Po spalio 16 d. neplanuoto telefoninio pokalbio su V.Putinu, kuris truko daugiau kaip dvi valandas, D.Trumpas paskelbė, kad per dvi savaites jie susitiks Budapešte, tačiau vėliau planuoto susitikimo buvo atsisakyta, Kremliui dar kartą išsakius savo maksimalistines pozicijas.
Sumažėjo optimistų
Nors dauguma rusų vis dar tiki, kad sąlygos pagerės, tokių optimistiškai nusiteikusių respondentų dalis per pastarąjį pusmetį smarkiai sumažėjo, rodo Rusijos nepriklausomos sociologinių tyrimų organizacijos „Levada“ duomenys.
Apklausos duomenimis, tik 56 proc. apklaustųjų tikisi, kad artimiausiais mėnesiais pagerės politinė padėtis, o 51 proc. tikisi, kad pagerės ekonominė padėtis – abu šie rodikliai yra žemiausi nuo 2023 m. pradžios.
Kovo mėn. šie rodikliai buvo atitinkamai 71 proc. ir 58 proc.
Be to, tik 58 proc. respondentų mano, kad dabartinė vyriausybė sugebės pagerinti šalies padėtį per metus, o kovo mėn. tokių buvo 68 proc. – tai taip pat silpniausias rodiklis nuo 2023 m.
„Pastaraisiais mėnesiais tvarus optimizmas mažėja“, – skelbia sociologai, pažymėdami, kad respondentų, kurie tikisi ekonomikos pagerėjimo artimiausiu metu, dalis nuosekliai augo nuo 1994 m., 2024 m. gegužę pasiekė aukščiausią tašką – 64 proc., ir nuo to laiko mažėjo.
Atrodo, kad nuosmukis prasidėjo 2024 m. viduryje ir sutapo su ekonomikos sulėtėjimo požymiais.
Iki 2025 m. trečiojo ketvirčio Rusijos BVP per metus išaugo tik 0,6 proc. po dvejus metus trukusio didesnio nei 4 proc. augimo. Tuo pat metu civiliniai sektoriai sustojo, o karinės pramonės ir susiję sektoriai toliau plėtėsi.
Todėl ne tik padaugėjo respondentų, kurie tikisi, kad ekonominės sąlygos pablogės (28 proc., palyginti su 21 proc. kovo mėn.), bet ir padaugėjo neužtikrintųjų dėl ateities – nuo 16 proc. liepos mėn. iki 22 proc.
Panaši tendencija pastebima ir kalbant apie lūkesčius dėl politinių įvykių.
Vertinimai gerėjo nuo dešimtojo dešimtmečio pradžios ir prieš šešis mėnesius pasiekė aukščiausią tašką, tačiau dabar šiek tiek daugiau nei pusė (56 proc.) tikisi, kad politinės sąlygos pagerės, o tai yra 15 procentinių punktų mažiau nei kovo mėn.
Šį nuotaikų nuosmukį patvirtina ir kiti apklausų rengėjai, pavyzdžiui, Visuomenės nuomonės fondo (FOM) užregistruotas dažniausias atsakymas į klausimą, ar gyvenimas šalyje ar šeimoje pasikeis per 6-12 mėnesių – dabar atsakoma „nepasikeis“, o ne „pagerės“.
Rugsėjo pabaigoje tik 27 proc. respondentų teigė, kad tikisi, jog gyvenimas šalyje pagerės – mažiausiai nuo 2021 m., o 34 proc. respondentų tą patį teigė apie šeimos gyvenimą – mažiausiai nuo 2022 m.
Nacionalinė „Levados“ apklausa buvo atlikta nuo rugsėjo 23 d. iki spalio 1 d. reprezentatyviai apklausiant 1610 vyresnių nei 18 metų 137 vietovėse 50-yje regionų. Ji buvo atliekama asmeninių interviu būdu respondentų namuose.