Rengiami sugriežtinimai
Verslui kalbant apie darbo jėgos trūkumą, politikai vis dažniau užsimena apie būtinybę griežtinti imigracijos sąlygas, o iš Lietuvoje gyvenančių užsieniečių anksčiau reikalauti pramokti valstybinę kalbą.
Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsieniečių integravimo grupės vadovės Lauros Perevičiūtės, šiuo metu lietuvių kalbos reikalavimas keliamas tik norintiems gauti nuolatinį leidimą gyventi.
Vis dėlto ruošiamasi šią tvarką pakeisti, numatant, kad tam tikrą lietuvių kalbos mokėjimo lygį užsieniečiai turėtų įrodyti jau norėdami prasitęsti laikiną leidimą gyventi.
„Šiuo metu pateikti tikslinimai Užsieniečių teisinės padėties įstatymo ir bus prašoma jau po dvejų metų asmenų atnešti lietuvių kalbos egzamino lygį tam tikrą“, – Žinių radijo laidoje sakė ji.
Tai, kokio mokėjimo lygio bus reikalaujama, turės nuspręsti Vyriausybė.
Tuo metu aptarnavimo sferoje nuo kitų metų sausio taip pat įsigalioja reikalavimas mokėti lietuvių kalbą.
Ukrainietė: tai pagarbos ženklas
6 metus gyvenanti Lietuvoje ukrainietė Hanna Holub šiuo metu laisvai kalba lietuviškai. Ji pasakoja, kad prieš dešimtmetį apsilankė Vilniuje ir suprato, jog nori čia gyventi. 2019 metų pabaigoje ji ėmė Vilnius universitete studijuoti lietuvių kalbą.
„Man nebuvo sunku, bet aš atvažiuodavau daugiau negu ketverius metus, pavyzdžiui, dvi savaites ten, dvi savaites ten. Tai aš daug turėjau draugų ir buvo lengviau. Žinoma, jeigu taip atvažiuoti, kai nieko nežinai, būtų sunkiau, bet man tai buvo džiaugsmas“, – pasakojo ukrainietė.
„Aš galvoju, kad tai yra pagarba. Tikrai išmokti ne taip lengva, aš suprantu, bet vis tiek reikia mokytis, nes tai visur bus super power“, – sakė ukrainietė.
Ji teigė, kad lietuviškai mokytis nebuvo sunku, nes pasirinko lietuvių kalbos mokytis Vilniaus universiteto Lituanistinių studijų katedroje: „tai yra geriausia: Vilniaus universitetas, kuris rašo visus vadovėlius“.
„Visi, kas buvo iš ukrainiečių kursuose mūsų katedroje, sako, kad tai yra fantastiška. Tai dėl to nebuvo sunku“, – pasakojo ukrainietė.
H. Holub teigė suprantanti, kad kai kuriems atvykusiems į Lietuvą sunkiau išmokti kalbos, ypač jei neturi su kuo bendrauti šia kalba ar nepavyksta rasti kursų. Vis dėlto pati sako laikanti tai pagarbos parodymu šaliai, į kurią atvykai.
Nepadeda patys lietuviai
Pasak L. Perevičiūtės, Hanna pasirinko labai teisingą integravimosi būdą: prieš persikeldama ne tik pramoko kalbos, bet ir sukūrė čia socialinių ryšių.
„Su kuo susiduria atvykę žmonės, kodėl jie yra labiau pažeidžiami negu kai kurie vietos gyventojai: tu neturi socialinio tinklo, neturi draugų, neturi su kuo bendrauti. Net tos pačios lietuvių kalbos praktikavimas – tau reikia šnekėtis su žmonėmis“, – sakė ji.
Pasak ministerijos atstovės, prie to prisideda ir vietos gyventojų įpročiai.
„Lietuviai labai greitai persiorientuoja į anglų kalbą arba rusų kalbą ir mes neverčiame žmonių praktikuotis su mumis kalbos“, – pastebėjo ji.
L. Perevičiūtės teigimu, šiuo metu kuriamos priemonės, leidžiančios pažinti vietos papročius ir normas.
„Mes stengiamės labai greitai kurti ir sociokultūrinio įvado programą, kad atvykusiems būtų lengviau įeiti ir lengviau suprasti, apie ką Lietuva, kodėl lietuviai galbūt nesisveikina laiptinėje, kad tai nėra piktumas“, – sakė ji.
Taip pat siekiama parengti daugiau lietuvių kalbos mokymo programų ir pasirūpinti, kad jos būtų labiau prieinamos atvykstantiems ar šalyje gyvenantiems žmonėms.
„Hannos pasirinktas būdas yra tobulas: pradžioje susipažinti, pažinti kultūrą, susirasti draugų, kontaktų ir kalba sutinku, yra kertinis dalykas“, – kalbėjo ministerijos atstovė.