Pasak italų leidinio „La Repubblica“, dar susitikimo su V. Orbanu išvakarėse G. Meloni gavo nerimo kupinų žinučių iš Briuselio. Anksčiau Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen kliovėsi Italijos premjere kaip tarpininke bendraujant su Vengrijos premjeru. Bėda ta, kad prieš pat susitikimą su G. Meloni V. Orbanas italų žiniasklaidai pažėrė itin aštrių pasisakymų apie Europos Sąjungą (ir ne tik), kad įstūmė G. Meloni, kuri balansuoja tarp šios „nepatogios“ draugystės ir būtinybės išsaugoti taiką su Briuseliu, į labai keblią padėtį.
G. Meloni niekada neslėpė savo draugiškų santykių su V. Orbanu, tačiau dabar netikėtai atsidūrė tarp dviejų besiginčijančių pusių – draugo V. Orbano ir Europos Sąjungos. Strategija ieškoti vidurio kelio pasirodė sunkiai įgyvendinama.
V. Orbanas Romoje negailestingai sukritikavo Europos Sąjungą – pareiškė, esą „ji nieko nereiškia“ ir yra „išbraukta iš žaidimo“, kai kalbama apie karą Ukrainoje. Be to, dienraščiams „La Repubblica“ ir „Il Messaggero“ Vengrijos premjeras teigė, kad „svarbiausias klausimas – Europos ekonomikos ateitis, nes karo atžvilgiu jau beveik nieko nebegalima padaryti“. O dar pridūrė, kad Donaldas Trumpas klysta dėl Vladimiro Putino: „Nuvyksiu pas jį ir prašysiu, kad panaikintų sankcijas Rusijai.“
„Vargšė Giorgia“, – reziumavo įtakingas leidinys „Politico“.
Situacija, pasak italų žiniasklaidos, taip įkaito, kad vicepremjeras Antonio Tajani, pasitaręs su premjere, atsiribojo nuo svečio iš Vengrijos dar tuo metu, kai susitikimas vis dar vyko. Priimti V. Orbaną svečiuose nereiškia galvoti taip pat kaip jis, vėliau pareiškė A. Tajani.
Po visko Italijos vyriausybė nusprendė laikytis tylos strategijos: trumputis po susitikimo išplatintas pranešimas rodo, kad situacija tikrai ne iš lengvųjų.
Už uždarų durų – kelios temos
Už uždarų durų G. Meloni, kuri turi bendrą su V. Orbanu interesą palaikyti puikius santykius su Vašingtonu, tikriausiai mėgino jam paaiškinti, kad yra du keliai, kaip elgtis artimiausiu metu, rašo „La Repubblica“.
Pirmasis – toliau priešintis bet kokiam susitarimui, kuris būtų palankus Ukrainai, taip paralyžiuojant Europą ir, galų gale, apsunkinant net ir D. Trumpo pastangas, kad būtų užbaigtas karas Ukrainoje. Antrasis, kurį G. Meloni siūlo kaip sveiko proto kelią, – bent šiek tiek sušvelninti prorusiškas pozicijas ir susitelkti ties bendromis kovomis ne tik prieš ES veto mechanizmo panaikinimą (jie abu tam priešinasi), bet ir ties klausimais, susijusiais su konkurencingumu, žaliąja politika, migracija ir gynyba. Visa tai – siekiant sumažinti progresyviųjų įtaką Briuselyje ir sustiprinti dešiniųjų balsą.
G. Meloni skeptiškai vertina tikruosius vengrų lyderio ketinimus, suvokdama, kad šis sąmoningai vis priešinasi Europos planams, siekdamas išsiderėti nuolaidų. Vis dėlto Italijos premjerė bando veikti pragmatiškai, nepaisydama įtampų, kilusių po 2024 metų Europos Parlamento rinkimų, kai jų su V. Orbanu keliai išsiskyrė būtent dėl nesutarimų dėl V. Putino.
Bet nuo tada daug kas vėl pasikeitė dėl D. Trumpo sugrįžimo į politinę areną. Tiek G. Meloni, tiek V. Orbanas suvokia, kad JAV prezidentas kelia problemų ir Italijai, ir Vengrijai: Romai – dėl muitų, Budapeštui – dėl sankcijų rusiškai naftai, kurios vengrams labai reikia. Tad jei tikslas yra sustiprinti ryšius su Baltaisiais rūmais, Vengrija neturėtų perlenkti lazdos silpnindama Europą – susiskaldymas sumažina atskirų valstybių derybinę galią.
Iš Giorgios Meloni – jokių komentarų
G. Meloni pasirinko tylą: po susitikimo – jokio spaudos konferencijos, tik šaltas pranešimas, vos kelios formalios eilutės: „Pokalbis leido įvertinti dvišalių santykių perspektyvas ir apsikeisti nuomonėmis pagrindiniais tarptautinės darbotvarkės klausimais, ypač dėl situacijos Ukrainoje, įvykių Artimuosiuose Rytuose ir Europos darbotvarkės. Tarp aptartų temų – veiksmingo ir naujoviško migracijos srautų valdymo iniciatyvos. Galiausiai abu lyderiai aptarė Europos „Safe“ mechanizmo teikiamas galimybes, vertindami galimas sinergijas tarp Italijos ir Vengrijos, siekiant paremti jų pramoninius ir technologinius pajėgumus.“
Viešai pasisakė vicepremjeras ir užsienio reikalų ministras Antonio Tajani. „Nėra nieko blogo priimti V. Orbaną. Pokalbis su juo dar nereiškia, kad mes galvojame taip pat. O pažinodamas G. Meloni, galiu pasakyti, kad ji laikosi savo, o ne kitų nuomonės“, – sakė jis ir pripažino, kad jo požiūris į santykius su Rusija skiriasi nuo vengrų lyderio.
Italijos premjerė nusprendė nereaguoti ir į opozicijos kritiką.
Italijos demokratų partija paragino G. Meloni ir Matteo Salvini „atsiriboti nuo V. Orbano“, o „Penkių žvaigždučių judėjimo“ lyderis Giuseppe Conte tvirtino, kad Vengrijos premjeras „elgiasi labai blogai, nes V. Putinas turi būti pasmerktas už agresiją, tačiau dabar esą reikia ieškoti taikaus sprendimo“.
Tiesa, pats V. Orbanas po susitikimo buvo pakilios nuotaikos: „Puikus susitikimas! Aptarėme karą, sunkumus patiriančią Europos ekonomiką ir migraciją. Jei liksime stiprūs kartu, apginsime savo tautas.“