažėjo, o taikant tinkamas politikos priemones ir investicijas, inovacijos leis mums dar labiau sumažinti emisijas.“

Toliau B. Gatesas aiškina, kad „apokaliptinė“ klimato kaitos padarinių vizija ragina susitelkti tik į trumpalaikį emisijų mažinimą ir menkai atliepia ilgalaikius tikslus, tokius kaip menkiausiai pasiturinčių šalių gyventojų gyvenimo sąlygų gerinimas ir kova su ligomis.

Asociatyvi nuotr.

Užbėgdamas kritikams už akių, B. Gatesas paaiškino savo požiūrį: „Žinau, kad kai kurie klimato aktyvistai man nepritars, vadins mane veidmainiu dėl mano paties anglies pėdsako (kurį aš visiškai kompensuoju teisėtais anglies kreditais) arba vertins tai kaip klastingą būdą įrodinėti, kad neturėtume rimtai žiūrėti į klimato kaitą.

Kad būtų aišku: Klimato kaita yra labai svarbi problema. Ją reikia spręsti, kartu su kitomis problemomis, tokiomis kaip maliarija ir mitybos nepakankamumas. Kiekviena dešimtoji laipsnio dalis, kurios atšilimo mes išvengiame, yra labai naudinga, nes stabili klimato aplinka palengvina žmonių gyvenimo gerinimą.“

Pasiūlė susitelkti į žmonių gyvenimo kokybės gerinimą

Filantropas savo esė ragina skaičiuoti žmonijos pasiekimus ne mąžtančia temperatūra, o Jungtinių Tautų Žmogaus Vystymosi Indeksu (HDI), pagal kurį galima įvertinti žmonių skirtinguose planetos kampeliuose gyvenimo kokybę.

B. Gatesas aiškina, kad kovai su klimato kaita išleidžiamos lėšos ne visada įsisavinamos tikslingai ir daugiau jų reikėtų skirti inovacijų vystymui ir iniciatyvoms, kuriomis siekiama mažinti skurdą ir gerinti sveikatos priežiūros sistemą.

„Kartais žmogaus gerovė tampa antraeiliu dalyku po išmetamųjų teršalų mažinimo, o tai turi blogų pasekmių. Pavyzdžiui, vienos mažas pajamas gaunančios šalies vyriausybė nustatė emisijų mažinimo tikslą uždrausdama sintetines trąšas, o tai lėmė derliaus kritimą ir maisto kainų šuolį“, – rašo B. Gatesas, akcentuodamas, kad klimato strategijos pirmenybę turėtų teikti žmonių gerovei.

Savo tekste B. Gatesas skyrė ypatingą dėmesį ekonomikos augimui ir žemės ūkio vystymui. Pasak jo, net paprastos inovacijos, tokios, kaip laiku gauta SMS žinutė, dirbtinio intelekto pagalbininkai ir kitos, galėtų padidinti ūkininkų derlių ir apsaugoti juos nuo klimato kaitos padarinių.

„Jei vertinsime klimato veiksmus pagal poveikį vienam doleriui, žemės ūkio ir sveikatos gerinimas yra sąrašo viršuje“, – rašo jis.

Galiausiai, milijardierius pateikė rekomendacijas politikos formuotojams ir aktyvistams, artėjant klimato kaitos konferencijai. Politikos formuotojams jis patarė stengtis apsaugoti investicijas į švarias technologijas, nes „šalys, kurios laimės lenktynes, kuriant šias naujoves, sukurs darbo vietas ir turės didelę ekonominę galią“, o aktyvistams – reikalauti, kad šios švarios alternatyvos būtų tokios pat praktiškos ir pigios, kaip iškastinio kuro analogai.

Išmanusis miestas

Straipsnio pabaigoje B. Gatesas akcentavo, kad senkant lėšoms reikia kritiškai žvelgti, kam naudojama parama ir pirmenybę teikti vakcinoms ir ligų prevencijai, nes šios iniciatyvos gali išgelbėti daugiausia gyvybių.

Pasikeitusį B. Gateso toną galima paaiškinti Donaldo Trumpo sprendimu uždaryti USAID ir nutraukti paramos programas užsienio šalims, pagal kurias šios šalys kasmet gaudavo apie 8 mlrd. JAV dolerių paramą, skirtą aprūpinti maistu ir vaistais žmones, kurie negali tuo pasirūpinti patys. Dėl šios priežasties B. Gatesas savo esė ne kartą užsimena apie tikslingesnį lėšų paskirstymą ir ribotus resursus.

Sulaukė kritikos, kad viską suprato atvirkščiai

Vis dėlto, besikeičiantis milijardieriaus tonas sulaukė nemažai kritikos. Pavyzdžiui, „CNN“ kalbinta vyresnioji mokslininkė „Woodwell klimato tyrimų centre“ Jennifer Francis paaiškino, kad, net jei žmonija nebus nušluota nuo Žemės paviršiaus, būtina investuoti ne tik į simptomų, tai yra, skurto ir ligų mažinimą, bet ir į juos nulemiančią ligą – klimato kaitą. Panašią poziciją išsakė ir Pensilvanijos mokslo, tvarumo ir žiniasklaidos centro direktorius Michaelas Mannas, paaiškindamas, kad būtent klimato krizė kelia didžiausią grėsmę besivystančioms šalims, o B. Gatesas viską suprato atvirkščiai.

„CBS News“ straipsnyje taip pat atkreipė dėmesį, kad pats milijardierius anksčiau nevengė „apokaliptinės“ retorikos, kalbėdamas apie klimato kaitą. Pavyzdžiui, 2021 m. interviu su Andersonu Cooperiu jis sakė, kad klimato kaita yra kur kas didesnė problema nei pandemija, o dar kitame – kad „nesumažinus išmetamųjų teršalų kiekio mirčių skaičius prie pusiaujo bus dar didesnis, o neramumai bus pasaulinio masto.“

Galiausiai, į B. Gateso pakitusį požiūrį sureagavęs „The Guardian“ pasidalino vaizdo įrašu, kuriame atskleidžiamas milijardieriaus dviveidiškumas. Vaizdo įraše parodoma, kaip prieš klimato kaitą kovojantis filantropas investuoja ir į iškastinio kuro bendroves ir technologijas, tiek į žaliųjų technologijų vystymą, tokiu būdu pasipelnydamas iš tarp šių sektorių kylančių įtampų.